Jungtin? Karalyst?

Keisti nuorodas
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Did?ioji Britanija )
Kitos reik?m?s ? Uk , JK (reik?m?s) .
?is straipsnis apie valstyb?. Apie sal? skaitykite straipsnyje Did?ioji Britanija (sala) .
Jungtin? Did?iosios Britanijos ir ?iaur?s Airijos Karalyst?
angl. United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinės Karalystės herbas
V?liava Herbas
Himnas :  ? Dieve, saugok karali? “

Jungtin? Karalyst? ?em?lapyje
Valstybin? kalba angl?
Sostin? Londonas
Did?iausias miestas Londonas
Valstyb?s vadovai
 ? Karalius
 ? Ministras Pirmininkas
 
Karolis III
Rishi Sunak
Plotas
 ? I? viso
 ? % vandens 		 
242 495 [1] km 2 ( 78 )
1,51 % [2]
Gyventoj?
 ? 2020
 ? Tankis 		 
Didėjimas 67 886 004 [3] ( 21 )
270,7 ?m./km 2 ( 50 )
BVP
 ? I? viso
 ? BVP gyventojui 		2021
Didėjimas 3 124,650 [4] mlrd. $ ( 5 )
Didėjimas 46 344 [4] $ ( 21 )
Valiuta Svaras sterling? ( ￡ ) ( GBP )
Laiko juosta
 ? Vasaros laikas 		UTC ( GMT , WET )
UTC +1 (BST, WEST )
Nepriklausomyb?
?kurta
 
1800  m.
Interneto kodas .uk (.gb)
?alies tel. kodas +44
Kir?iavimas Jungti??n? Karal?st?, Did?ioji Britanija [5]
Jungtin?s Karalyst?s ?alys

Jungtin? Did?iosios Britanijos ir ?iaur?s Airijos Karalyst? ( angl. United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland ), trumpiau Jungtin? Karalyst? ( angl. United Kingdom ), ( JK ) arba Britanija [6]  ? valstyb? ?iaur?s Vakar? Europoje . Jungtin? Karalyst? susiformavo po keleto unijos akt?, ir susideda i? Did?iosios Britanijos ( Anglijos , ?kotijos , Velso ) ir ?iaur?s Airijos , bei kai kuri? smulkesni? teritorij?, i?sim??iusi? po vis? pasaul?. Jungtin? Karalyst? u?ima did?i?j? dal? Brit? salyno (i?skyrus did?i?j? Airijos salos dal?, kuri atsiskyr? nuo Jungtin?s Karalyst?s 1922  m. ir tapo Airijos Respublika ). Kornvalis siekia didesn?s savivaldos, fakti?kai nepriklausoma yra Meno sala .

Taut? Sandraugos , Europos Tarybos , G7 , EBPO , NATO , Penki? Aki? ?valgybos aljanso, AUKUS nar?. Buvusi ES nar? ? i?stojo per Brexit , ta?iau yra pasira?iusi laisvosios prekybos sutart? su ?ia organizacija. [7]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s istorija .

V- VI a. brit? salas u?kariavo anglosaksai. Po 1066  m. norman? u?kariavimo baig?si Anglijos feodalizacijos periodas, ?alis buvo suvienyta.

?kotija ir Anglija kaip atskiros vieningos valstyb?s susidar? X am?iuje . Velsas buvo valdomas Anglijos nuo 1284  m., o Anglijos Karalyst?s dalimi tapo 1536  m. Nuo 1603  m. Anglijos ir ?kotijos karalyst?s tur?jo vien? karali?, o 1707  m. susijung? ? Did?iosios Britanijos Karalyst?. 1801  m. ?i karalyst? susijung? su Airijos Karalyste ir taip buvo ?kurta Jungtin? Did?iosios Britanijos ir Airijos Karalyst?. 1922  m. 26-os Airijos provincijos susib?r? ? Laisv? Airijos Valstyb?, o likusios ?e?ios (?iaur?s Airija arba Alsteris) liko Jungtin?je Karalyst?je. Po ?io atsiskyrimo 1922  m. valstyb? pervadinta Jungtine Did?iosios Britanijos ir ?iaur?s Airijos Karalyste.

XIX a. Jungtin? Karalyst? tapo svarbiausia pramonine ir j?rine galybe pasaulyje. Savo galyb?s vir??n?je Brit? imperija u??m? apie 1/4 pasaulio teritorijos. Pirmoje XX am?iaus pus?je Jungtin? Karalyst? nusilpo po dviej? pasaulini? kar?. Antroje am?iaus pus?je jos imperija i?iro, bet ji tapo moderni ir klestinti Europos valstyb?.

