- Apie
laiv? divizij?
skaitykite
?ia
.
Divizija
(
lot.
divisio
'dalijimas, padalinys') ? daugelio valstybi? kariuomen?s pagrindinis taktinis junginys,
karinis vienetas
, susidedantis i? 2-4
brigad?
ar
pulk?
. Divizij? paprastai sudaro 10000-20000 kari?. Dvi-trys, kartais keturios divizijos sudaro
korpus?
. Daugelyje ?ali? divizija yra karinis vienetas, galintis savaranki?kai vykdyti karines operacijas, nes turi visus savaranki?kai veiklai reikiamus kovos ir apr?pinimo dalinius. Kautyn?se divizijos daliniai neretai gali sudaryti atskiroms u?duotims vykdyti skirtas kovos grupes (
vykdymo paj?gas
,
angl.
task force
).
Divizijai paprastai vadovauja
generolas majoras
, bet gali vadovauti ir
brigados generolas
ar
pulkininkas
.
Maurice de Saxe,
Pranc?zijos generolas mar?alas
, divizijos id?jos sumanytojas
Pirmas karvedys, kuris suman? kariuomen? suskirstyti ? keli? kariuomen?s r??i? junginius buvo vyriausias
Pranc?zijos mar?alas
Morisas de Saksas
(
Maurice de Saxe
). ?i? id?j? jis apra?? knygoje, paskelbtoje
1757
m. po jo mirties. Prakti?kai divizijos id?j? panaudojo mar?alas
Viktoras Fransua de Broli
(
Victor-Francois de Broglie
), buv?s M. de Sakso karininkas
Septyneri? met? kare
.
Pirm? kart? masi?kai divizij? sistem? ?m? naudoti Pranc?zijos revoliucin? vyriausyb?. Armijos pasidar? lengviau valdomos, lankstesn?s ir manevringesn?s.
Napoleono
laikais divizijas ?m? jungti ? korpusus. S?kmingas divizij? ir korpus? sistemos naudojimas Napoleono kariuomen?je i?populiarino ?i? sistem? visoje Europoje ir po kar? su Napoleonu prie ?ios sistemos per?jo visos kariuomen?s. Iki
Antrojo pasaulinio karo
pagrindinis tipas buvo p?stinink? divizija.
Divizijos paprastai jungia tos pa?ios kariuomen?s r??ies
pulkus
ir
brigadas
su papildomais kovinio palaikymo ir apr?pinimo daliniais. Vadinamos pagal vyraujan?ius dalinius. Pagal priklausym? ginkluot?j? paj?g? ir paj?g? r??ims, paskirt?, organizacin? strukt?r? ir ginkluot? skiriamos: p?stinink? (?auli?, motorizuot?j? ?auli?, motorizuot?j? p?stinink?, motorizuotoji, mechanizuotoji, lengvoji p?stinink?, sunkioji p?stinink?, kaln? ?auli?, kaln? p?stinink?),
tank?
,
?arvuotoji
,
artilerijos
,
oro desanto
, oro ?turmo (desanto ?turmo), oro erdv?s gynybos, aviacijos, j?r? p?stinink? ir kt. divizijos. Sausumos paj?g? divizij? paprastai sudaro keli ?vairi? kariuomen?s r??i? pulkai (brigados) arba
batalionai
, paramos daliniai (paprastai ? ?valgybos, ry?i?, in?inerinis, radiacin?s, chemin?s ir biologin?s saugos, medicinos, transporto, remonto ir kt.).
[1]
P?stinink? divizijos buvo labiausiai paplitusios divizijos kar? istorijoje. Nedidel?se kariuomen?se visos divizijos paprastai b?davo p?stinink?. P?stinink? divizij? paprastai sudaro 3 p?stinink? pulkai, artilerijos pulkas ir keli palaikymo batalionai. Iki
XXI a.
prad?ios p?stinink? divizij? i?liko
JAV
,
Graikijoje
,
Turkijoje
ir kt. Kariuomen?je atsiradus daug automobili?, tank? ir ?arvuo?i?, p?stinink? divizijos buvo perorganizuotos ? motorizuot?j? p?stinink?, motorizuot?sias, mechanizuot?sias ir motorizuot?j? ?auli? divizijas.
