Aukso orda

	Altan Ord ; Aukso Orda
	buv?s chanatas
	Location of Aukso Orda 1389 m.
Sostin?	Sarajus
Kalbos	Mongol? kalba
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduram?iai
- ?k?rimas	1242 m., 1242
- Pervardinta Did?i?ja Orda	1466 m.

Aukso Orda ( mongol? kalba Altan Orda ; totori? kalba: Altın Urda ), dar vadinama Kip?iak? Orda ? pusiau klajokli? mongol? (v?liau tiurkizuota ) valstyb?, gyvavusi nuo XIII a. vidurio iki XVI a. prad?ios. Ap?m? dideles Ryt? Europos ir Vakar? Sibiro teritorijas. Nuo XV a. II pus?s, netekusi daugyb?s sri?i?, buvo vadinama Did?i?ja Orda .

Aukso Ord? 1236 m. ?k?r? ?ingischano vaikaitis Batijus (vald? 1236?1255 m.), i? prad?i? kaip D?u?i ulus? arba Kip?iak? chanat?. Nuo ma?daug 1342 m. Aukso Ordos sostin? buvo Senasis Sarajus Volgos deltoje, v?liau sostin? perkelt? ? Nauj?j? Saraj? (Berke-Saraj?).

Pavadinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal vien? i? versij?, Aukso Ordos pavadinimas ilgai sietas su auksiniais Batijaus palapini? papuo?imais. Pagal kit?, realesn? versij?, pavadinimas grei?iausiai buvo susij?s su tradiciniu pasaulio ?ali? siejimu su tam tikromis spalvomis.

Patys Ordos gyventojai j? vadino ?Balt?ja Orda“. Dabartinio valstyb?s pavadinimo (istoriniuose ?altiniuose jis pasirodo tik XVII a.) atsiradim? grei?iausiai l?m? vadinamosios Did?iosios Ordos (XV a. vis? periferini? teritorij? netekusios Aukso Ordos i?liekos) centrin? geografin? pad?tis kit? totori?k? valstybi? at?vilgiu. Mat viduram?iais daugumai tiurk? buvo ?prasta penkias realias ar s?lygines kiekvienos didesn?s geopolitin?s srities dalis simboli?kai ?ym?ti penkiomis sakralin?mis spalvomis,? d?l ?ios prie?asties XV a. II pus?s kip?iakams Tochtamy?o ( 1378 ? 1395 m.) ar Saido Achmato ( 1433 ? 1435 m.) laik? Aukso Ordos teritorijos vakarin? dalis tur?jo asocijuotis su balta, rytin? ? su m?lyna, pietin? ? su raudona, ?iaurin? ? su juoda, o centrin? ? su geltona arba auksine spalva.

Kadangi ? Aukso Ord? ??jo anks?iau step?se gyven? kip?iakai, arab? ra?ytojai j? vadino Kip?iak? Orda arba Kip?iak? chanatu. V?liau, kai Aukso Orda suskilo ? kelias sud?tines dalis, rus? metra??iai j? dar vadino U?volgio Orda .

Prie?istor? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]


Ponto step?s istorija
Skitai
Sarmatai
Hunai , Vakar? tiurkai
Bolgarai , Sabirai , Alanai
Chazar? kaganatas ( Chazarai )
Pe?enegai
Kumanai (Kip?iakai)
Aukso orda :
Did?ioji orda , Nogaj? orda , Krymo , Astrachan?s chanatai
Kazokai :
Zaparo??s , Dunojaus se??s, Dono , Tereko , Astrachan?s , Kuban?s , Orenburgo kariuomen?s
Rusijos imperija ( Novorosija )
TSRS ( Kalmuk? ATSR )
Ukraina , Rusijos Federacija
Edisanas , Zaporo?? , Paazovj? , Don??ina , Slobo?an??ina , Kuban? , ?emutinis Pavolgys

?ingischanas mongol? imperij? padalino ? 4 skirtines valdas, arba vadinamuosius ulusus. Vienas i? j? buvo D?u?i ulusas, atsirad?s 1225 ar 1226 m. Mongolijos did?iojo chano siuzerenitet? D?u?i uluso ir Aukso Ordos chanai pripa?ino iki ~ 1266 m. Vakarin? D?u?i uluso dalis buvo padalinta jo s?nums ? M?lynosios (Ryt?) Ordos valdovui Batijui ir Baltosios (Vakar?) Ordos valdovui Urdu ( Bychovco kronikoje jis ?vardytas kaip ?Kurdas“).

