Lietuvi?kas automagistral?s ?enklas, numatytas
KET
. Kitose ?alyse jis analogi?kas
Magistral?
A1
ties
Kaunu
-
?ilainiais
Magistral?
A2
ties
Vilnium
-
Avi?ieniais
Pranc?zijos
automagistral? A1 ties Roissy-en-France
Vokietijos
automagistral?
Lietuvos
automagistral?
A2
ties
Ukmerge
Automagistral?
(liaud. i?
it.
autostrada
) ? motorini?
transporto priemoni?
(pvz.
automobili?
,
motocikl?
,
sunkve?imi?
) eismui skirtas,
sankry??
neturintis
kelias
.
Turi skiriam?j? juost?, ir priklausomai nuo jos plo?io, turi aptvarus, kurie
avarijos
atveju apsaugot? nuo ?va?iavim? ? prie?prie?in? juost?.
Jose ?rengti kelkra??iai, skirti sustoti eismo ?vykio ar gedimo atveju. Jie neskirti sustojimui ar stov?jimui, tai pavojinga. Automagistral?se ?rengtos
poilsio aik?tel?s
, kuriose veikia kavin?s, degalin?s, parduotuv?s.
Susisiekimui tarp automagistral?s ir kito
kelio
naudojamos ?va?os ir nuova?os, su greit?jimo arba l?t?jimo juostomis, skirtomis u?va?iuoti arba nuva?iuoti nuo magistral?s: l?t?jimo juostoje suma?inamas greitis iki nuova?os ir padid?jus transporto priemon?s pos?kio a?iai, saugiai ?veikiamas pos?kis. Greit?jimo juostoje, ?va?iuojant ? pa?i? magistral?, ?sib?g?jama iki automagistral?s
grei?io
ir atsi?velgus ? automagistrale va?iuojant? transport?, saugiai ?va?iuojama ? magistral?.
Yra ?emesn?s kategorijos, ?emesnio aptarnavimo lygio, specialiai motorin?ms transporto priemon?ms skirti keliai, kuriuose leid?iamas ma?esnis greitis. Tokiuose keliuose da?nesnis ?va??/nuova?? kiekis, galimos ?viesoforais reguliuojamos arba ?iedin?s sankry?os. Kai kuriose valstyb?se tokie keliai gali tur?ti tik 2 juostas, ta?iau su atskirtu vietiniu ir tranzitiniu srautais. J? pavadinimas
Lietuvoje
?
automobili? kelias
arba greitkelis (skirtingose ?alyse jie vadinami skirtingais vardais).
Po
Pirmojo pasaulinio karo
, padaug?jus automobili?, atsirado automagistrali? poreikis. Nor?ta, kad tarpmiestinis susisiekimas tapt? greitesnis, saugesnis ir patogesnis.
Italijoje
suprojektuotas pirmasis kelias su skiriam?ja juosta. 1924 m. rugs?jo 21 d. jis atidarytas. Sujung?
Milan?
ir
Varez?
. Autostrada vadinosi
Autostrada dei laghi
(E?er? autostrada). Nors ir buvo su skiriam?ja juosta, ji tur?jo tik po vien? juost? kiekvienai kryp?iai ir netur?jo joki? skirting? lygi? sankry??.
1935 m. atidaryta pirmoji nuo aplinkini? sraut? atskirta automagistral?. Kelias jung?
Frankfurt?
ir
Darm?tat?
.
Vadinasi
motorway
.
Dabartinis j? ilgis yra >2000 myli? (~3230 km). Did?iausias leid?iamas greitis ? 70 myli? per valand? (110 km/h).
1958 m. pastatyta pirmoji automagistral?s atkarpa, kaip
Prestono
aplinkkelis (dalis M6 automagistral?s). 1959 m. atidarytas didesnis automagistral?s ruo?as, jungiantis Krik? su Berigrouvu.
1972 m. automagistrali? tinklas pasiek? 1000 myli? (1609 km), o 1996 m. ? 2000 myli? (3219 km).
Vietinis pavadinimas ?
autostrada
.
