Daugirdai
Gulb?
Kilm?	Vlostidai
Pradininkas	Daugirdas Jonas Gedigaudaitis
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XIV-XX a.
?alys	LDK
Dvarai	Daugirdavos dvaras , Plembergo dvaras , Pernarava , Mikalava , Ver?duvait? ir kt.

Daugirdai  ? Lietuvos bajor? gimin?, i?kilusi valdant Lietuvos did?iajam kunigaik??iui Vytautui Did?iajam . Pavard?s kilm? vardin?, nuo pagoni?ko lietuvi? vardo ?Daugirdas“, sudurtin? i? lietuvi?k? ?od?i? dau- (daug) ir gird- (gird?ti), rei?kianti ?daug gird?tas, ?ymus ?mogus“. Sutinkamas ir kitas pavard?s lietuvi?kas variantas ?Daugirda“. Lenk? kalbos ?altiniuose sutinkami ?ie pavard?s variantai: Dowgird , Dowgerd , Dowgierd , Dawgird , Dawgierd , Dołgird ir Dowgiert (Daugirdas), z Dowgirdow , z Dawgirdow ir z Dowgierdow (i? Daugird? gimin?s), Dowgirdowna , Dawgirdowna ir Dowgierdowna (Daugirdait?), Dowgirdowa , Dawgirdowa ir Dowgierdowa (Daugirdien?). Rus? ir Ukrainie?i? kalb? ?altiniuose sutinkami ?ie pavard?s variantai: Довгирд , Довкгирд , Долгорд , Да?г?рд , Долъкгирьд (Daugirdas). Gimin?s palikuonys gyveno ?emaitijoje, LDK ir Lenkijoje.

Pagal legend? senosios ?Gulb?s“ herbo Lietuvos bajor? gimin?s - Daugirdai, Duninai-Barkauskai, Minigalilos, Mongirdai, Sakai?iai, Zavi?os-Valimantai?iai, Zarembos ir kt., - save kildina nuo riterio Vlasto Dani?kio ( lenk. Włast lub Włost zwany po?niej Duninem (tj. Du?czykiem) herbu Łab?d? ), kurio s?nus Petras Vlastaitis ( lenk. Piotr Włostowic ) apie 1070 m. i? Danijos atvyko su diplomatine misija pas Boleslov? III Kreivaburn? , pasiliko tarnauti ?iam kunigaik??iui ir v?liau u? tarnyb? buvo apdovanotoas valdomis Silezijoje . Apie tai ra?? metra?tininkas Galas Anonimas . XX a. vokie?i? viduram?i? tyr?jai ir kurie lenk? istorikai, j? tarpe Toma?as Jurekas, i?k?l? hipotez? apie Vlasto kilm? nuo Anglijos saks? karaliaus Haraldo II s?naus Magnuso Haroldsono, kuris kartu su savo broliais pab?go i? Anglijos po to, kai pralaim?jo kar? prie? Vilhelm? I U?kariautoj? . ^{[1] [2]}

Daugird? gimin?s pradininku laikomas Daugirdas Gedigaudaitis-Salkaitis , kuris kartu su t?vu Gedigaudu Salkai?iu per Lietuvos krik?t? buvo pakrik?tyti Jono ir Jurgio vardais. Gedigaudui-Jurgiui lik?s senasis gimn?s herbas ?Gulb?“ ( lenk. Łab?d? ), o s?nus Daugirdas-Jonas 1413 m. gav?s Lenkijos bajor? herb? ?Jau?io galva“ ( lenk. Pomian (Bawola Głowa ).

1446 m. Kazimiero kar?nacijos i?vakar?se vykusio pirmojo ?visuotinio Seimo“ susirinkimo metu i?kilo konfliktas tarp Lenkijos ir Lietuvos bajor? gimini?, tod?l kai kurios lietuvi? gimin?s gr??o prie savo sen?j? herb?, atsisak? jiems paskirt? herb? pagal Horodl?s Unijos reikalavimus. ?altiniuose minima, jog Zarembos, Minigailos, vienas i? broli? K?sgail? (Jonas) ir kt. gr??o prie savo senojo ?Gulb?s“ herbo. ^{[3] [4]} Sp?jama, kad ir Jono Daugirdo palikuonys gal?jo gr??ti prie ?Gulb?s“ herbo d?l tos pa?ios prie?asties.