V?liau Batijui pavyko perimti Urdu teritorijos (ap?musios ?emes ? rytus nuo Volgos ?emupio) kontrol? ir u?valdyti ?iaurin? Juodosios j?ros pakrant? bei ?traukti vietinius gyventojus tiurkus ? savo kariuomen?.

XIII a. pirmosios pus?s pabaigoje, 1236?1241 m., Batijus u?kariavo didesni?j? dal? Ryt? Europos ?emi?. Su savo kariuomene Batijus pajud?jo i? Vidurin?s Azijos , 1236 m. Volgos intako Kamos upyne u?kariavo bulgar? valstyb? .

1237 m. ?siver??s ? Volgos de?in?j? krant?, Batijus u?kariavo daug rus? gyvenam? kra?t?, galutinai paverg? stepi? gyventojus kip?iakus arba polovcus.

V?liau Batijaus kariuomen? pajud?jo ? Vidurio Europ?, Legnicos ir Mohi m??iuose sumu?? vakar? ir vidurio Europos kariuomenes, nusiaub? Lenkij? , Silezij?, Moravij?, Vengrij? ir dal? Dalmatijos.

Visuomen?, valdymas ir valstyb?s vidin? organizacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Auk??iausias Ordos valdovas buvo chanas , kurultajaus renkamas i? Batijaus palikuoni?. Chano vald?ia buvo neribota. Prie chano buvo taryba, vadinama divanu . J? sudar? auk??iausi chano didikai. ?i taryba sprend? administracinius ir teisminius klausimus. Civilinis ir karinis valdymas nebuvo atskirti. Kadangi chanas buvo renkamas i? gausyb?s chano s?n? ar artimiausi? giminai?i?, rinkimai buvo nuolatini? vaid? prie?astis, d?l kuri? silpn?jo ir pati Orda.

Ryt? Europos stepes Batijus padalino atskiroms gentims (gimin?ms) ruo?ais, einan?iais i? ?iaur?s ? pietus, kad jos, priklausomai nuo klimato s?lyg?, gal?t? nuolat kilnotis ir tur?t? geriausias gyvenimo s?lygas. Vasaros metu totoriai su visomis gyvuli? bandomis keldavosi ? ?iaur?, o ruden? traukdavo ? pietus. Totoriai taip pat augino ir javus. Grie?tais ?statymais buvo saugomos gen?i? bandos ir pas?liai.

Aukso Ordos klajokli?ka prigimtis pama?u keit?si ? s?sli?. Nurimus karams, u?kariautuose kra?tuose pama?u atgijo ekonominis gyvenimas, buvo atstatyti miestai. Kadangi chanai nuo Berk?s valdymo (1257?1267) ?m?si ginti ?em?s nuosavyb?, susidar? s?lygos miesto kult?rai atsirasti, nors dauguma gyventoj? tebebuvo klajokliai . Patys chanai vasar? paprastai gyvendavo palapini? stovyklose, o ne r?muose. I? didesni? totori? palapini? stovykl? ?m? formuotis miestai. Valstyb?s centrais XIII?XVI a. tapo Sarajus (prie dabartin?s Astrachan?s ), Saraj-Berke, Bolgaras , Kazan? ir Azovas . 1342 m. sostine tapo Saraj-Berke (netoli dab. Volgogrado ). ?is miestas tapo vienu i? did?iausi? viduram?i? miest? (600 000 gyventoj?). ?iame mieste randamos vandens tiekimo ir paskirstymo sistemos, yra amat? centro ?enkl?.

Politin? evoliucija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Valstyb?s susik?rimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Mirus did?iajam Ordos chanui Uged?jui, Batijus nutrauk? Vienos apsiaust? ir ?yg? ? vakarus ir skubiai gr??o ? naujojo chano rinkimus. Gav?s ?ini? apie jam nedraugi?ko pusbrolio Gajuko i?rinkim?, Batijus sustojo Ryt? Europos step?se, kurios labiausiai atitiko totori? t?vyn?s gyvenimo s?lygas. I? prad?i? Batijus su savo dvaru kilnojosi i? vienos vietos ? kit?. V?liau Batijus sustojo prie vieno i? ?emutin?s Volgos intak?, Achtubos. Taip susik?r? Aukso Orda, kurios pirmasis chanas buvo pats Batijus, vald?s 1241? 1255 m.