Paprastos p?stinink? divizijos, kurios neturi transporto priemoni?, tod?l juda p?s?iomis (seniau ? naudojant kinkom?j? transport?) dabar paprastai vadinamos
lengvosiomis p?stinink? divizijomis
(
light infantry divisions
). ?i? dien? po?i?riu lengv?j? p?stinink? divizij? privalumas yra tai, kad jas lengva perdislokuoti ir apr?pinti ?audmenimis, nes jos neturi sunkios technikos ir ma?ai turi sunki?j? ginkl?. Tokios divizijos tinka neintensyviems karo veiksmams, bet menkavert?s pilnos apimties kare.
Kaln? ?auli? divizijos
yra pritaikytos veikti kalnuose, j? technika turi b?ti pritaikyta veikti kaln? s?lygomis. Pvz., kaln? artilerija turi tikti ?audyti ? auk?tai kaln? ?laituose esan?ius taikinius, o patys pab?klai turi b?ti pritaikyti gabenti sunkiai praeinamais kaln? keliais ir takais. Kareiviai turi b?ti i?mokyti kariauti kalnuose, tur?ti alpinizmo ?g?d?i?, atlaikyti at?iaurius kaln? orus ir t. t.
Kaln? ?auli? daliniai da?nai laikomi elitiniais daliniais. Kaln? divizijas da?nai naudodavo vietoj lengv?j? divizij?, kai reik?davo patikim? dalini?.
Para?iutinink? divizijos
arba
oro desanto divizijos
? kita elitini? p?stinink? divizij? r??is. Kariai treniruoti desantuotis para?iutais ar i?silaipinti i? sklandytuv? ar transporto l?ktuv?. Tam pritaikyta ir j? ginkluot?. Para?iutinink? divizijos turi geb?ti gana ilg? laik? kautis prie?o u?nugaryje, kur nebus apr?pinamos ?audmenimis, degalais ir kitokiomis atsargomis.
Aeromobilios divizijos
yra dar viena, po
Antrojo pasaulinio karo
atsiradusi desantini? divizij? r??is. Jos kari? i?laipinimui naudoja sraigtasparnius. Toki? divizij? tur?jo JAV.
Antrojo pasaulinio karo metu p?stinink? daliniai buvo vis labiau mechanizuojami. Atsirado motorizuotos p?stinink? divizijos, kuri? kareviai buvo perve?ami automobiliais. V?liau juos imta perve?ti ?arvuotais automobiliais, vik?riniais ar pusiau vik?riniais ?arvuotaisiais transporteriais ir pan. technika. Vokie?iai tokius dalinius vadino
panzergrenadieriais
(
Panzergrenadier
).
Mechanizuotos p?stinink? divizijos kartais vadinamos
motorizuotomis p?stinink? divizijomis
ar pana?iai (pvz., TSRS ir Rusijoje ?
moto?auli? divizijos
(
rus.
мотострелковая дивизия
), net jei kariai perve?ami p?stinink? kovos ma?inomis, o ne automobiliais.
JAV armijoje trys p?stinink? divizijos (1-oji, 3-oji ir 4-oji) i? a?tuoni? yra mechanizuotos, o viena (2-oji) ? dalinai mechanizuota.
Daugelyje ?ali? kavalerija buvo organizuota ? ma?esnius negu divizijos dalinius. Ta?iau didel?se kariuomen?se (JAV, Rusijos imperijoje, TSRS) egzistavo ir kavalerijos divizijos. J? sud?tis buvo pana?i ? p?stinink? divizij?, tik j? palaikymo daliniai b?davo ginkluoti lengvesne ir judresne technika. Kavalerijos divizijos imtos i?formuoti po Antrojo pasaulinio karo.
Kavalerijos divizijos dabar pasenusios, ta?iau pats pavadinimas i?liko. JAV 11-oji desantin? divizija buvo pervadinta ? 11-?j? Oro ?turmo divizij? (
11th Air Assault Division
), o jos judrumas pagr?stas sraigtasparni? naudojimu. Vietnamo karo metu ji buvo pervadinta ?