XV a. dokumentuose minim? Daugird? giminyst? su Jonu neai?ki. ^[5] 1440-1498 m. minimas Daugirdas Bilevi?ius, 1487-1489 m. Veliuonos vietininkas, kuris naudojosi herbu ?Kapas“ ( lenk. Mogiła (Herb Mogila ). ?i gimin? yra kildinama nuo ?adeikos ( Bilevi?i? gimin?s ). ?Kapas“ herbo Daugird? linij? sudar? tik 3 kartos: Daugirdas Bilev?ius-?adeikaitis, jo s?nus Vaclovas Daugirdas (mir? 1509 m.), did?iojo kunigaik??io dvari?kis, ir pastarojo dvi dukterys: El?bieta ir Ona Daugirdait?s. ?Kapo“ herbo Daugird?-?adeikai?i? linija nutr?ko XV a. pab. d?l vyr? palikuoni? nebuvimo.

XVI a. minimi Tel?i? paviete gyven? ne?inomo herbo bajorai Daugirdai?iai ir Kontrimai?iai, kuriems ?ygimantas Senasis 1529 m. patvirtino sen?j? t?vonij? nuosavyb?. 1529 m. jie pamin?ti kaip Knieto ir Naru?io (Neru?io) palikuonys: Kontrimai?iai (Kontrimai), Jonas Daugirdaitis ( lenk. Jan Dowgerdowicz ), Jurgis Saumaitis ir Jonas Milaitis. ^[6]

Nuo XVII a. minimi bajorai Daugirdai naudojosi ?Gulb?s“ herbu. ?i Daugird? gimin? ?ra?yta Vilniaus, Volyn?s ir Kauno gubernij? geneologijos knyg? I-oje ir VI-oje dalyse.

Lietuvoje Daugird? giminei priklaus? nema?ai t?vonij? ir dvar?: Daugirdi?k?s prie A?yt?s up?s, Legie?iai, Knie?i?nai ir Daugirdai - Tend?iogalos pav., Moz?ri?k? prie Dubysos, Pakluoniai ( Paklani? dvaras ), Daugirdavos dvaras ir Plembergo dvaras - Raseini? pav.; Pa?u?viai prie ?u?v?s up?s - Josvaini? pav.; Ber??, Pavanden? , Ne?ukuo?iai , Domi?k?s , ?eduiki?kiai prie Dragaini?, Alsi?k?, Krik?takalnis ir Mikuti?k?s - Pavanden?s vls?.; Kampai - Kauno pav.; Paliepiai - Vilkijos pav.; Pernarava , Mikalava , Ver?duvait? ir kt. ^[6]