Pirm?j? sostin? Batijus ?k?r? 1242 m. Saraj-Batu (netoli dab. Astrachan?s ). ?iek tiek anks?iau M?lynoji Orda suskilo, kai Batijaus jaunesnysis brolis pasitrauk? u? Uralo kaln?, prie Ob?s ir Irty?iaus, kur ?k?r? savo Ord?. Batijaus sustojimas prie Volgos ?emupio nebuvo atsitiktinis. Volga buvo svarbi prekybos arterija tarp Azijos (Persijos bei Irako) ir Europos.

Uzbekas ir D?anibekas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

D?anibekas. Kataloni?kasis pasaulio ?em?lapis

Aukso Ordos ?k?r?jas Batijus mir? 1252?1253 m. Arab? metra??iai, vieninteliai i?lik? ra?ytiniai ?altiniai, mini Sartak? ir Berk? kaip artimiausius jo ?p?dinius, ta?iau neai?ku ar jie buvo Batijaus s?n?s, ar broliai. Gali b?ti, kad Sartakas buvo Batijaus s?nus, o Berk? ? jo brolis. Berk? d?l savo ?emi? ribos susivaidijo su savo pusbroliu, Persijos chanu Gulagu, ir prad?jo su juo kar?, padedamas Sirijos ir Egipto sultono Bibarso. Berk? 1266 m. mir? Gruzijoje, kariaudamas su Gulagu ?p?diniu. ?ingischano palikuoni? savitarpio kovos susilpnino Aukso Ordos vald?i?.

Valdant Berkei i?kilo vienas i? jo giminai?i?, Nogajus, kurio Orda buvo tarp Dono ir Dniepro. Jis ?sigal?jo valdant Berk?s ?p?diniams Mengu Temirui, Tula-Bugai ir Toktui ir laik? juos nuo sav?s priklausomais. Nepanorus? jo klausyti Tokt? jis sumu?? atvirose kautyn?se. Bizantijos imperatorius ie?kojo Nogajaus paramos kovoje su bulgarais ir jo palankumui ?gyti i?leido u? jo savo dukter?.

Aukso Ordos chan? galyb? ir reik?m? buvo atkurta valdant chanui Uzbekui , kuris buvo Lietuvos did?iojo kunigaik??io Gedimino am?ininkas. Uzbekas atstat? chano autoritet?, visus sri?i? valdovus, emirus ir murzas jis privert? bes?lygi?kai jam paklusti ir vykdyti jo ?sakymus. Net menkiausio pasiprie?inimo jam nedr?so parodyti ir rus? kunigaik??iai. Tver?s kunigaik??iai Aleksandras ir Dmitrijus Ordoje buvo nu?udyti. Uzbekas paskelb? kar? ir Persijos chanui Abu-Saidui.

Pasak Naugardo metra??io, Uzbekas mir? 1341 m. I?kart po jo mirties tarp jo palikuoni? prasid?jo kruvinos kovos. Savo ?p?diniu Uzbekas buvo numat?s vyriausi?j? s?n? Tinibek?. Ta?iau sostas atiteko jo jaunesniajam broliui D?anibekui, kuriam pad?jo emirai, bijodami, kad bus i?laikyta grie?ta Uzbeko vald?ia. Pats D?anibekas karo ?ygio metu buvo nu?udytas savo s?naus Birdibeko, susitarusio su kariuomen?s vadu emiru Toglu-bajumi.

Vidaus kriz? ir Mamajus [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po chano D?anibeko nu?udymo ( 1357 m.) Aukso Ordoje prasid?jo nesibaigiantys pilietiniai karai ir anarchija. ?itie totori? vidaus karai tur?jo didel?s reik?m?s tolimesnei lietuvi? ekspansijai ? rus? ?emes: Lietuvos didieji kunigaik??iai ne tik gal?jo paver?ti i? totori? suvereniteto Podol?, Kijev? ir ?ernigov?-Seversk?, o v?liau ir Smolensk?, bet buvo netgi pama?u ?traukti ? totori? vidaus kovas. Birdibekas greitai pats ?uvo nuo savo s?naus Kulpos rankos. Kulpa emir? buvo paskelbtas chanu, bet chanu tei?buvo ?e?is m?nesius. J? nu?ud?s Nevrus pats buvo nu?udytas 1360 m. i? atvykusios i? U?ural?s Ordos chano Chidirbeko. Temir-chod?a, jo s?nus, nu?ud? savo t?v? ir u??m? jo viet?, bet po keli? dien? j? nuvert? emiras Mamajus , chano Birdibeko ?entas. Mamajus pa?m? vald?i? ? savo rankas, o chanu paskelb? ?ingischano palikuon? Abdul?. Kiti emirai chanu paskelb? Chidirbeko brol? Amurat?. Amurato ?alininkai grei?iausiai buvo stipresni, nes jis pasiliko Aukso Ordoje prie Volgos, o Mamajus su Abdula tur?jo keltis u? Volgos.

