Gra?is

Gra?is ( lenk. grosz , vok. Groschen , i? lot. grossus 'storas') ? kai kuri? Europos valstybi? XII a. - XIX a. naudot? sidabrini? , v?liau varini? monet? bendras pavadinimas. ?iuo metu gra?is kaip piniginis vienetas oficialiai naudojamas tik Lenkijoje , kaip zloto sud?tin? dalis.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Italija, Pranc?zija ir Anglija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Turo gra?is ir Groutas .

Gra?is prad?tas kaldinti Italijoje . Genujos respublika gra?? ?sived? pirmoji ? 1172 m. I? prad?i? gra?is tur?jo 1,46 g. sidabro ir prilygintas 4 denarijams , tod?l buvo vadinamas denarius grossus , t. y. ?storasis denarijus“. V?liau i? pavadinimo liko tik grosso . Netrukus gra?is imtas naudoti ir kitose Italijos valstyb?se: j? pri?m? Florencija ? 1182 m., Venecija ? apie 1200 m., Roma ? 1253 m., Neapolis ? 1278 m. V?liau gra?is buvo 3 g mas?s. Italijoje kaldintas iki XV a.

Nuo 1266 m. Pranc?zijoje kaldintas Turo gra?is ( pranc. gros tournois ), kurio sidabro mas? buvo 4,2 g, lygus 12 denj? . D?l monet? kokyb?s prast?jimo, 1365 m. ?is gra?is jau tetur?jo 2,55 g sidabro, ir buvo vertas 15 denj? (?i? vert? dar labiau smuko).

I? Pranc?zijos Turo gra?is pasiek? Anglij?, kur tapo vadinamas groutu . 1279 m. nukaldinti pirmieji Anglijos gra?iai, o 1351 m. prasid?jo reguliari kalyba. Tuo metu groutai tur?jo 4,23 g sidabro ir buvo lyg?s 4 pensams .

?ventoji Romos imperija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Prahos gra?is ir Meiseno gra?is .

1300 m. gra?is prad?tas kaldinti Bohemijoje , kur vadintas ( Prahos gra?iu ). Jis sv?r? 3,7 g ir buvo kaldinamas Kutna Goroje , kur atrastos naujos sidabro kasyklos. Iki XV a. prad?ios Prahos gra?is tapo svarbiausia Vakar? Europos valiuta. Jos kalyb? pri?i?r?jo Italijos meistrai.

Nusi?i?r?jus ? Prahos gra??, gra?iai nuo 1338 m. kaldinti Meiseno grafyst?je ( Meiseno gra?is ) ir kitur. ?ia kaldintos 0,5, l ir 2 gra?i? nominalo monetos. I? prad?i? gra?is tur?jo 3,9 g sidabro, bet v?liau jo vert? krito: 1360 m. jis tetur?jo 2,788 g. sidabro. XV a. nustatytas kursas tarp Meiseno gra?io ir Reino guldeno (o taip pat ir j? atitinkan?io talerio ): i? prad?i? jis sudar? 1/20 pastarojo, bet v?liau jo vert? krito. 1570 m. nusistov?jo vert? 1/24. XVII a. viduryje d?l finansin?s kriz?s ?ventojoje Romos imperijoje gra?io vert? visi?kai krito. Po to gra?io vert? atkurta, ?vedus gutergro?enus , arba ?geruosius gra?ius“ ( vok. Gutter Groshen ), kuri? vert? atstatyta lygi 1/24 talerio.

1821 m. Pr?sijos karalyst?je ?vykd?ius reform?, ?versti silvergro?enai , kaip 1/30 talerio (j? sudar? 12 pfeningi? ). Gra?iai leisti Vokietijoje iki 1873 m. reformos.

Abiej? Taut? Respublika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Krokuvos gra?is .

Lenkijos sidabrinis gra?is ?vestas apie 1338 m. valdant Kazimierui III Did?iajam . Buvo 3,11 g (2,62 g sidabro) mas?s. 1752 ? 1795 m. kaldintas 3,9 g, 1810 ? 1841 m. ? 2,8 g mas?s varinis gra?is.

Lietuvos Did?iosios kunigaik?tyst?s sidabrinis gra?is kaldintas 1535 ? 1652 m., tarp kit? jas kaldino ir Vilniaus monet? kalykla . 1535? 1536 m. gra?is buvo 2,57 g (apie 0,96 g sidabro) mas?s ir 25?27 mm skersmens, lygus 10 denar?. Averse ? erelis , 1545 ? 1559 m. karaliaus portretas, reverse ? raitelis . I? prad?i? jo vert? buvo 1/5 karto didesn? u? Lenkijos gra??, 1580 m. jie sulyginti, lyg?s 3 ?ilingams . Kaldintos 30 gra?i? ( auksinas ), 18 gra?i? ( ortas ), 6 ( ?e?tokas ), 4 ( ketvirtokas ), 3 ( tre?iokas ), 2 ( antrokas ), 1,5 gra?io ( pusantrokas ) ir 0,5 gra?io ( pusgra?is ) nominalo monetos.

Gra?iai tur?jo savo skai?iavimo vienet? ? gra?i? kap? .

Gra?iai XX a [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1921 m. gra?is ? Lenkijos piniginio vieneto zloto 1/100 dalis.

Gra?is 1925 ? 2002 m. buvo ir Austrijos piniginio vieneto ?ilingo 1/100 dalis. ^[1]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Gra?is ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

↑ Eduardas Remecas . Gra?is . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 106 psl.

Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos sidabrinis gra?is (1624 m.) (angli?kai)
Bulgarijos caro Ivano Aleksandro sidabrinis gra?is, kaldintas 1330?1354 m. (angli?kai)

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas gra?is

[1] Eduardas Remecas . Gra?is . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 106 psl.

[1]