Goesai  ? Europos kilming?j? gimin? kilusi i? Portugalijos , per Flandrij? persik?lusi ? Austrij? , ?ia nuo 1632 m. tur?jo freiher? titul?. XIV?XVIII a. ?inoma Livonijoje , Kur?e , ?vedijoje , Lietuvoje . 1634 m. vyri?koji gimin?s linija i?mir?, jos vard? per?m? susijusios gimin?s.

Goesai Portugalijoje, Flandrijoje, Austrijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Austrijos graf? fon Goes? ( Goess ) ? riteri? Karlsbergo ir Moosburgo baron? gimin?s ? ?aknys siekia Portugalij? . Gimin?s prot?viu laikomas Dom Amia da Estrada i? Santo Vincente da Barca Asturijoje (Ispanija). Jis kartu su grafu Henriku Burgundie?iu at?ygiavo ? Portugalij? ir u? nuopelnus m??iuose 1109 m. gavo ?ioje ?alyje Gois provincij?, kuri? vald? kaip karaliaus vietininkas. Tuo pa?iu jis atstovavo garbingam, karuose nusipelniusiam kilming?j? (?Ricohombre“) sluoksniui.

Tiesioginiu Dom Amia da Estrada palikuoniu buvo Damiao de Gois (1502?1574). Yra ?inoma, kad jis, b?damas devyneri? met?, gyveno Portugalijos karaliaus Dom Manoel dvare. V?liau studijavo Padujoje . 1523 m. tapo Portugalijos pirkli? reikal? patik?tiniu Flandrijoje, taip pat Lietuvoje, karaliaus ?ygimanto Senojo dvare Vilniuje , po to Danijoje ir ?vedijoje. Damiao de Gois buvo Portugalijos humanistas , diplomatas, istorikas, istorinio stiliaus lyrikos meistras.

Baronas Johanas fon Goesas (Johann Freiherr von Goess, gim? 1611 m. Briuselyje  ? mir? 1696 m. Romoje ). Diplomatas, Gurko vyskupijos (Austrija) vyskupas ir kardinolas Romoje, buvo kil?s i? Olandijos baron? fon Goes? gimin?s. 1638 m. jis i? gimtojo Briuselio i?vyko ? Rom? ir Neapol?, kur u?si?m? diplomato veikla. 1639 m. ?v. Romos imperatorius Ferdinandas III paskyr? j? valstybiniu patar?ju ir patik?jo svarbias diplomatines u?duotis, taip pat Danijos ? ?vedijos karo ir kar? su Turkija metu. 1663 m. jis buvo pasi?stas der?tis su Osman? imperijos did?iuoju viziriu Ahmed  Pa?a (kurio vadovaujam? turk? kariuomen? v?liau s?kmingai sumu?? ATR karin?s paj?gos). Ta?iau nieko nepe??, o gr??tant atgal ? Vien?, netgi buvo u?pultas, ir nedaug tr?ko, kad b?t? netek?s gyvyb?s. Sukr?stas ?io ?vykio, jis nusprend? tapti dvasininku, nors kur? laik? dar ?jo diplomato pareigas Berlyne ir Karaliau?iuje . 1675 m. sugr??o ? Vien? ir tapo Gurko vyskupijos vyskupu, o 1686 m. popie?ius j? paskyr? Romos San Pietro di Montorio ba?ny?ios kardinolu. Paskutinius gyvenimo metus jis praleido Romoje. ^[1]

Goesai Kur?e, ?vedijoje, Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?i gimin? Livonijoje ?inoma nuo XIV?XV a., Kur?e ? nuo XVI a., ?vedijoje ? nuo XVII a., Lietuvoje ? nuo 1757 m. kai Judi?kio dvar? prie Pa?vitinio ?sigijo Hermanas Frydrichas fon Goesas (mir?s 1766 m.). J? gimin?s atstovai Kur?e i?mir? jau XIX a., bet liko Lietuvoje ir ?vedijoje. J? herbe ? geltoname skyde vaizduojamas o?io ragas.

Kur?o at?akos pradininku apie 1540 m. laikomas Eberhard fon Goes (sutuoktin? Elisabeth fon Doenhoff). Goesai vald? dvarus vakariniame Kur?e, atliko tarnyb? Kur?o ir ?iemgalos kunigaik??io dvare. I? Kur?o at?akos 1672 m. susiformavo ?vedijos at?aka (Nr. 812), o apie 1800 m. ir Lietuvos. Pradininku laikomas Evaldas Magnus fon Goesas (gim?s 1766 m.), 4 kartos Eberhardo palikuonis, ved?s lietuvi? bajorait? Marijon? Daunoravi?i?t? i? Poci?n? akalicos. Jie susilauk? vaik? Jono Martyno (1800), Baltramiejaus (1802), Ferdinando Teofiliaus (1804) ir Juozapo Nikodemo (1805). Jo t?vas Hermanas (mir? 1766 m. ) buvo Did. Svirkal?s dvaro (Latvija) ir Juodi?ki? dvaro (Lietuva) savininkas ir valdytojas. Pagal oficialius to meto dokumentus Lietuvos Goesai buvo priskirti Kur?o kilming?j? luomui, jos ?ymiausiai atstovais Lietuvoje laikomi Evaldo s?nus Juozapas Nikodemas fon Goesas (1805?1877) ir an?kas Stanislovas fon Goesas (1844?1916). Lietuvoje gyveno ir vald? nuosavyb? Poci?nuose (Pakruojo r.) (28 ha), Joni?kyje (58,5 ha), Madvilionyse (94 ha). ^{[2] [3] [4] [5]}

Lietuvoje dar liko vad. Pa?vitinio at?akos palikuoni? Goes? pavarde Pa?vitinio apylink?se ^{[6] [7]} .

Dvarai Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Juodi?kiai (nuo 1757 m.), Medvilioniai (nuo 1864 m.), Poci?n? bajorkaimis , Mi?eiki? bajorkaimis (nuo 1800 m.).

• 
  Medvilioni? dvaras
• 
  Pervaini?-Goes?-Gravrogk? valda Joni?kio mieste, buv. Upyt?s skg.
• 
  buv. Pervaini?-Goes?-Gravorgk? sodybos vieta - J. Gravrogko (jis ir projekto autorius, 1935 m.) gyvenamasis namas V. Kudirkos g. 69, Joni?kyje
• 
  Pervaini?-Goes?-Gravrogk? sodybos vieta V. Kudirkos g. 69, Joni?kyje
• 
  Pervaini?-Goes?-Gravrogk? valda Joni?kio miesto lauk? teritorijoje (dabar Saba?i?n? kaimas)
• 
  Daunoravi?i?-Goes? valdos buv. Mi?eiki? bajorkaimyje
• 
  Konferencijos ?Joni?kio miesto bajorai Goesai lietuvi? tautiniame jud?jime“, skirtos Lietuvos valstyb?s atk?rimo ?imtme?iui plakatas

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Goesai ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Ba?nytiniai dokumentai
• Metrik? knyg? kopijos informacin?je sistemoje ePaveldas