Tuo neramumai nesibaig?. Atskiri emirai, nenor?dami pripa?inti nei Abdulos nei Amurato ?m? kurti savo nepriklausomas valstybes. Bulat-temiras ?sik?r? prie Volgos bulgar? ?em?je ir dav? prad?i? Kazan?s totori? Ordai. Emiras Tagajus ?sik?r? su savo Orda tarp mordvi? ir savo b?stine padar? Narov?ate. I? ?ia jis puldin?jo rus? kra?tus, daugiausia Riazan?s kunigaik?tyst?. Chorezmo valdovas Urus-chanas pri?m? jaun?j? Birdibeko s?n? Tochtamy?? ir pasiskelb? nepriklausomu. Emiras Chad?i-?erkesas u?grob? Astrachan? ir ten vald? savaranki?kai.

?ioje suirut?je i?kilo Mamajus. Jis sumu?? emir?, palaikant? Kutluk-temir? ir Urus-chan? ir ?sitvirtino Aukso Ordoje. Apie 1370 m. jis u?vald? Krym?, kuris tapo jo atsparos ta?ku ir galios ?altiniu. Krymo sustipr?jim? ypa? pajaut? Kafoje ?sik?r? genujie?iai, kurie pasinaudoj? suirute Aukso Ordoje buvo prad?j? pl?sti Kryme savo vald?i? ir u?imin?ti naujas teritorijas. Kovos d?l Aukso Ordos t?s?si ir toliau ? Chad?i-?erkesas, Urus-chanas ir Aibek-chanas nesiliov? kovoti su Mamajumi bei tarpusavyje, o Aukso Ordos sostas ?jo i? rank? ? rankas. Mamajus kriz?s laikotarpiu laik?si ?sitvirtin?s Kryme ir nepripa?ino t?, kam likimas duodavo laikinai ?s?sti ? Aukso Ordos sost? ir laukdavo patogaus momento jiems i?vyti.

Ilga anarchija totori? tarpe leido rus? kunigaik??iams pama?u nusikratyti j? vald?ios. Nuolat besikei?iant chanams rus? kunigaik??iai susilaikydavo nuo duokl?s mok?jimo, kol paai?k?s kas i? pretendent? ? Aukso Ordos sost? nugal?s. Pretendentai ? sost? nedr?sdavo pasitraukti i? stepi? ir priversti rus? kunigaik??ius mok?ti duokl?, nes bet kuriuo metu j? sostin? gal?jo u?pulti konkurentai. Rus? kunigaik??iai i?dr?so kovoti su atskirais totori? b?riais atvykusiais pl??ti rus? ?emi? ir nesulaukdavo chano ker?to.

XIV a. 8-ojo de?imtme?io prad?ioje Mamajus v?l rado prog? ?siki?ti ? pretendent? d?l Aukso Ordos sosto kovas ir palaikydamas vien? i? j? tapo fakti?kuoju Aukso Ordos valdovu. Jis ry?osi atstatyti totori? presti?? rus? ?em?se. Pas j? atvykus karingajam Arab?ahui i? u? Uralo su savo Orda, Mamajus j? pasiunt? prie? nepaklusn? Suzdal?s ir Ni?nij Novgorodo kunigaik?t? Dmitrij?, did?iojo kunigaik??io Dmitrijaus Donie?io uo?v?. 1377 m. pavasar? totoriai prie Pjanos up?s (Suros intakas), mordvi? kra?te, smarkiai sumu?? rusus; po kautyni? jie puol? Ni?nij Novgorod?, j? sudegino ir su dideliu belaisvi? skai?iumi gr??o atgal. 1378 m. Mamajus ry?osi nubausti Riazan?s kunigaik?t? Oleg?, kuris taip pat buvo Maskvos did?iojo kunigaik??io Dmitrijaus s?jungininkas, ir pasiunt? prie? j? savo emir? Begi?i?. Ta?iau prie Okos de?iniojo intako Vo?os totoriai buvo sumu?ti jungtin?s Maskvos, Riazan?s ir Pronsko kariuomen?s. Tuomet Mamajus 1379?1380 m. sudar? s?jung? su Maskvos kunigak??io prie?u Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu Jogaila , liep? nu?udyti nominal? chan? Mohamed? ir pats pasiskelb? Aukso Ordos chanu. Surink?s visas totori? paj?gas ir susitar?s su Jogaila jis i??ygiavo prie? Maskv?. Maskvos kunigaik?tis Dmitrijus per?jo Don? ir puol? totorius, kol ?ie nebuvo susijung? su lietuviais. Kulikovo laukuose 1380 m. lapkri?io 8 d. rusai v?l smarkiai sumu?? totorius. Mamajaus kariuomen? buvo i?sklaidyta, jo presti?as totori? tarpe krito.

