Gumbin?

Kitos reik?m?s ? Gumbin? (reik?m?s) .

Gumbin? rus. Гусев vok. Gumbinnen

Buvusios Frydricho gimnazijos pastatas

Gumbin? 54°35′00″ ?. pl. 22°12′00″ r. ilg. / 54.58333°?. pl. 22.20000°r. ilg. / 54.58333; 22.20000 ( Gumbin? )

Laiko juosta : ( UTC+2 )

Valstyb?	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Gusevo rajonas

?k?rimo data	1722 m.

Gyventoj? (2021)	28 177
Plotas	65 km²
Tankumas (2021)	433 ?m./km²

Vikiteka	Gumbin?

Gumbin? (arba Gusevas , rus. Гусев , vok. Gumbinnen ) ? miestas Rusijoje, Kaliningrado srities pietrytin?je dalyje, apie 25 km ? rytus nuo ?sruties prie Romintos ir vieno i? Priegliaus i?tak?, Pisos up?s santakos. Gusevo rajono centras.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apylink?s apgyvendintos VI a. Netoli dabartinio miesto Narp?s upelio de?iniajame krante X a. ? XII a. buvo ?sik?rusi senov?s pr?s? nadruvi? gyvenviet? Gab? . Apie 1283 m. apylinkes galutinai nukariavo kry?iuo?iai . 1550 m. ar 1580 m. pastatyta pirmoji evangelik? liuteron? ba?ny?ia, kita, vadinamoji Senamies?io ba?ny?ia, pastatyta 1720 m. Pamaldos jose vyko lietuvi? ir vokie?i? kalbomis. Abi nugriautos po Antrojo pasaulinio karo . ^[1]

1812 m. Gumbin?je buvo apsistoj?s Napoleonas Bonapartas , 1813 m. miest? buvo u??musi rus? kariuomen?. ^[2] 1914 m. prasid?jus Pirmajam pasauliniam karui prie miesto ?vyko Gumbin?s kautyn?s tarp Rusijos imperijos kariuomen?s ir Vokietijos armijos.

Prasid?jus Antrajam pasauliniam karui soviet? lak?nai bombardavo Gumbin?, ta?iau dideli? nuostoli? nepadar?. Ta?iau 1944 m. spalio 16 d. ant miesto buvo numesta 800 bomb? ir labai nukent?jo miesto centras. 1945 m. sausio 13 d. prasid?jo Gumbin?s ?turmas. Vis? savait? Raudonoji armija ap?aud? miest?. Didesn? Senamies?io dalis, ba?ny?ios, Gumbin?s apygardos r?mai ir kitos ?staigos buvo sugriautos. XX a. antroje pus?je dalis j? perstatyta.

1945 m. sausio 18 d. ?turmuojant antr?j? gynybos linij? ?uvo 28-osios armijos politinis vadovas (zampolitas) S. Gusevas, kuriam buvo po mirties suteiktas Taryb? S?jungos didvyrio vardas, o 1946 m. rugs?jo 7 d. TSRS Auk??iausiosios Tarybos prezidiumo ?saku jo vardu pavadintas miestas.

2014 m. buvo atidengtas Pirmojo pasaulinio karo kari? paminklas.

Savivalda [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gumbin?s miestelis pirm?kart pamin?tas 1580 m. 1722 m. i? Pr?sijos karalius Frydrichas Vilhelmas I Gumbinei suteik? miesto teises. Pirmasis magistrato pos?dis ?vyko 1724 m. gegu??s 25 d. ir ?i diena laikoma miesto ?k?rimo diena. 1724?1736 m. veik? Lietuvos deputacijos kolegija , 1736 m. pertvarkyta ? Gumbin?s karo ir domen? r?mus , kurie 1736? 1818 m. administravo Lietuvos departament? , 1818? 1945 m. ? Gumbin?s apygard? . 1907 m. ?steigta Gumbin?s apskritis , 1908 m. pastatytas apskrities administracijos pastatas. ^[3]

1947 m. ?steigtas Gusevo rajonas.

?vietimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Auk?tesniojoje valstybin?je mokykloje ( Staatliche Oberschule, Friedrichsschule , ?kurtoje 1763 m. iki XIX a. antrosios pus?s, manoma, buvo mokoma ir lietuvi? kalbos. 1810 m. ?steigtas Mergai?i? lic?jus. Tada Gumbin? tapo Ma?osios Lietuvos kolonizavimo ir germanizavimo ?idiniu. ^[4] 1910 ? 1914 m. veik? Gumbin?s lietuvi? draugija . ^[5]

1930 m. ?em?s ?kio ma?in? gamyklai darbuotojus rengusi mokykla tapo auk?t?ja in?inerine mokykla.

