Hali?o-Voluin?s kunigaik?tyst?

	Галицко-Волинско? Корол?вство ; Hali?o?Voluin?s kunigaik?tyst?
	LDK dalis 1340-1366, 1370?1392, ; Lenkijos dalis 1366-1370
V?liava	Herbas
	Location of Kunigaik?tyst? XIII a.
Sostin?	Hali?as (iki 1272 m.) ; Lvovas (1272-1325) ; Vladimiras (po 1325)
Kalbos	senoji slav?
Valdymo forma	Monarchija
	Hali?o-Volyn?s kunigaik??iai
1199-1201 ( pirmas )	Romanas Mstislavi?ius
1383?1392 ( paskutinis )	Teodoras Liubartaitis
Era	Viduram?iai
- Susijung? Hali?as su Voluine	1199 m., 1199
- Padalinimas	1392 m.

Hali?o-Voluin?s kunigaik?tyst? , dar vadinama Galicijos-Vladimiro kunigaik?tyste ( rus?n? kalba : Галицко-Волинско? Корол?вство , lot. Regnum Galiciæ et Lodomeriæ ) arba Rusios karalyste ? egzistavo nuo 1199 m. iki 1392 m. ir buvo viena i? Kijevo Rusios ?p?dini?.

Kunigaik?tyst?s teritorija ap?m? Galicijos , Voluin?s ir Podol?s istorinius regionus. Ji buvo dabartin?s Ukrainos ?iaur?s vakaruose, Lenkijos rytuose ir Baltarusijos pietvakariuose, bet did?iausio i?sipl?timo metu ji kontroliavo ir teritorijas dab. Slovakijos ?iaur?s rytuose, Rumunijos ?iaur?s rytuose ir Moldavijos ?iaur?je.

Kunigaik?tija ribojosi su Juod?ja Rusia , Lietuvos Did?i?ja kunigaik?tyste , Turovo?Pinsko kunigaik?tyste , Kijevo kunigaik?tyste , Aukso orda , Vengrijos karalyste , Lenkijos karalyste , Moldavijos kunigaik?tyste ir Kry?iuo?i? ordino valstybe .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyvasis laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kunigaik?tija susidar?, kai 1199 m. susijung? dvi valdos: Hali?o kunigaik?tyst? ir Voluin?s kunigaik?tyst? .

?ios kunigaik?tyst?s priklaus? Riurikai?i? dinastijos atstovams. XIII a. prad?ioje tai buvo bene ?takingiausia kunigaik?tija, pretendavusi ? senrusi? ?emi? vienytojos vaidmen?. Pirmuoju kunigaik??iu tapo Romanas Mstislavi?ius . 1204 m. kunigaik?tijos kariuomen?, vadovaujama kunigaik??io Romanas Mstislavi?ius (Romano Did?iojo , u??m? Kijev? .

1205 m. kilo karinis konfliktas tarp kunigaik?tijos ir Lenkijos karalyst?s , kurio metu Zavichosto m??yje ?uvo kunigaik?tis Romanas Mstislavi?ius . Po kunigaik??io mirties kunigaik?tija nusilpo ir subyr?jo. ?is susiskaldymo laikotarpis t?s?si iki 1238 m., kuomet atskirose dalin?se kunigaik?tyst?se ?sivie?patavo atskiri kunigaik??iai. Nusilpusi valstyb? tapo Lenkijos ir Vengrijos taikiniu. Vengrijos karalius Andrius II pasiskelb? ?i? ?emi? karaliumi, bet po 1214 m. susitarimo tarp Vengrijos ir Lenkijos, Hali?as buvo atiduotas Andriaus II s?nui Kolomanui . Tik 1221 m. Mstislavas Mstislavi?ius galutinai i?vadavo Hali?? i? Vengrijos.