Tochtamy?as [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Tochtamy?as .

Mamajus dar ruo??si kovoti su rusais, ta?iau j? u?puol? jo svainis, Birdi ? beko s?nus Tochtamy?as, gyven?s pas Chorezmo chan? Urus?. Tochtamy?? par?m? Tim?rid? imperijos emyras Tamerlanas . Tamerlanas savo nepaprast? karini? sugeb?jim? d?ka buvo pa?m?s vald?i? Bucharoje ir ryt? Turkestane bei i?pl?t?s j? u?grobdamas Chorezm? (Chyv?). Tamerlano sostin? buvo Samarkande. Pagal nuo ?ingischano einan?i? tradicij? niekas negal?jo vadintis chanu, jeigu nebuvo jo kraujo. Tamerlanas apeidavo tai visus ?sakymus ra?ydamas fiktyvi? chan?, jo pasirinkt? i? ?ingischano palikuoni?, vardu. Anks?iau taip dar? ir Mamajus, ta?iau jo pasiskelbimas chanu dav? pretekst? Tamerlanui pasi?sti prie? j? Tochtamy??, kuris buvo tikrasis ?ingischano palikuonis. Mamajaus vadams per?jus pas Tochtamy?? nugal?tasis Mamajus pab?go ? Krym?, pas savo s?jungininkus genujie?ius Kafoje. ?ia jis buvo nu?udytas 1380 m.

Visa vald?ia Aukso Ordoje atiteko Tochtamy?ui , kuris pareikalavo i? vis? savo priklausom? netotori? kilm?s kunigaik??i? nedelsiant atvykti pas j?. Rus? kunigaik??iai, ypa? Kulikovo m??io nugal?tojas Maskvos kunigaik?tis Dmitrijus neskub?jo paklusti. 1382 m. Tochtamy?as sudegino Dmitrijaus sostin? Maskv?.

Per de?imt? valdymo met? jo galia beveik susilygino su Tamerlano galia, tarp j? i?kilo gin??. Ai?ki? rib? tarp Tamerlano ir Tochtamy?o valstybi? nebuvo. Tamerlanas nelabai pais? savo pastatyto chano teisi? ir rytuose u?imdavo jo valdomas ?emes, o pastarasis nenor?jo u?mir?ti, kad Tamerlanas n?ra ?ingischano palikuonis. Abu prie?ininkai ie?kojo sau s?junginink?. Tochtamy?as slapta kurst? prie? Tamerlan? neseniai jam pasidavusius Chorezmo valdovus, Ilikmi?-Aglan? ir Soliman-Sofi, ir uzbekus, o Tamerlanas steng?si sukelti prie? Tochtamy?? kai kuriuos chan? kraujo kunigaik??ius (uglanus) ir bekus (emirus).

Tarpusavio santyki? ?tampa prived? prie trij? dideli? susir?mim?. Pirmasis ?vyko ka?kur netoli Samarkando (1385?1386 m.). Tochtamy?as, kuris nor?jo atsiimti savo u?grobtas ?emes, buvo Tamerlano sumu?tas ir priverstas gr??ti ? Europ?. Antrasis susir?mimas ?vyko prie Kondurgos up?s, netoli Samaros . Tochtamy?as v?l buvo nugal?tas, Aukso Orda u?imta ir apipl??ta. Tamerlanas su dideliu grobiu gr??o atgal ? Samarkand?. Tochtamy?ui pavyko susekti pad?jusius Tamerlanui vadus: uglanai Bekbulat, Chod?a Medin ir nekai Bekgi? ir Turdu?ak buvo nu?udyti, kiti sp?jo su savo ?alininkais pab?gti pas Tamerlan?. Svarbiausias i? j? buvo Edig?jus, kuris kurst? Tamerlan? visi?kai sunaikinti Tochtamy??.