1973  m. Jungtin? Karalyst? ?stojo ? Europos S?jung? .

2016  m. Jungtin?s Karalyst?s gyventojai ?Brexit“ referendumu pasisak? u? i?stojim? i? Europos S?jungos .

2017 m. kovo 29 d. Jungtin? Karalyst? prad?jo oficial? i?stojim? i? Europos S?jungos ( Brexit ), kuris galutinai u?baigtas 2020 m. sausio 31 d.

Politin? sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s politin? sistema .

Valdymo sistema ? konstitucin? monarchija .

Vykdomoji vald?ia priklauso ministr? kabinetui, kuriam vadovauja ministras pirmininkas, priimantis sprendimus monarcho vardu.

Nuo 2022 m. Jungtin?s Karalyst?s valdovas ? Karolis III .

Vald?ia labai centralizuota ? visa politin? vald?ia yra Londone . Ta?iau paskutiniu metu kiekvienoje priklausan?ioje tautoje (i?skyrus Anglij? ) ?steigti nuosavi vald?ios organai, atsakingi u? vidinius sprendimus.

?statym? leid?iamoji vald?ia ? parlamentas ? susideda i? Bendruomeni? R?m? ir Lord? R?m?.

Diplomatiniai santykiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s diplomatiniai santykiai .

Jungtin? Karalyst? yra u?mezgusi santykius su dauguma JTO valstybi? nari?, i? kuri? 165 JK turi ambasad?. Tuo tarpu JK u?sienio valstyb?se yra ?steigusi 208 diplomatines misijas ? 152 ambasadas, 44 konsulatus, 9 nuolatines misijas bei tris kitokio pob?d?io atstovybes. [8]

Lietuva su JK diplomatinius santykius yra u?mezgusi nuo XX a. tre?iojo de?imtme?io. 1922 m. JK (tuomet? Brit? imperija ) pripa?ino Lietuvos valstybingum? de jure , o 1929 m. atidaryta Did?iosios Britanijos pasiuntinyb? Kaune . ?iuo metu JK turi atidariusi ambasad? Vilniuje , Lietuva ? ambasad? Londone .

Teism? sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

JK neturi vienos teisin?s sistemos ? 1706 m. Unijos sutarties 19-as straipsnis u?tvirtina ?kotijos atskiros teisin?s sistemos t?stinum?. [9] Dabartin? JK turi tris atskiras teisines sistemas: Anglijos teis? , ?iaur?s Airijos teis? ir ?kotijos teis? . 2009 m. spal? Lord? R?m? apeliacin? komitet? ( angl. Appellate Committee of the House of Lords pakeit? Jungtin?s Karalyst?s Auk??iausiasis Teismas . [10]

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jungtin?s Karalyst?s administracinis ?em?lapis
Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s administracinis suskirstymas .

Jungtin? Karalyst? susideda i? 4 kra?t? (skliausteliuose nurodoma sostin?):

Anglija skirstoma ? 9 regionus:

Kiekvienas regionas skirstomas ? grafystes. Atskirai dar i?skiriamas Londonas .

?kotija yra suskirstyta ? 32 sritis, Velsas  ? ? 22 teritorijas, o ?iaur?s Airija  ? ? 24 savivaldybes, 2 miestus ir 6 provincijas.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s geografija .
Ben Nevis  ? auk??iausias Jungtin?s Karalyst?s kalnas.

Anglijoje vyrauja kalvotos lygumos, tik ?iaur?s vakaruose ir ?iaur?je ? kalnuotos vietov?s. Pagrindin? up?  ? Temz? , pagrindiniai miestai ? Londonas , Birmingemas , Man?esteris , ?efildas , Liverpulis , Lydsas , Bristolis .

Did?ioji dalis Velso ? kalnuota. Auk??iausia vieta ? Snowdon vir??n? (1 085 m vir? j?ros lygio). Pagrindinis miestas ir regiono sostin? ? Kardifas , esantis pietin?je Velso dalyje.

?kotijos pietuose ir rytuose vyrauja ?emumos, o vakaruose ir ?iaur?je ? kalnai. Auk??iausia vieta ? Ben Nevis kalnas (1 343 m), tai taip pat ir visos Jungtin?s Karalyst?s auk??iausia vieta. Pagrindiniai miestai ? Edinburgas , Glazgas , Aberdynas .

