한국   대만   중국   일본 
J?rin?s respublikos ? Vikipedija Pereiti prie turinio

J?rin?s respublikos

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Italijos istorija
Senov?s Romos istorija
?iaur? Piet?s
Ostgot? karalyst?
Bizantijos imperija ( Ravena )
Langobard? karalyst? :
D. Lombardija Beneventas
Frank? imperija
?ventoji Romos imperija ( Italija ) Bizantijos imperija ( Italija )
Apulija ir Kalabrija
J?rin?s respublikos , Sicilijos karalyst?
Popie?iaus valstyb? Neapolio karalyst?
Pranc?zijos imperija
Italijos suvienijimas : Abiej? Sicilij? karalyst?
Sardinijos karalyst?
Italijos karalyst?
Italijos fa?izmas
Italijos Respublika
Susijusi? ?ali? istorijos:
Sardinijos , Sicilijos

J?rin?s respublikos ( it. Repubbliche Marinare ) ? bendras keturi? svarbi? viduram?i? miest? valstybi? Apenin? pusiasalyje ir Dalmatijos pakrant?je pavadinimas. Tradici?kai ?iai grupei priskiriamos Amalfio , Pizos , Genujos ir Venecijos respublikos . ?ios valstyb?s [1] var??si viena su kita tiek karin?je, tiek komercin?je sferose.

Italijos karo laiv? lavagalio v?liava, kuri? sudaro keturi? J?rini? respublik? v?liav? kompozicija. Nuo vir?utinio kairiojo kampo pagal laikrod?io rodykl?: Venecijos respublikos, Genujos respublikos, Pizos respublikos, Amalfio respublikos.
XI am?iuje: j?rin?s respublikos.
Venezia = Venecija; Genova = Genuja; Amalfi=Amalfis; Pisa=Piza; Ancona=Ankona; Ragusa=Raguzos

X?XIII a. ?ie miestai pasistat? didelius laivynus, kurie tiek gyn? juos pa?ius, tiek gyn? ir pl?t? j? prekybinius mar?rutus Vidur?emio j?roje. Konkuruojan?ios respublikos dalyvavo ?vairiose s?jungose su kitomis valstyb?mis ir tarpusavyje.
J? laivynai buvo svarb?s Kry?iaus ?ygiuose .

Tradicin?s keturios respublikos paprastai pateikiamos b?tent tokia tvarka, kuri atspindi j? klest?jimo laik? sek?. T.y., Amalfio respublika klest?jo IX?XI a., o Venecijos ? XII?XVII a. Ta?iau i? tikr?j? regione buvo ir daugiau j?rini? respublik?, tik jos ma?iau ?inomos, nebuvo tokios galingos. Tai Gaetos ( Gaeta ), Ankonos ( Ancona ), respublikos Apenin? pusiasalyje ir Rag?zos bei Zadaro respublikos Dalmatijoje. Pvz., Gaetos respublikos laivynas 845 m. u?tikrino popie?iaus j?g? pergal? prie? sarac?nus Ostijos m??yje.

Visos j?rin?s respublikos priskiriamos miestams valstyb?ms. J? valdymo sistemos buvo pana?ios, jose didel? ?tak? tur?jo pirkliai, j? gimin?s.

J?rin?s respublikos buvo giliai ?trauktos ? Kry?iaus ?ygius, tiek? jiems param?, bet savo ruo?tu naudojosi politin?mis ir prekybin?mis galimyb?mis, kurios atsiv?r? t? ?ygi? metu. Pvz., Ketvirtuoju kry?iaus ?ygiu, skirtu i?laisvinti Jeruzal?, i? tikr?j? pasinaudojo Venecija, kad sunaikinti savo var?ovus Zadaro respublik? ir Konstantinopol? .

J?rin?s respublikos savo klest?jimo laikais vald? ?vairias ?emes skirtingose u?j?rio vietose ? daugel? Vidur?emio j?ros sal? (pvz., Sardinij? , Korsik? ), Adrijos ir Eg?jo j?r? pakrant?se, Juodojoje j?roje ( Krymas ), komercines kolonijas Artimuosiuose Rytuose ir ?iaur?s Afrikoje .

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Pavadinimas respublika ?iuo atveju gana apgaulingas, kadangi valdymo formos ?iose valstyb?se buvo gana ?vairios skirtingais laikotarpiais.