J?rin?s respublikos
(
it.
Repubbliche Marinare
) ? bendras keturi? svarbi?
viduram?i?
miest? valstybi?
Apenin? pusiasalyje
ir
Dalmatijos
pakrant?je pavadinimas. Tradici?kai ?iai grupei priskiriamos
Amalfio
,
Pizos
,
Genujos
ir
Venecijos respublikos
. ?ios valstyb?s
[1]
var??si viena su kita tiek karin?je, tiek komercin?je sferose.
X?XIII a. ?ie miestai pasistat? didelius laivynus, kurie tiek gyn? juos pa?ius, tiek gyn? ir pl?t? j? prekybinius mar?rutus Vidur?emio j?roje. Konkuruojan?ios respublikos dalyvavo ?vairiose s?jungose su kitomis valstyb?mis ir tarpusavyje.
J? laivynai buvo svarb?s
Kry?iaus ?ygiuose
.
Tradicin?s keturios respublikos paprastai pateikiamos b?tent tokia tvarka, kuri atspindi j? klest?jimo laik? sek?. T.y., Amalfio respublika klest?jo IX?XI a., o Venecijos ? XII?XVII a. Ta?iau i? tikr?j? regione buvo ir daugiau j?rini? respublik?, tik jos ma?iau ?inomos, nebuvo tokios galingos. Tai
Gaetos
(
Gaeta
),
Ankonos
(
Ancona
), respublikos Apenin? pusiasalyje ir
Rag?zos
bei
Zadaro
respublikos Dalmatijoje. Pvz., Gaetos respublikos laivynas 845 m. u?tikrino popie?iaus j?g? pergal? prie?
sarac?nus
Ostijos m??yje.
Visos j?rin?s respublikos priskiriamos miestams valstyb?ms. J? valdymo sistemos buvo pana?ios, jose didel? ?tak? tur?jo pirkliai, j? gimin?s.
J?rin?s respublikos buvo giliai ?trauktos ? Kry?iaus ?ygius, tiek? jiems param?, bet savo ruo?tu naudojosi politin?mis ir prekybin?mis galimyb?mis, kurios atsiv?r? t? ?ygi? metu. Pvz., Ketvirtuoju kry?iaus ?ygiu, skirtu i?laisvinti Jeruzal?, i? tikr?j? pasinaudojo Venecija, kad sunaikinti savo var?ovus Zadaro respublik? ir
Konstantinopol?
.
J?rin?s respublikos savo klest?jimo laikais vald? ?vairias ?emes skirtingose u?j?rio vietose ? daugel? Vidur?emio j?ros sal? (pvz.,
Sardinij?
,
Korsik?
),
Adrijos
ir
Eg?jo j?r?
pakrant?se,
Juodojoje j?roje
(
Krymas
), komercines kolonijas
Artimuosiuose Rytuose
ir
?iaur?s Afrikoje
.
- ↑
Pavadinimas
respublika
?iuo atveju gana apgaulingas, kadangi valdymo formos ?iose valstyb?se buvo gana ?vairios skirtingais laikotarpiais.