Spauda [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1811 m. Gumbin?je leistas laikra?tis Amts-blatt der Koniglichen Litthauischen Regierung , 1812 ? 1848 m. vadintas Intelligenz-Blatt fur Lithauen . 1805 ? 1819 m. Gumbin?je veik? ? Lietuvi?koji spaustuv? “, 1817 ? 1944 m. Krauzeneko spaustuv? ir kitos. 1809 ? 1919 i? viso veik? 14 spaustuvi?, i? j? keturios i?spausdino 31 knyg? ir lietuvi? kalba. ^[4]

Turizmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tarp svarbiausi? miesto architekt?ros ir istorijos paminkl? ? buvusios Gumbin?s apskrities administracijos pastatas su laikrod?iu ir kurantais , miesto simboliu tapusio bried?io bronzin? skulpt?ra, pastatyta 1912 m.

XX a. pabaigoje ? XXI a. prad?ioje vokie?i? atstatyta ir at?ventinta 1752 m. zalcburgie?i? statyta ba?ny?ia, vienuolyne veikia zalcburgie?i? dekanato centras.

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1860 m. nutiestas valstybinis plentas Karaliau?ius ? Stalup?nai . Dabar tai europin?s magistral?s E28 dalis. Jau XIX a. mieste buvo daug pramon?s ?moni?, didel?s kareivin?s. 1917 m. prad?jo veikti ?em?s ?kio ma?in? gamykla. Mieste iki ?iol veikia elektrotechnikos (?viestuv?) gamykla. 2009 m. ir 2010 m. Gumbin?je buvo pastatytos naujos gamyklos.

Demografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Iki XVIII a. prad?ios Gumbin?s apylink?se gyveno vien lietuvininkai , o pa?ioje Gumbin?je jie sudar? daugum? gyventoj?. Per 1709 ? 1711 m. did?j? mar? bei po jo sekus? badmet? daugiau, kaip 50 % j? mir?. Po to sekusi Did?ioji Pr?sijos kolonizacija paliko savo p?dsak? ? iki 1736 m. Gumbin?je ir apylink?se apsigyveno daug kolonist?, ypa? zalcburgie?i? . Vien mieste j? apsigyveno 237. 1890 m. sura?ymo duomenimis i? 12 207 gyventoj? 269 u?sira?? katalikais , 95 ?ydais .

1945 m. ? miest? atvyko pirmieji e?elonai su persik?l?liais i? Rusijos. Gr??dami ? Rusij? tie e?elonai jau ve?? tremtinius i? Lietuvos . Lik? vietiniai gyventojai buvo deportuoti ? Vokietij?.

Demografin? raida tarp 1800 m. ir 2002 m.

1800 m.

1875 m.

1890 m.

1907 m.

1925 m.

1939 m. ^sur.

1944 m.

1945 m.

5 234

9 000

12 207

14 196

19 002

24 537

24 000

1 100

2002 m. ^sur.

-

28 467

-

?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Evangelik? liuteron? ba?ny?ioje 1714 m. pakrik?tytas Kristijonas Donelaitis .
Ba?ny?ioje kunigais dirbo:
- 1672?1708 m. Mykolas Merlinas , lietuvi? kalbos norminimo pradininkas
- 1787 m. K. G. Keberis
- 1847?1851 m. C. R. Jacoby
XIX a. prad?ioje Gumbin?s gimnazijoje mok?si Eduardas Gizevijus .

Gumbin?je gim?:

Mykolas Merlinas
Oto fon Korvinas ( Otto von Corvin ), ra?ytojas, karininkas, revoliucionierius
Augustas Fendleris , botanikas
Gothardas Heinricis ( Gotthard Heinrici ), Vokietijos kariuomen?s generolas

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ Albertas Ju?ka , Algirdas Matulevi?ius , Martynas Purvinas . Gusevas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 280 psl.
↑ Rudolf Grenz: Stadt und Kreis Gumbinnen. Eine ostpreußische Dokumentation. Zusammengestellt und erarbeitet im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen, Marburg/Lahn 1971
↑ Gumbinner Heimatbrief. Nachrichtenblatt fur die Stadt und den Kreis Gumbinnen. Organ der Kreisgemeinschaft Gumbinnen/Ostpreußen. Erscheinen seit etwa 1952 etwa zwei Mal im Jahr.
↑ ^4,0 ^4,1 Gusevas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 280 psl.
↑ Domas Kaunas . Gusevas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 280 psl.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Oficiali svetain?
Gusevo nuotraukos
Gumbin?
Miesto istorija
Gumbin?-Gusevas Archyvuota kopija 2008-10-13 i? Wayback Machine projekto.

[1] Albertas Ju?ka , Algirdas Matulevi?ius , Martynas Purvinas . Gusevas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 280 psl.

[2] Rudolf Grenz: Stadt und Kreis Gumbinnen. Eine ostpreußische Dokumentation. Zusammengestellt und erarbeitet im Auftrag der Kreisgemeinschaft Gumbinnen, Marburg/Lahn 1971

[3] Gumbinner Heimatbrief. Nachrichtenblatt fur die Stadt und den Kreis Gumbinnen. Organ der Kreisgemeinschaft Gumbinnen/Ostpreußen. Erscheinen seit etwa 1952 etwa zwei Mal im Jahr.

[VLE|VII-4] 4,0 ^4,1 Gusevas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 280 psl.

[5] Domas Kaunas . Gusevas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 280 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]