Suklest?jimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vis? ?emi? suvienytoju tapo Danielius Hali?ietis , Voluin?je vie?patav?s nuo 1215 m. 1238 m. jis pa?m? Hali?? ir pabaig? susiskaldymo laikotarp?. 1239 m. kunigaik?tis u??m? Kijev?. 1239 ? 1241 m. kunigaik?tij? nusiaub? mongolai ir kuriam laikui pavert? j? Aukso ordos vasale. 1245 m. Danieliaus Hali?ie?io vadovaujami pulkai nugal?jo Lenkijos ir Vengrijos kariuomenes m??yje prie Jaroslavo .

1245 m. popie?ius Inocentas IV leido Danieliui Hali?ie?iui kar?nuotis. 1253 ir 1254 m. sand?roje kunigaik?tis Danielius gavo i? popie?iaus kar?n? ir titulavosi Rusios karaliumi. 1256 m. Danieliaus Hali?ie?io vadovaujama kariuomen? i?st?m? mongolus i? kunigaik?tyst?s, bet 1260 m. mongolai v?l u??m? kunigaik?tyst?.

Po Danieliaus Hali?ie?io mirties 1264 m. kunigaik??iu tapo jo s?nus Levas Danilovi?ius , kuris prie?ingai nei jo t?vas artimiau bendravo su mongolais, nei vakar? kaimynais. Kartu su mongolais Levas Danilovi?ius u?puol? Lenkij? ir pasiek? Racibu?o miest?.

Kadangi 1257 m. Levo brolis ?varnas tapo Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu, kunigaik?tyst? tur?jo ambicij? ir Lietuvoje. Levui I nepavykus u?imti Lietuvos sosto, jis i? ker?to nu?ud? ?varno seser?n?, Mindaugo s?n? Vai?elg? . 1269 m. tai suk?l? karin? konflikt? tarp kunigaik?tijos ir LDK , kurio metu Levas Danilovi?ius kovojo d?l vald?ios su Traideniu , bet kov? pralaim?jo. 1274 ? 1276 m. Hali?as-Voluin? neteko Juodosios Rusios ?em?s su Naugarduko miestu.

1272 m. Levas Danilovi?ius ?k?r? Lvovo miest? ir ten perk?l? sostin?. 1279 m. kunigaik?tis kartu su Bohemijos kunigaik??iu Vaclavu II Bohemie?iu u?puol? Lenkij? ir 1280 m. band? u?imti Krokuv? , bet to padaryti jam nepavyko. 1280 m. kunigaik?tis nugal?jo Vengrij? ir prisijung? Karpatijos Rusios kra?t?. 1292 m. Levas I i? Lenkijos atkovojo Liublin? . Prie? jo mirt? 1301 m. Hali?as-Volyn? buvo pasiekusi savo galyb?s vir??n?.

Nuosmukis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Levo Danilovi?iaus mirties 1301 m. prasid?jo kunigaik?tyst?s nuosmukis. Jo ?p?diniu tapo jo s?nus Jurijus I Hali?ietis , kuris vald? kunigaik?tyst? tik septynerius metus.

1302 m. buvo prarastas Liublinas , kur? u??m? lenkai. Tais pa?iais metais vengrai prisijung? Karpat? Rus?nij? . 1308 ? 1323 m. kunigaik?tij? bendrai vald? Jurijaus I s?n?s Andrius Hali?ietis ir Levas II Hali?ietis . Broliai sudar? karin? s?jung? su lenkais bei kry?iuo?iais nukreipt? prie? LDK bei totorius. Abu broliai ?uvo 1323 m. m??yje su totoriais. Manoma, kad po to trumpai vald? menkai ?inomas Vladimiras Lvovi?ius , o po to ? kunigaik?tyst? pakviestas Lenkijos Piast? didikas Jurijus Boleslovas II i? Mazovijos kunigaik?tyst?s , kuris buvo ir Gedimino ?entas. ?is pri?m? ortodoks? tik?jim?.

Tais pa?iais metais Lucke kunigaik??iu tapo Gedimino s?nus Liubartas , ved?s vietos kunigaik?tyt?, kuris taip prijung? Luck? prie LDK. 1340 m. nunuodijus Jurij? Boleslov?, Liubartas parei?k? teises ? Hali?o-Voluin?s sost? ir prad?jo ?ia valdyti. Tuo pat metu teises ? kunigaik?tyst? parei?k? ir Lenkijos karalius Kazimieras III . Vietos bajorai, tuo tarpu, i?rinko nauj? kunigaik?t? Dmitrij? Detko . Taip prad?ti Hali?o-Voluin?s karai , kurie t?s?si iki pat 1392 met?.