?iaur?s Airija ? kalvota. Pagrindiniai miestai ? Belfastas ir Deris .

Jungtinei Karalystei priklauso apie 1098 ma?? sal?, kuri? dalis yra nat?ralios, o dalis dirbtin?s, pastatytos naudojant akmenis ir medien?.

Miestai pagal gyventoj? skai?i? (2001 m. sura?ymas)
Miestas Regionas Gyventoj? skai?ius


Londonas

Birmingamas

1 Londonas Londonas 7 172 091
2 Birmingamas Vakar? Midlandsas 970 892
3 Glazgas ?kotija 629 501
4 Liverpulis ?iaur?s Vakar? Anglija 469 017
5 Lidsas Jork?yras ir Hambersaidas 443 247
6 ?efildas Jork?yras ir Hambersaidas 439 866
7 Edinburgas ?kotija 430 082
8 Bristolis Pietvakari? Anglija 420 556
9 Man?esteris ?iaur?s Vakar? Anglija 394 269
10 Lesteris Ryt? Midlandsas 330 574

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s ekonomika .

Jungtin? Karalyst? turi dalinai reguliuojam? rinkos ekonomik? . JK yra penktoji did?iausia pasaulio ekonomika ir antroji did?iausia Europoje po Vokietijos .

Paslaug? sektorius ?alyje sudaro apie 79% BVP . Sostin? Londonas yra vienas did?iausi? pasaulio finansini? centr?, rodikliu nusileid?iantis tik Niujorkui , anot pasaulio finans? centr? indeks? . Taipogi Londono BVP yra did?iausias tarp Europos miest?.

2021 m. JK buvo 14-a did?iausia energijos vartotoja ir 22-a did?iausia gamintoja. [11] ?alyje ?sik?r? daug energetikos kompanij?, tarp j? ? dvi i? ?e?i? did?iausi? naftos ir duj? kompanij? ? BP ir Shell . [12]

Vis d?lto ?alyje spar?iais tempais vystomas atsinaujinan?ios energetikos sektorius (AES). 2020 m. AES pagamino 43 % elektros Jungtin?je Karalyst?je. [13] JK ?sik?rusi labai palankioje v?jo energetikai vystyti vietoje, suinstaliuot? v?jo j?gaini? skai?iai kasmet smarkiai auga. 2022 m. 26,8% visos elektros energijos pagaminta v?jo j?gain?se. [14] Prie Jork?yro krant? veikia did?iausias pasaulyje j?ros j?gaini? parkas. [15] ?alis taip pat vysto atomin? energetik?  ? 2023 m. ?alyje veik? 9 branduoliniai reaktoriai, pagaminantys apie 15 % visos elektros energijos, [16] planuojama statyti daugiau reaktori?. [17] Tuo tarpu tradici?kai pla?iai naudotos anglies dalis spar?iai ma??ja. [16]

?i? straipsnio dal? reik?t? i?pl?sti .


Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s demografija .
Gatv? Londone

Pasak paskutinio ( 2001  m.) sura?ymo, Jungtin?je Karalyst?je gyvena 58 789 194 ?moni?. 2007  m. viduryje buvo apskai?iuota, kad gyventoj? skai?ius i?augo iki 60 975 000. [18] Populiacijos augimas daugiausiai vyksta d?l imigracijos, bet tam ?takos turi ir did?jantis gimstamumas (kuris yra ?iek tiek didesnis nei mirtingumas) ir ilg?janti vidutin? gyvenimo trukm? , kuri, pasak 2009  m. apskai?iavim?, yra 79,01 met? (76,52 vyrams ir 81,63 moterims). [19] 2007 m. viduryje atlikti demografiniai apskai?iavimai taip pat atskleid?, kad pensijinio am?iaus gyventoj? dabar Jungtin?je Karalyst?je yra daugiau nei ?e?iolikme?i? ir jaunesni? ?moni?. [20] Pasak t? pa?i? 2007  m. apskai?iavim?, Anglijoje gyvena 51,1 milijonas ?moni?, ?kotijoje ? 5,1 milijonas, Velse ? 3 milijonai, ?iaur?s Airijoje ? 1,8 milijono. [21] Gyventoj? tankumas Anglijoje yra 383 ?m./km², Velse ? 142 ?m./km², ?iaur?s Airijoje ? 125 ?m./km², o ?kotijoje ? tik 65 ?m./km². [22] Palyginimui, bendras pasaulio gyventoj? tankumas yra 42 ?m./km².