?ymiausi atstovai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Jonas Daugirdas - 1401 m. pasira?? Vilniaus-Radomo sutart? vardu ?Daugirdas Salkaitis“, nuo 1424 m. LDK r?m? mar?alka, iki 1430 m. Podol?s Kameneco seni?nas , 1430?1434 m. Lucko seni?nas , 1433-1443 Vilniaus vaivada , bajor? Daugird? gimin?s pradininkas;
• Andrius (Andriu?ka) Daugirdas, Jono Daugirdo s?nus - minimas 1454?1461 m.;
• Mykolas Daugirdas, Jono Daugirdo s?nus - 1432 m. Gardino sutarties liudytojas;
• Broliai Anu?as Daugirdas ( lenk. Hanusz Dowgirdowicz ) ir Fedka Daugirdas ( lenk. Chwedko Dowgirdowicz ) - minimi 1478?1481 m.;
• Bagdonas Daugirdas - kaip Lietuvos did?iojo kunigaik??io ?yg?nas 1505?1523 m. septynis kartus keliavo ? Maskv? . Nuo 1505 m. LDK valdovo dvarionis, nuo 1538 m. Pervalkos seni?nas. S?nus Razmus Daugirdas kaip pasiuntinys 1557 m. buvo nuvyk?s pas Krymo chan? Devlet? Gir?j? ;
• Stanislovas Daugirdas - su diplomatine misija 1508?1524 m. septynis kartus keliavo ? Maskv?. Nuo 1530 m. buvo Auk?tadvario vietininkas;
• Samuelis Daugirdas (m. 1627 m.) - Kristupo Radvilos dvaro poetas;
• Stanislovas Daugirdas (1748?apie 1835) - Did?i? Dirv?n? vaivada , v?liau ?emai?i? Kunigaik?tyst?s tij?nas , Plemborgo ir Pakluonio ( Paklani? dvaras ) savininkas;
• Angelas Daugirdas (1776?1835) - filosofas, teologas;
• Mykolas Steponas Daugirdas (1801-1869) - atsargos poru?ikas, dvarininkas, 1863 m. sukilimo r?m?jas; tur?jo, Pernaravos, Mikalavos ir Ver?duvait?s dvarus, pastat? Daugirdavos dvar? ;
• Juozapas Daugirdas (1803-1871) - Kauno apskr. ir Kauno gub. bajor? vadovas (paskutinis mar?alka), K?daini? apskr. Paliepi? dvaro savininkas;
• Tadas Daugirdas (1852?1919) - archeologas, etnografas, dailininkas;
• Konstantinas Daugirdas (1855?1928) - lietuvi?kos spaudos platintojas, pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausyb?s narys, valstyb?s kontrolierius;
• Adomas Daugirdas (1894?1979) - j?r? kapitonas, karo laivo ? Prezidentas Smetona “ pirmasis kapitonas, Klaip?dos uosto vir?ininkas;
• Vanda Daugirdait?-Sruogien? (1899?1997) - filosof?, istorik?;
• Vytautas Daugirdas (1901?1983) - Lenki?kojo teatro Kaune ?k?r?jas, aktorius ir re?isierius, Kauno valstybinio muzikinio teatro re?isierius, ?viet?jas;
• Adam Dowgird (1913?1994) - lenk? gydytojas, chirurgas;
• Tadas Daugirdas (1914?1982) - LOR chirurgas, tremtinys;
• Zofia Dowgird (g. 1916 m.) - humanitarini? moksl? Daktar?, etnograf?, pedagog?, fizin?s kult?ros Lenkijos i?silavinimo sistemoje ir turizme organizator?;
• Jerzy Dowgird (1917?2003) - lenk? krep?ininkas, treneris;
• Jonas T. Daugirdas ( angl. John T. Daugirdas ) (g. 1949 m.) - nefrologas, JAV medicinos moksl? daktaras;
• Stasys Daugirdas (g. 1951 m.) - gitaristas, atlik?jas, kopozitorius, pedagogas, muzikin?s grup?s ?G?li? vaikai“ ?k?r?jas ir narys;
• K?stutis Daugirdas (g. 1985 m.) - kompozitorius, pianistas, chorvedys.

• 
  Herbas ?Pomian“ panaudotas Daugirdo antspaude 1433 m.
• 
  Herbas ?Gulb?“ Daugird? legitimizacijos knygos tituliniame puslapyje, 1799 m.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Rodzina. Herbarz szlachty polskiej, wyd. Olgiebranda, Tom III; Aut. Uruski Seweryn, p. 236, Warszawa 1906 .
• M.J. Minakowski, Did?iojo Seimo palikuoni? genealogija (lenk.) ^{[neveikianti nuoroda]} .
• Kasper Niesiecki, Herbarz Polski, wyd. J.N. Bobrowicz, Tom III, p. 393-394, Lipsk 1839 .
• Herbarz rycerstwa w.x. Litewskiego, tak zwany Compendium, czyli o klejnotach albo herbach ktorych familie stanu rycerskiego w prowincyach wielkiego xi?stwa Litewskiego za?ywaja, wyd. Herolda polskiego; Aut. Wijuk Wojciech Kojałowicz, Franciszek Piekosi?ski, p. 23, 118-119 ir 167, Krakow 1897 .
• Poczet rodow w Wielkiem Ksi?stwie Litewskiem w XV i XVI wieku; Aut. Adam Boniecki, p.47, Warszawa 1887 .