Tochtamy?as kreip?si ? Lietuvos did?j? kunigaik?t? Jogail? (1392?1393 m.), si?lydamas jam karin? s?jung? ir prekybos santyki? atnaujinim?. Kokie buvo kreipimosi rezultatai tiksliai ne?inoma, ta?iau grei?iausiai s?junga buvo sudaryta, bet jos nuostatas vykd? jau Vytautas. 1395 m. vyko tre?iosios kautyn?s tarp Tochtamy?o ir Tamerlano. ?? kart? Tamerlanas puol? Aukso Ord? i? Persijos, pro Derbent? per?j?s per ?iaur?s Kaukaz?. Kautyn?s ?vyko ?iaur?s Kaukaze prie Tereko up?s. Jos t?s?si tris dienas ir Tochtamy?o v?l buvo pralaim?tos. Nugal?tojas, vydamasis Tochtamy??, i?siuntin?jo b?rius po vis? Aukso Ordos teritorij? jos pl??ti. Visa Tochtamy?o valstyb? buvo u?kariauta, sostin? v?l apipl??ta, o sostas perduotas vienam i? Urus ? chano s?n?. Visus reikalus tvark? Edig?jus. Tochtamy?as prieglobst? rado pas Vytaut? Lietuvoje. Artimiausiu u?daviniu jis laik? ?sitvirtinim? Kryme, kuris tur?jo tapti baze kovai su prie?ininkais. Vytauto padedamas Tochtamy?as padar? kaip sp?jama du ?ygius prie? Krym? (1396?1397 m.). ?ygi? rezultatas n?ra ai?kus, grei?iausiai i? ten i?sivesta daug belaisvi?, ta?iau Kryme ne?sigal?ta. 1399 m. buvo suruo?tas didelis ?ygis, nukreiptas tiesiog prie? Aukso Ordos centr?. Ta?iau prie Vorsklos up?s Vytauto vadovaujama kariuomen? Edig?jaus buvo sumu?ta, o pats Tochtamy?as su savo ?alininkais po ?io naujo pralaim?jimo pasisl?p? ka?kur step?se. Tochtamy?as toliau ved? partizanin? kar? su Edig?jumi , arab? ra?ytojai suskai?iuoja dar 15 j? susir?mim?. Kada ir kur ?uvo Tochtamy?as ne?inoma. Po jo mirties kov? d?l vald?ios t?s? jo s?nus.

Po Tochtamy?o [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Vorsklos kautyni? apie Aukso Ord? turima ma?ai ?ini?. Edig?jus steng?si palaikyti totori? presti?? rus? ?em?se. Jis net pad?jo Maskvai, kaip savo vasalui, kovoti su Vytautu (1406?1408 m.). Kad Maskva ?iam karui pasibaigus nenustot? klusnumo, jis 1409 m. nusiaub? rus? ?emes nuo Dono iki Beloozero ir ?iaurinio Hali?o. Jis buvo apsup?s ir Maskv?, bet tur?jo pasitraukti, nes gavo ?ini? i? savo pastatyto chano apie pavoj? gresiant? sostinei i? ka?kokio totori? pretendento ? sost?. Atsitraukdamas Edig?jus pa?m? i? Maskvos 3000 rubli? i?pirk? ir i?sived? daugyb? belaisvi?. Vytautas iki ?algirio m??io laim?jimo ? Aukso Ordos reikalus nesiki?o. 1411?1412, Ibn Arab?acho liudijimu, Tochtamy?o s?nui D?elal ? ed ? dinui, Vytauto remiamam, pavyko paimti Aukso Ord?, bet jis ten i?silaik? tik iki 1414 m., kai buvo u?mu?tas savo brolio Kerimberdiejaus, kuris netrukus buvo nu?udytas kito brolio. Edig?jus pasitrauk? ? Krym? ir ten vald? kaip atskiras valdovas. Ker?ydamas Vytautui 1416 m. jis netik?tai puol? Kijev? ir sudegino miest?, nors pilies ir nepa?m?. 1419 m. jis atsipra?? Vytauto ir, rodos, pripa?ino save jo vasalu. Vytautas nesiliov? ki?tis ? Aukso Ordos reikalus, visada ten palaikydamas sau palankios partijos kandidatus ? sost?. Be kit?, Vytauto pastatyti kandidatai buvo Tochtamy?o s?n?s Betsabulas ir Jarimferdiejus.