Imigracija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?em?lapis pagal u?sienyje gimusi? ?moni? populiacijos. Kuo tamsiau nuspalvinta ?alis, tuo daugiau joje gimusi? ?moni? gyvena Jungtin?je Karalyst?je.

Pasak oficiali? duomen?, 2006  m. Did?iojoje Britanijoje d?l imigracijos ?moni? skai?ius padid?jo 191 000 gyventoj?, o 2007  m. ? 237 000. [23] Nuo 1997  m. ? Jungtine Karalyst? imigravo 2,3 milijono daugiau ?moni?, nei i? jos emigravo. 84 % i? j? atvyko ne i? Europos valstybi?. Europos s?jungos pilie?iai turi teis? gyventi ir dirbti bet kurioje ES ?alyje, tod?l ?iuo metu vienas i? ?e?i? imigrant? yra i? 2004  m. prie ES prisijungusi? ryt? Europos valstybi?. [24] ?iuo metu Jungtin?je Karalyst?je yra apie 200 000 lietuvi? i?eivi?. Emigracijos i? Lietuvos mastai ma??ja, bet did?ja ? Anglij? imigruojan?i? lietuvi? student? skai?ius. [25] Pasak 2005  m. apskai?iavim?, u?sienyje gim? ?mon?s sudaro apie 9,1 % Jungtin?s karalyst?s gyventoj?. Pagal ?iuos duomenis, ?alis nei?siskiria i? kit? ES valstybi?. [26]

Vyksta ir emigracija i? Jungtin?s Karalyst?s. Apie 5,5 milijono Britanijoje gimusi? ?moni? gyvena u?sienyje. [27] [28] [29] Daugiausiai emigruojama ? Australij? , Ispanij? ir JAV . [27]

Etnin? sud?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pasiskirstymas pagal etnines grupes (2001 m. sura?ymas):

Etnin? grup? Gyventoj? skai?ius % (nuo visos JK populiacijos)
Baltaod?iai 54 153 898 92,1 %
Juodaod?iai 1 148 738 2,0 %
Daugiarasiai 677 117 1,2 %
Indai 1 053 411 1,8 %
Pakistanie?iai 747 285 1,3 %
Bengalai 283 063 0,5 %
Kinai 247 403 0,4 %
Kiti azijie?iai 247 644 0,4 %
Kiti 230 615 0,4 %

Skirting? Jungtin?s Karalyst?s teritorij? etnin? sud?tis ?enkliai skiriasi. Londone nebaltaod?iai ?mon?s sudaro 30,4 %, [30] o Lesteryje  ? net 37,4 % visos populiacijos. [31]

Religija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Velso miestelio katedra Anglijoje

Pasiskirstymas pagal religij? (2021 m. sura?ymas):

Anglikon? ba?ny?ia yra did?iausia ?alyje ir j? remia ?alies vyriausyb?.

Pasak 2005  m. apklausos, 38 % Jungtin?s Karalyst?s gyventoj? ?tiki, kad egzistuoja Dievas“, 40 % ?tiki, jog yra kokia nors dvasia arba dvasin? energija“ ir 20 % ?netiki jokiais dievais, dvasiomis ar dvasin?mis energijomis“. [32] Tik de?imtadalis gyventoj? lanko ba?ny?i? kas savait? arba da?niau. [33]

Kalbos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jungtin? Karalyst? neturi jokios oficialios kalbos, bet pagrindin? ?nekamoji kalba yra angl? . Taip pat ?nekama val? (apie 25 % Velso gyventoj?), ?kot? g?l? (1,5 % ?kotijos gyventoj?), menksie?i? (keli Meno Salos gyventojai), korn? (apie 3000 ?moni?), airi? kalba bei ?vairiais ?kot? kalbos dialektais. I? imigrant? kalb? labiausiai paplitusios yra kin? ir hindi kalbos. Pasak 2005  m. apklausos, net 62 % gyventoj? nemoka nei vienos u?sienio kalbos. Pagal ?? rodikl? Jungtin? Karalyst? yra antra tarp ES ?ali? po Airijos. [34] Populiariausia u?sienio kalba yra pranc?z? , kuri? moka 23 % gyventoj?. Dar 9 % populiacijos gali susi?nek?ti voki?kai ir 8 % ? ispani?kai . [35]

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I? Liverpulio kil? Bitlai yra viena i? populiariausi? ir komerci?kai s?kmingiausi? grupi? muzikos istorijoje.
Pagrindinis straipsnis ? Jungtin?s Karalyst?s kult?ra .

