|
| Panonijos
ir
Dakijos
istorija
|
| Ilyrai
,
Trakai
|
| Bojai
,
Dakai
|
| Romos imperija
(
Dakija
,
Panonija
)
|
| Gotai
|
| Hunai
|
| Sklav?nai
,
Gepidai
,
Herulai
,
Langobardai
|
| Avar? kaganatas
(
Avarai
)
|
| Frank? karalyst?
,
Did?ioji Moravija
|
| Pirmoji Bulgarijos imperija
|
| Madjarai
|
| Vengrijos
,
Rumunijos
,
Voivodinos
,
Kroatijos
istorija
|
Hunai
(i?
gr.
Hunnoi
,
lot.
Chunni, Hunni
) ?
klajokli?
gen?i? s?junga
, susiformavusi II?IV a. i?
Paural?s
klajokli? gen?i?
ugr?
ir
sarmat?
bei tiurk?
?iongnu
, atvykusi? ten i?
Vidurin?s Azijos
. I?iro V a. Kad galima b?t? atskirti nuo kit? hun? (?r s?ra?? apa?ioje), dar vadinami
Europiniais hunais
.
Sp?jama, kad hunai buvo vakarin?
?iongnu
gen?i? at?aka, kuri prad?jo migracijas i?
Mongolijos plynauk?t?s
,
Han
laikotarpio Kinijai vykdant agresyvius u?kariavimus. Jie susiformavo
Kazach? step?s
teritorijoje, i? kur ir prad?jo savo migracijas ? vakarus.
IV
am?iaus 8-ame de?imtmetyje hunai ?m? keliauti ? vakarus taip suteikdami impuls?
Did?iajam taut? kraustymuisi
. U?kariav? ?iaur?s
Kaukazo
alanus
, jie per?jo per
Don?
ir sumu?? ?iaur?s Juodosios j?ros pakrant?je gyvenusius
gotus
. Hunams pakluso did?ioji dalis
ostrogot?
(gyven?
Dniepro
?emupyje) ir privert?
visigotus
pasitraukti ?
Trakij?
(sritis rytiniuose
Balkanuose
, tarp
Eg?jo j?ros
, Juodosios j?ros ir
Marmuro j?ros
).
Po to per?jo Kaukaz?, nusiaub?
Sirij?
ir
Kapadokij?
(Ma?ojoje Azijoje).
Hun? kariai (XIX a. paveikslas)
V a. prad?ioje hunai ?sik?r?
Panonijoje
(
Romos provincija
de?iniajame
Dunojaus
krante, dabartin?
Vengrija
), puldin?jo
Bizantij?
ir iki V a. buvo
rom?n?
s?jungininkai prie?
german?
gentis. Graik? autoriai hunus vadina vienaakiais, matyt, i?kreip? informacij? apie siauras azijie?i? akis.
433 m. mir? hun? vadas
Rugila
. Vald?ia atiteko jo brolio vaikams ?
Atilai
ir
Bledai
.
Valdant Atilai ir Bledai, hun? imperijos politika labai pasikeit?. 441 m. hunai ?siver?? ?
Balkanus
ir nusiaub? 70 miest?. 445 m. Atila nu?ud? brol? Bled? ir ?m? valdyti vienas. 451 m. Atila ?siver?? ? Graikij?. Jo kariuomen? sudar?
ostgotai
,
gepidai
,
herulai
,
r?gai
,
alemanai
, dalis
frank?
,
burgund?
ir
tiuring?
.
V?liau hunai sutriu?kino burgund? karalyst? dabartin?s
Pranc?zijos
pietuose, pasiek?
Orlean?
ir pasuko ? ?iaur?s vakarus.
Prie? Atil? stojo garsus rom?n? karvedys
Aecijus
.
M??yje Katal?no
lauke prie
Marnos
, pasak ?vairi? vertinim?, dalyvavo pus? milijono ?moni?, ta?iau moksliniai skai?iavimai rodo kur kas nuosaikesnius dyd?ius. Tre?dalis j? ?uvo. Patyr?s didelius nuostolius, Atila atsitrauk?, o Aecijus nebetur?jo j?g? persekioti.
452 m. Atila patrauk? ?
Italij?
, nutar?s prie?us mu?ti po vien?.
Rom?nai
bijojo ? pagalb? kviesti tuos, kurie jiems talkininkavo
Galijoje
? pastar?j? bijojo ne ma?iau nei hun?. Atila pa?m? pa?i? svarbiausi? Romos tvirtov?
Akvil?j?
, nusiaub?
Po up?s
sl?n? ir patrauk? prie
Romos
. Rom?nai pasi?l? Atilai
i?pirk?
, kasmetin?
duokl?
ir
separatin? taik?
. Atila sutiko pasitraukti, nes d?l ne?prasto klimato jo kariuomen?je plito ligos.
453 m. Atila ved?
burgund?
princes? ir pirm?j? nakt? staiga mir?.
Jordanas
sako, kad Atila buvo i?g?r?s labai daug vyno. Jis paliko 70 vaik?. Ne visi gal?jo pretenduoti ?
sost?
, ta?iau valstybei su?lugdyti pretendent? pakako. ?vairios gentys ?m? palaikyti skirtingus pretendentus.
Dalis hun? buvo sutriu?kinta 463 m. jiems susid?rus su
gotais
prie
Dunojaus
.
Hunai netik?tai patyr? sm?g? ir i? ryt?. Pamyro kalnie?iai tuomet k?r? valstyb?
Vidurin?je Azijoje
ir past?m?jo Paural?s
bulgarus
? vakarus, o ?ie smog? hunams. Hun? valstyb? nustojo egzistuoti. 471 m. dalis hun? pasipra?? prieglobs?io
Bizantijoje
ir buvo apgyvendinta Dobrud?oje. Kita dalis apsistojo prie
Volgos
ir tapo
?iuva??
prot?viais. I? Atilos s?naus save kildino
Bulgarijos
valstyb?s k?r?jas
Asparuchas
. Su hun? palikuonimis, remiantis vardais, bandomi tapatinti VI a. ? Europ? ?siver??
avarai
.
Hunai buvo viena i? svarbiausi? klajokli?
Did?iosios Step?s
gen?i?, tod?l neretai kiti pana?aus laikotarpio klajokliai irgi buvo vadinami hunais. Kai kurie j? buvo giminingi, o kai kurie ne.