Dabartinis vis? automagistrali? ilgis ? apie 6400 km. Dauguma ruo?? apmokestinti. Ribojamas greitis lengviesiems automobiliams ? 130 km/h, jei turi bent po tris juostas ? kiekvien? pus? ir elektronines saugos priemones ? 150 km/h.
Pirmoji 85 km ilgio automagistral? buvo atidaryta
1924
m.
rugs?jo 21
d. ir sujung?
Milan?
su
Vareze
. Autostrada buvo pavadinta ?
Autostrada dei laghi
“
(E?er? autostrada). Tai buvo pirmasis toks ruo?as pasaulyje.
1925
m.
bir?elio 28
d. ruo?as buvo prat?stas per
Komo
e?er? iki
?veicarijos
sienos.
Prie?
II pasaulin? kar?
buvo pabaigti ?ie automagistral?s ruo?ai:
Neapolis
?
Pomp?ja
,
Paduva
?
Venecija
,
Milanas
?
Turinas
,
Milanas
?
Bergamas
?
Bre?a
,
Roma
?
Ostija
.
Vietinis oficialus pavadinimas ?
Automagistral?
ir rei?kia magistralin? keli?, skirt? tik motorin?ms transporto priemon?ms. ?nekamojoje kalboje labiau vartojamas terminas
autostrada.
Bendras automagistrali? ilgis
Lietuvoje
? 387 km. Did?iausias leid?iamas greitis ? 130 km/h (vasar?) ir 110 km/h (?iem?). Lietuva yra vienintel?
Baltijos valstyb?
, turinti automagistrales.
XX am?iaus 4-ajame de?imtmetyje
, atgavus
Vilniaus kra?t?
, atsirado plan? nutiesti Lietuvoje pirm?j? automagistral?, jungian?i? atgaut?
Vilni?
, su tuometine sostine
Kaunu
. 7-ajame de?imtmetyje, kai Lietuva jau buvo TSRS sud?tyje, buvo prad?tos statybos ir 1970 m. lapkri?io 3 d. kelias buvo atidarytas. Tuo metu tai buvo laikoma viena moderniausi? automagistrali? regione.
Pra?jus metams po atidarymo ?
1971
m. palaipsniui prad?ta statyti ?
Kaunas
?
Klaip?da
“ automagistral?, nes senasis ?emai?i? plentas ?m? nebetenkinti did?jan?i? transporto sraut?.
1987
m.
rugs?jo 1
d. buvo u?baigti paskutiniai darbai. Tuo metu buvo statoma ir automagistral?, jungianti Vilni? su Panev??iu, ji buvo pilnai pabaigta, kai Lietuva atgavo nepriklausomyb?.
Ilg? laik? naujos automagistral?s nebuvo statomos, esam? automagistrali? pakako, ta?iau pastaraisiais metais vis labiau did?ja poreikis tur?ti automagistral?s jungt? su Lenkija, nes labai i?aug?s transporto srautas su ?ia valstybe. Pirmieji darbai jau prad?ti. Ateities planuose yra sujungti Kaun? ir Panev???, bei Panev??? ir Ryg? automagistrale, automagistral?s status? suteikti ruo?ui tarp Vilniaus ir Kauno.
Vietinis pavadinimas ?
Autobahn
. Skirtingai nei daugelyje ?ali?, Vokietijos automagistral?s pasi?ymi tuo, kad daugelyje ruo?? greitis yra neribojamas, nustatytas tik rekomenduojamas greitis ? 130 km/h. Automagistrali? tinklas yra gana gerai i?pl?totas, jungiantis didel? daugum? didesni? miest?.
Pirmoji atskirta nuo aplinkini? sraut? automagistral? buvo atidaryta
1935
m. Kelias jung?
Frankfurt?
ir
Darm?tat?
. Tai tuomet buvo svarbi magistral? grei?io rekord? siek?jams. Tuometin? Nacistin? Vokietija automagistrali? statybas labai pl?tojo, siek?, kad automobiliu b?t? galima greitai ir patogiai susisiekti su daugeliu didesni? miest?. Po Nacistin?s Vokietijos ?lugimo, automagistrali? pl?tra nesustojo, kadangi naudojimasis automobiliais vis labiau did?jo.