1-?j? kavalerijos (aeromobili?) divizij?
(
1st Cavalry Division (Airmobile)
). Pasibaigus Vietnamo karui 1-?j? kavalerijos divizij? perorganizavo ? ?arvuo?i? kavalerijos divizij? ir perginklavo tankais ir ?arvuo?iais.
Prie? Antr?j? pasaulin? kar? imtos formuoti tank? divizijos. P?stinink? divizijose p?stinink? pulkus pakeit? tank? pulkais, palaikymo dalius daugiau motorizavo, kad jie b?t? judresni, ir tokios divizijos buvo pavadintos tank? divizijomis. Tokios divizijos neretai pasirodydavo turin?ios pernelyg daug tank? ir per ma?ai p?stinink?, kad gal?t? efektyviai veikti. Tod?l v?liau j? sud?tis buvo koreguojama, kad b?t? geriau subalansuota ir efektyvesn? kautyn?se.
Daugelio valstybi? ginkluotosiose paj?gose yra aviacijos divizijos. Jos b?na:
bombone?i?
, taktini?
naikintuv?
, naikintuv?, ?turmo, transporto aviacijos, mi?rios ir kitokios. Aviacijos divizijoje b?na keli aviacijos pulkai (sparnai, eskadros).
Karin?se j?r? paj?gose gali b?ti antvandenini? ir povandenini? laiv? divizijos, j?r? p?stinink?, j?r? raketne??s aviacijos ir kitoki?. JAV karin?se j?r? paj?gose XXI a. pr. buvo 4 j?r? p?stinink? divizijos, Vokietijos -j?r? aviacijos divizijos.
Divizija vadinama pagal joje vyraujan?i? kariuomen?s r???. Pvz., Rusijos kariuomen?je tank? divizija nuo moto?auli? dvizijos skiriasi tuo, kad tank? divizijoje b?na 2-3 tank?
pulkai
ir vienas moto?auli? pulkas, o moto?auli? divizijoje ? 2-3 moto?auli? pulkai ir vienas tank? pulkas. Be pagrindini? pulk? divizijoje b?na 1-2 artilerijos pulkai, prie?l?ktuvin?s gynybos pulkas, reaktyvin?s artilerijos
divizionas
, raket? divizionas, in?inerinis
batalionas
, ry?i? batalionas, automobili? batalionas, ?valgybos batalionas, radioelektronin?s kovos batalionas, materialinio apr?pinimo batalionas, remonto batalionas, medicininis-sanitarinis batalionas, chemin?s gynybos kuopa ir dar keli smulk?s papildomi daliniai (kuopos ir b?riai). ?iuolaikin?je Rusijos armijoje b?na tank?, moto?auli?, artilerijos, oro desantin?s, raketin?s ir aviacijos divizijos. Kitose kariuomen?s r??yse did?iausias vienetas yra pulkas arba brigada. Divizijai paprastai vadovauja
generolas majoras
.
Lietuvos Respublikoje
1920
m.
vasario 10
d.
Lietuvos kariuomen?s
3 p?stinink? brigados buvo performuotos ? divizijas. Pirmoji ir Antroji divizijos tur?jo po 3 p?stinink? pulkus ir 3 atskiruosius batalionus. Tre?ioji divizija ? 3 p?stinink? pulkus ir 1 atskir?j? batalion?. 1920 m.
spalio 14
d. suformuota Ketvirtoji p?stinink? divizija tur?jo 3 p?stinink? pulkus.
1923
?
1924
m. buvo panaikinti visi Antrosios ir Tre?iosios divizijos atskirieji p?stinink? batalionai. 1924 m. Lietuvos teritorij? suskirs?ius ? 3 karo apygardas ir kiekvienoje j? dislokavus po p?stinink? divizij? buvo panaikinta Ketvirtoji divizija.
Po sovietin?s okupacijos
1940
m.
liepos 3
d. Lietuvos kariuomen? perorganizavus ? vadinam?j? Lietuvos liaudies kariuomen? buvo pakeisti divizij? vadai, paliktos tik dvi divizijos, jos nuo
liepos 30
d. sudar?
Raudonosios armijos
29-?j? teritorin? ?auli? korpus?
.
[2]