Jungtin?je Karalyst?je veikia vieni ?ymiausi? pasaulio universitet? ? Kembrid?o Universitetas ir Oksfordo Universitetas , kuriuose mok?si bei d?st? tokie ?ym?s mokslininkai kaip Izaokas Niutonas , ?arlzas Darvinas ar D?. R. R. Tolkinas .

Sp?jama, kad nema?ai ?iuolaikini? sport? kil? Jungtin?s Karalyst?s teritorijoje ? futbolas , golfas , kriketas , boksas , regbis , biliardas , kerlingas .

Anglijos dramaturgas Viljamas ?ekspyras buvo vienas geriausi? vis? laik? pasaulio dramaturg?. Taip pat JK gyveno ir ra?? tokie ra?ytojai kaip Agata Kristi , ?arlzas Dikensas , poetas D?ord?as Baironas .

Jungtin?je Karalyst?je susib?r? ir k?r? nema?ai ?ymi? roko bei pop muzikos grupi? ? The Beatles , The Rolling Stones , Led Zeppelin , Queen , Black Sabbath , Iron Maiden ir kitos.

Kita informacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ ?Demographic Yearbook ? Table 3: Population by sex, rate of population increase, surface area and density“ (PDF) . United Nations Statistics Division. 2012 . Nuoroda tikrinta 9 August 2015 . {{ cite journal }} : Citatai journal privalomas |journal= ( pagalba )
  2. ↑ ?Surface water and surface water change“ . Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD) . Nuoroda tikrinta 11 October 2020 .
  3. ↑ ?World Population Prospects - Population Division - United Nations“ . population.un.org . Nuoroda tikrinta 31 March 2020 .
  4. ↑ 4,0 4,1 ?World Economic Outlook database: April 2021“ . International Monetary Fund . 2021 m. baland?io m?n.
  5. ↑ ?Valstybi? ir j? sostini? pavadinimai“ . Valstybin? lietuvi? kalbos komisija . Suarchyvuotas originalas 2022-10-06 . Nuoroda tikrinta 2022-06-23 .
  6. ↑ ?Valstybi? ir j? sostini? pavadinimai“ . Valstybin? lietuvi? kalbos komisija . Suarchyvuotas originalas 2022-10-06 . Nuoroda tikrinta 2022-06-23 .
  7. ↑ ?The EU-UK Trade and Cooperation Agreement“ . Suarchyvuotas originalas 2023-03-25 . Nuoroda tikrinta 2023-03-25 .
  8. ↑ ?Global Diplomacy Index ? Country Rank“ . Suarchyvuotas originalas 2019-02-01 . Nuoroda tikrinta 2021 m. gruod?io 20 d. .
  9. ↑ ?The Treaty (act) of the Union of Parliament 1706“ . Scottish History Online. Suarchyvuotas originalas 2019-05-27 . Nuoroda tikrinta 2008-10-05 .
  10. ↑ ?UK Supreme Court judges sworn in“ . BBC News . 2009-10-01. ; ?Constitutional reform: A Supreme Court for the United Kingdom“ (PDF) . Department for Constitutional Affairs. 2003 m. liepos m?n. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-01-17 . Nuoroda tikrinta 2013-05-13 .
  11. ↑ ?United Kingdom Energy Profile“ . U.S. Energy Information Administration. Suarchyvuotas originalas 2023-02-28 . Nuoroda tikrinta 2023-02-28 .
  12. ↑ Mason, Rowena (24 October 2009). ?Let the battle begin over black gold“ . The Daily Telegraph . London. Suarchyvuota i? originalo 2022-01-10 . Nuoroda tikrinta 2010-11-26 . ?ablonas:Cbignore ; Heath, Michael (2010-11-26). ?RBA Says Currency Containing Prices, Rate Level 'Appropriate' in Near Term“ . Bloomberg . New York. Suarchyvuota i? originalo 2012-07-22 . Nuoroda tikrinta 2010-11-26 .
  13. ↑ ?How much of our energy currently comes from renewable sources?“ . National Grid . 2021-06-14 . Nuoroda tikrinta 2023-05-08 .
  14. ↑ ?Britain produced record amount of wind power in 2022, National Grid says“ . Reuters . 2023-01-06 . Nuoroda tikrinta 2023-05-08 .
  15. ↑ ?Wind energy in the UK: June 2021“ . UK Government . 2021-06-14 . Nuoroda tikrinta 2023-05-08 .