Byr?jimas ir Did?ioji Orda [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai: Krymo chanatas , Astrachan?s chanatas , Did?ioji Orda

XV a. prad?ioje bekovojant d?l vald?ios Aukso Ordoje nuo jos prad?jo atskilti atskiros teritorijos. Krymas virto savaranki?ku, ?ia ?sik?r? Chad?i-Gir?jai . Volgos kairiojo intako Kamos baseine, senov?s bulgar? ?em?se, ?sik?r? atskira totori? valstyb?. Jos ?k?r?jas buvo Machmutek, kuris ten pasisl?p?, nu?ud?s savo t?v? Ulu-Machmet? ir brol? Jusup?. Mordvos ir Me??eros ?em?je, kairiajame Okos krante, teritorijoje, anks?iau ??jusioje ? Riazan?s kunigaik?tyst?, vienas i? Machmuteko s?n?, Kasimas, sudar? savaranki?k? Kasimo Ord? , kuri buvo globojama Maskvos kunigaik??i?. Atsiskyrusios Ordos, nor?damos i?laikyti savaranki?kum? kovojo su Aukso Orda ar bent laik?si atokiai. Rus? kunigaik??iai vis ma?ino savo duokles ir Aukso Orda susilpn?jo ekonomi?kai.

Tokiu b?du XV a. 3-7 de?imtmetyje Aukso Orda galutinai suskilo ? vad. Did?i?j? Ord? (literat?roje pavadinama ir ?Aukso Orda“; i?iro 1502 m.) ir suverenius Sibiro , Kazan?s , Kasimo , Astrachan?s , Uzbek? bei Kazach? chanatus.

XV a. antrosios pus?s prad?ioje Did?iosios Ordos sost? u??m? Machmudas ir jo s?nus Achmetas. Pastarasis sudar? s?jung? su Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu Kazimieru , nukreipt? prie? Maskv?. Nepaisant vis? atsidalinim? Did?iosios Ordos galia, ypa? s?jungoje su Lietuva, rusams atrod? dar labai gr?sminga, Maskvos kunigaik?tis Ivanas III i?sigand?s pab?go ? ?iaur? su visa ?eimyna ir i?du, ir ten slapst?si nekovodamas. Achmetas ilgai lauk? lietuvi? kariuomen?s Maskvos-Lietuvos pasienyje, prie Ugros up?s, ta?iau nesulauk?s pagalbos gr??o atgal. I? ker?to u? apvylim? jis pakeliui nusiaub? Lietuvos ?emes. Begr??tant? su grobiu Achmet? u?puol? ?ibano Ordos chanas Ivakas ir j? nukov?. Maskva, pasinaudojusi Achmeto ?uvimu nustojo mok?ti Did?iajai Ordai duokl?. Maskvos didysis kunigaik?tis Ivanas III sudar? s?jung? su pik?iausiu Achmeto s?n? prie?u, Krymo Ordos chanu Mengli Gir?jumi, kuris visas Did?iosios Ordos j?gas atitrauk? ? save. Mengli Gir?jui pavyko netik?tai u?pulti Did?iosios ordos sostin? ir j? sudeginti. Achmeto s?n?s ie?kojo pagalbos prie? Maskvos ir Krymo s?jung? Lietuvoje, pas did?j? kunigaik?t? Aleksandr?. Lietuva ?ad?jo pagalb?, ta?iau pati ?sitraukusi ? kov? su Maskva ir Krymu, negal?jo laiku pagelb?ti. Mengli Gir?jaus u?pultas vienas i? Achmeto s?n?, ?eichas Achmedas ( Sheikh Ahmed ), rado prieglobst? Lietuvai priklausan?iame Kijeve. I? ?ia jis prad?jo derybas d?l pasidavimo Osman? sultono globai. U? tai jis buvo suimtas ir ilgai laikomas Trakuose, o kai i? ten paspruko, sugautas buvo perkeltas Kauno pil?. Did?iosios Ordos centru po Sarajaus sudeginimo tapo Astrachan?, ta?iau Astrachan?s chanatas tebuvo buvusios Aukso Ordos galyb?s ?e??lis. Kazan?s ir Astrachan?s Ordas Maskvos didysis kunigaik?tis Ivanas IV u?kariavo 1552?1552 m., o Krymo chanat? u?kariavo Rusijos imperator? Kotryna II 1783 m.

Karin? organizacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Batijus i?laik? savo valstyb?je t? karin? ir civilin? organizacij?, kuri? buvo sudar?s ?ingischanas. Jo kariuomen? buvo organizuota pagal de?imtin? sistem?. ?emiausias karinis vienetas buvo de?imtis, vadovaujama de?imtininko, did?iausias vienetas de?imt t?kstan?i? kari? arba tma. Karin? totori? organizacija buvo suderinta su j? gen?i? organizacija: auk??iausiais karo vadai buvo skiriami gen?i? vadai.