1341 m. ?iem? buvo sudaryta bendra karin? s?junga prie? lenkus tarp Liubarto vadovaujamos Voluin?s, Hali?o ir totori?, ta?iau t? pa?i? met? vasar? m??is prie? lenkus buvo pralaim?tas. Tai nul?m?, kad kunigaik?tis Detko tapo Lenkijos vasalu, o po jo mirties Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis 1349 m. prijung? Hali?? prie Lenkijos karalyst?s. Voluin?je toliau vie?patavo Gediminai?iai, kurie titulavosi tik Voluin?s kunigaik??iais.

Po Hali?o-Voluin?s kar? pabaigos 1392 m. kunigaik?tyst? galutinai i?nyko. Buvusi? Hali?o kunigaik?tyst?s teritorij? prisijung? Lenkijos karalyst? , kur buvo ?kurta Rusios ir Belzo vaivadijos. Lenkijai atitekusi Galicija ilgainiui prad?ta vadinti Raudon?ja Rusia . Voluin?s kunigaik?tyst?s teritorij? prisijung? LDK, kur ilgainiui buvo ?kurta Voluin?s vaivadija ir dalis ?emi? prijungta prie Trak? vaivadijos . Voluin? buvo turtingiausia ir daugiausiai gyventoj? turinti LDK rus?n? ?em?.

Administravimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kunigaik?tyst? sudar? daug skirting? feodalini? vald?, kurios decentralizacijos laikotarpiais b?davo linkusios ?gauti autonomij?.

?iaurin?je jos dalyje buvo Voluin?s kunigaik?tyst? su sostine Vladimire . J? savo ruo?tu sudar? Belzo , Lucko , ?ervensko , Peresopnic?s , Dorogobu?o , ?umsko ?em?s, su atitinkamais miestais.

Pietin?, kalnuota, kunigaik?tyst?s dalis priklaus? Hali?o kunigaik?tystei , kuri? sudar? keturios ?em?s: Peremy?lio , Trebovl?s , Zvenigorodo ir pagrindin? Hali?o.

Hali?o-Voluin?s kunigaik??iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]


Ukrainos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios ( Rusios kaganatas )
Kijevo Rusia ( Riurikai?iai )
Rusios kunigaik?tyst?s :
Kijevas , ?ernigovas , Perejeslavas , Hali?as-Voluin?
Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?
Lenkijos karalyst? :
Kijevo , ?ernigovo , Rusios , Voluin?s , Belzo , Podol?s , Braclavo vaivadijos
Kazok? etmonatas
Rusijos imperija ( Ma?oji Rusija ):
Kijevo , Poltavos , ?ernigovo , ?itomiro , Podol?s , Charkovo gubernijos
Ukrainos nepriklausomyb?s karai
VULR , ULR
Lenkija , TSRS ( UTSR )
Ukraina
Ukrainos istoriniai regionai:
Priedniepr? , Siver??ina , Voluin? , Galicija , Priekarpat? , Podol? , Slobo?an??ina Ponto step? , Karpat? Rusia

Vietin? kunigaik??i? dinastija buvo Monomachovi?i? Iziaslavovi?i? at?aka, vadinamieji Romanovi?iai . Pradedant 1254 m. jie titulavosi Hali?o-Voluin?s kunigaik??iais ir Rusios karaliais ( Король Руси ). 1325-40 m. vald?s valdovas priklaus? Lenkijos Piast? giminei ir save titulavo tiesiog ??p?diniu“ ( дедичем ). Nuo 1340 m. ?ia vald? Gediminai?iai save titulavo tik Voluin?s did?iaisiais kunigaik??iais .

