Fiziologija
(
gr.
φ?σι?, physis
?gamta“ ir
λ?γο?, logos
?mokslas, protas“; gr.:
φυσιολογ?α
) ? mokslas, tiriantis gyv?j?
organizm?
fizikines, biochemines ir informacijos perdirbimo funkcijas. Tradici?kai fiziologijos mokslas skirstomas ?
augal? fiziologij?
ir gyv?n? fiziologij?, ta?iau fiziologijos principai yra tie patys visiems organizmams, pvz., ?inios apie
mieli?
l?steles
gali b?ti pritaikomos ir ?mogaus l?stel?ms.
Normalioji fiziologija nagrin?ja sveiko organizmo funkcijas, j? reguliavimo mechanizmus. Norint suprasti gyvo organizmo funkcijas b?tina i?manyti jo strukt?r?, sandar?. Tod?l fiziologija glaud?iai siejasi su
anatomija
,
histologija
,
biochemija
,
biofizika
. Fiziologija siejasi ir su kitais mokslais:
zoologija
,
genetika
,
matematika
,
chemija
,
fizika
. Fiziologijos tyrimo objektas: gyvas organizmas ar jo strukt?rin?s dalys (organ? sistemos, organai, audiniai, l?stel?s).
Fiziologija padeda suprasti sveiko organizmo veikl?, jo sugeb?jim? prisitaikyti prie nuolat kintan?ios aplinkos, nepakitus vidin?s terp?s sud??iai. Fiziologija sudaro teorin? ir praktin? pagrind? nagrin?jant organizme vykstan?ius patologinius procesus.
Sporto fiziologija tiria organizmo strukt?r? bei funkcij? poky?ius veikiant fiziniams kr?viams. Joje taikoma koncepcija, kad veikiant fiziniams kr?viams organizmas prie j? adaptuojasi.
Sporto fiziologijos raida. Sporto fiziologija gana jaunas mokslas. tik XIX a. pabaigoje (1889 m.) Londone buvo i?leistas pirmas fizini? pratim? vadov?lis kurio autorius F. La'Grange. XX a. prad?ioje ?? moksl? toliau vyst? F. Chopkinas, nustat?s ry?? tarp raumen? veiklos ir laktato kaupimosi. 1921 m. A. Dilas ?k?r? laboratorij? nuovargio kilmei tirti. Po pirmojo pasaulinio karo ?vyk?s didelis k?no kult?ros ir sporto progresas l?m? audring? sporto fiziologijos mokslo raid?. Teorines jos raidos prielaidas galima aptikti daugelio to meto fiziolog?, pavyzd?iu: D. Sargento, D?. Mak-Kardi, K. Kuperio, P. Anochino darbuose. Didelis nuopelnas pl?tojant sporto fiziologijos moksl? skiriamas A. Krestovnikovui, kuris 1938 ir 1939 m. para?? sporto fiziologijos vadov?l? ir manografij? "Sporto fiziologija".
1. Eksperimentiniai (su gyv?nais)
- ?m?s (pa?alinama liauka, organas ir pan.);
- l?tiniai (implantuojami elektrodai ir pan.).
2.Klinikiniai tyrin?jimai - steb?jimai;
3.Organizmo skys?i? tyrimai (
kraujo
,
?lapimo
,
likvoro
);
4.Instrumentiniai - kardiografija, echoskopija, spirometrija.
- Antikiniai laikai
- Pirmasis t?kstantmetis
- K. Galenas (129-199 m.) ? i?vyst? humoralinio reguliavimo teorij?.
- Avicena
(Abu Ali Ibn Sina, 985-1037 m.) ? i?leido medicinos kanon?, anatomijos ir fiziologijos ?vad?.
- Antrasis t?kstantmetis
- M. Servetas - i?ai?kintas ma?asis kraujo apytakos ratas.
- L.da Vin?is
- V. Harv?jus - i?ai?kintas didysis kraujo apytakos ratas.
- A. Haleris (1708-1777) ? i?ai?kino kv?pavimo mechanizm?, tyrin?jo kraujo apytak?,
CNS
veikl?, maisto produkt? ?tak? organizmo funkcijoms.
- L. Galvanis - i?ai?kino veikimo potencialus, dom?josi elektrofiziologija.
- J. Purkinje - ?irdies elektrofiziologija.
- D. Raimonas - nerv? ir raumen? elektrofiziologija.
- H. Helmholcas - raumen? ir nerv? elektrofiziologija.
- I. Se?enovas - CNS, rei?kiniai, susij? su CNS.
- I. Pavlovas - vir?kinimo, CNS fiziologija.
- M. Rubneris - mityba, med?iag? apykaita.
LDK vyriausioje mokykloje prad?ti d?styti medicinos mokslai kai
1781
m.
Medicinos fakultetas
(
Collegium medicum
). Fiziologij? prad?jo d?styti
Steponas Laurynas Bizis
1783
m., ta?iau tik
1804
m. A. Bekiu ir
Andrius Sniadeckis
?k?r? Fiziologijos katedr?.
1919
m. atkuriama fiziologijos katedra S. Batoro universitete.
1939
m. v?l atkuriama Fiziologijos katedra VU, d?stytojai - J. ?opauskas, A. Sketeris ir kt.
Antrojoje XX a. pus?je doc. J. Jur?a d?st? kraujo fiziologij?, prof. D. Mikalauskait? d?st? maisto ir mitybos fiziologij?, prof.
Z. A. Ku?inskien?
, doc. L. Sinkevi?ien? - CNS fiziologija, doc. P. ?ebrauskas - PNS, CNS.
S?voka atsirado ?ano Fernelio (
Jean Fernel
,
1497
?
1558
) d?ka.