  16. ↑ 16,0 16,1 ?Nuclear Power in the United Kingdom“ . World Nuclear Association. Suarchyvuotas originalas 28 February 2023 . Nuoroda tikrinta 28 February 2023 .
  17. ↑ ?Nuclear Power in the United Kingdom“ . World Nuclear Association. 2013 m. baland?io m?n. Suarchyvuotas originalas 2013-02-14 . Nuoroda tikrinta 2013-04-09 .
  18. ↑ ?Population estimates: UK population grows to 60,975,000“ . Office for National Statistics. 21 August 2008. Suarchyvuotas originalas 2 December 2002 . Nuoroda tikrinta 2008 m. rugpj??io 23 d. .
  19. ↑ CIA pasaulio fakt? knyga Archyvuota kopija 2019-01-07 i? Wayback Machine projekto.
  20. ↑ Travis, Alan (22 August 2008). ?Ageing Britain: Pensioners outnumber under-16s for first time“ . The Guardian . Nuoroda tikrinta 2008 m. rugpj??io 23 d. .
  21. ↑ ?Population estimates: UK population approaches 61 million in 2007“ (PDF) . Office for National Statistics. 21 August 2007. Suarchyvuotas originalas (PDF) 21 August 2008 . Nuoroda tikrinta 2008 m. rugpj??io 28 d. .
  22. ↑ http://www.statistics.gov.uk/cci/nugget.asp?id=760
  23. ↑ UK net immigration up to 237,000 BBC News, 19 November, 2008
  24. ↑ ?Emigration soars as Britons desert the UK“ .
  25. ↑ JUNGTIN?JE KARALYST?JE I?EIVI? BENDRUOMEN? KEI?IASI (??iauli? kra?tas“, 2008 m. lapkri?io 12 d.) (Interviu su Ernestas Graba?iu, Lietuvos Respublikos ambasados Jungtin?je Karalyst?je ministru patar?ju [neveikianti nuoroda]
  26. ↑ http://www.migrationinformation.org/Feature/display.cfm?id=402
  27. ↑ 27,0 27,1 Dhananjayan Sriskandarajah and Catherine Drew (2006-12-11). ?Brits Abroad: Mapping the scale and nature of British emigration“ . Institute for Public Policy Research. Suarchyvuotas originalas 2007-08-28 . Nuoroda tikrinta 2007-01-20 .
  28. ↑ ?Brits Abroad“ . BBC News . Nuoroda tikrinta 2007-04-20 .
  29. ↑ ?5.5 m Britons 'opt to live abroad'“ . BBC. 2006-12-11 . Nuoroda tikrinta 2007-04-20 .
  30. ↑ ?Resident population estimates by ethnic group (percentages): London“ . Office for National Statistics. Suarchyvuotas originalas 2012-06-23 . Nuoroda tikrinta 2008-04-23 .
  31. ↑ ?Resident population estimates by ethnic group (percentages): Leicester“ . Office for National Statistics. Suarchyvuotas originalas 2012-06-23 . Nuoroda tikrinta 2008-04-23 .
  32. ↑ ?(Angli?kai) Eurobarometer on Social Values, Science and technology 2005 - 9 puslapis“ (PDF) .
  33. ↑ "Research published this week by the British Charity, Tearfund, makes somber reading for church leaders. It found only one in 10 people in the United Kingdom attend church on a weekly basis even though 53 percent of the British population identify themselves as Christian. "
  34. ↑ (Angli?kai) Europeans and their Languages (10 psl.)
  35. ↑ (Angli?kai) Europeans and their Languages (14 psl.)

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Jungtin? Karalyst? ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
Viki?odynas
Vikižodynas
Laisvajame ?odyne yra terminas Jungtin? Karalyst?

JK vyriausyb?s tinklalapiai:

Turistams ir kitos pa?intin?s nuorodos:

JK ?em?lapiuose:

JK istorija:

Kitos nuorodos:

?   ?   A   ?   R
?ali? s?ra?as | Europa
?   ?   A   ?   R
?iaur?s Atlanto sutarties organizacija
Valstyb?s nar?s
?   ?   A   ?   R
Taut? sandrauga
?   ?   A   ?   R
Monarchijos
Absoliutin?s
Konstitucin?s
Renkamos
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Jungtin?_Karalyst?&oldid=7223001 "