1199 ? 1205 ? Romanas Mstislavi?ius (Romanas Didysis)
Susiskaldymo laikotarpis
1238 ? 1264 ? Danielius Hali?ietis (su pertraukomis)
1264 ? 1301 ? Levas Danilovi?ius (g. ~1228 ? m. ~1301)
1264 ? 1269 ? ?varnas , bendravaldis
1301 ? 1308 ? Jurijus Lvovi?ius
1308 ? 1323 ? Levas Jurjevi?ius (m. 1323)
1308 ? 1323 ? Andrius Jurjevi?ius , bendravaldis
1323 ? 1325 ? Vladimiras Lvovi?ius
1325 ? 1340 ? Jurijus Boleslovas II
1340 ? 1349 ? Liubartas , toliau ? tik Voluin?s kunigaik?tis (1349?1366)
1366 ? 1370 ? Aleksandras Karijotaitis , Lenkijos statytinis, Voluin?s kunigaik?tis
1370 ? 1383 ? Liubartas , Voluin?s kunigaik?tis
1383 ? 1392 ? Teodoras Liubartaitis , Voluin?s kunigaik?tis

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kunigaik?tyt?s ?em?lapis ;
Kunigaik?tyst?s istorija (angl.) ;
Kunigaik?tyst?s istorija (ukr.) ;
Kunigaik?tyst?s istorija II (ukr.) Archyvuota kopija 2012-03-02 i? Wayback Machine projekto.;
Kunigaik?tyst?s istorija III (ukr.) .

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bielowski A. Halickowlodzimierskie ksi?stwo . ? Biblioteka Ossoli?skich., t. 4.
Bielowski A. Krolewstwo Galicji (o starem ksi?stwie Halickiem). ? Biblioteka Ossoli?skich, 1860, t. 1
Gebhard L. A. Geschichte des Konigreiches Galizien, Lodomerien und Rotreussen . ? Pest, 1778;
Engel J. Ch. Geschichte von Halitsch und Vlodimir . ? Wien, 1792.
Harasiewicz M. Berichtigung der Umrisse zu einer Geschichte der Ruthenen . ? Wien, 1835.
Harasiewicz M. Annales ecclesiae Ruthenae . ? Leopoli, 1862.
Hoppe L A. Geschichte des Konigreiches Galizien und Lodomerien . ? Wien, 1792.
Lewicki A. Ruthenische Teilfurstentumer. ? In: Osterreichische Monarchie im Wort und Bild Galizien . Wien, 1894.
Siarczy?ski F. Dzieje ksi?stwa niegdy? Przemy?lskiego. ? Czasopism naukowy Biblioteki im. Ossoli?skich , 1828, N 2/3;
Siarczy?ski F. Dzieje niegdy? ksi?stwa Belzkiego i miasta Belza. ? Czasopism naukowy Biblioteki im. Ossoli?skich , 1829, N 2.
Stecki J. T. Woły? pod wzgl?dem statystycznym, historycznym i archeologicznym . ? Lwow, 1864
Zubrzycki D. Rys do historii narodu ruskiego w Galicji i hierarchii cerkiewnej w tem?e krolewstwie . ? Lwow, 1837.
Zubrzycki D. Kronika miasta Lwowa . ? Lwow, 1844.
Андрияшев А. М. Очерки истории Волынской земли до конца XIV ст. Киев, 1887.
Галицкий исторический сборник, 1854, вып. 2.
Греков Б. Д. Древнейшие судьбы славянства в Прикарпатских. областях // Вестник АН СССР. 1940. № 11-12.
Греков Б. Д. Крестьяне на Руси. ? Москва,1952.
Иванов П. А., Исторические судьбы Волынской земли с древнейших времен до конца XIV века, Одесса, 1895.
Котляр М. Ф. Данило Галицький. ? Ки?в, 1979.
Материалы для истории и этнографии края. ? Волынския губернския ведомости, 1854.
Руссов С. Волынские записки сочин?нные Степаном Руссовым в Житомире. ? Санкт-Петербург, 1809.

Vikiteka: Hali?o-Voluin?s kunigaik?tyst? ? vaizdin? ir garsin? med?iaga