Karin?s pergal?s, kurios ypa? XIII a. pabaigoje ir XIV a. prad?ioje l?m? totori? kaip nenugalim?j? reputacij?, r?m?si lengvai ?arvuota ir judria kavalerija . Jei klasikin? feodalin? kariuomen? susid?jo i? dviej? ar daugiau dali? ? sunkiai ?arvuotos riteri? kavalerijos ginkluotos ilgomis ietimis, kuri? sudar? kilmingieji ir turtingi ?emvald?iai bei ne?arvuot? ir paprastais ginklais ginkluot? p?stinink?, tai Aukso Ordos kariuomen? sudar? prakti?kai tik kavalerija, ginkluota lengvais ginklais ? lankais, ietimis ir kirviais.

Ypatingai ger? raiteli? taktika buvo dideliu grei?iu priart?ti prie prie?i?kos kariuomen?s, i??auti str?les ir mesti ietis bei greitai v?l atsitraukti.

Prekyba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aukso Orda palaik? pla?ius prekybinius ry?ius. Prekyboje didel? reik?m? tur?jo Kamos bulgarai, kurie ir anks?iau palaik? nuolatinius prekybos kelius. Ypatingai buvo i?vystyta prekyba per Krym? su Egiptu ir tuo metu gal?jo lygintis su ital? ? Genujos ir Venecijos prekybiniais santykiais. Be to, buvo palaikomas sausumos prekybos kelias per Kijev? ir palei upes ? ?iaur?, kuriuo prek?s buvo perve?amos ? Vidurio Europ? per Breslau , Did?iojo Naugardo ir Rygos pirklius. Su Indija pla?iai prekiauta arkliais.

Vasalai ir s?jungininkai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tarp totori? ir u?kariaut? rus? kra?t? gyventoj? ry?ys buvo per ?i? kra?t? valdovus, i? kuri? totoriai reikalavo bes?lygi?ko paklusnumo. Visi jie tur?davo vykti pas chan? ir pra?yti j? patvirtinimo bei leidimo valdyti. Patvirtintiems kunigaik??iams buvo i?duodamas ?jarlykas“. Pasikeitus chanui kunigaik??iai tur?davo v?l vykti pas nauj? chan? ir i? naujo gauti jarlyk?. Kunigaik?tis prival?jo pas chan? atvykti ir su kiekvienu pareikalavimu.

Kol mongol? Did?ioji Orda tebebuvo vieninga, rus? kunigaik??iai tur?jo va?in?ti ir pas vyriausi?j? chan? ? Karakorum? . U?kariautieji rus? kra?tai tur?jo kartu su totoriais eiti ? kar? ir mok?ti de?imtin?. XIII?XV a. dauguma Rusios kunigaik?tys?i? (iki XIV a. I pus?s ? ir Gruzija su Arm?nija ) Aukso Ordai mok?jo nuolatin? duokl?. Po u?kariavimo buvo daromi u?kariaut?j? asmen? ir j? turto s?ra?ai. ? s?ra?us buvo ?traukiami visi gyventojai. Visi jie tur?jo totoriams sumok?ti nustatyto dyd?io pagalv?s mokest? sidabru, o jo neturint ? bebr?, sabal?, juod?j? lapi?, lapi?, kiauni? ir kitais kailiukais. Kas nesugeb?davo sumok?ti duokl?s, totori? buvo parduodamas ? vergij?. Nuo mokes?i? buvo atleid?iami tik dvasininkai ? metropolitas , vyskupai , kunigai , diakonai , vienuoliai ir j? tarnai. U? tai jie tur?jo melstis u? totori? chano ir jo valstyb?s gerov?. Pirmas visuotinis gyventoj? sura?ymas ?vyko 1257 m., valdant chanui Berkei. Buvo sura?yti ir Did?iojo Naugardo gyventojai, nors j? kra?to totoriai nebuvo u?kariav?, ta?iau jis pats pasidav? totoriams. 1275 m. buvo atliktas antras sura?ymas ir kartu padidintas pagalv?s mokestis. I? prad?i? duokl? rinko patys totoriai. V?liau teis? rinkti mokest? buvo perduodama ryt? (Chyvos ir Bucharos) pirkliams, besermanams, u? i? anksto chanui sumok?t? sutartin? mokest?. Dar v?liau, nuo XIV a. pirmosios pus?s, teis? rinkti mokes?ius tomis pa?iomis s?lygomis buvo perduota Maskvos kunigaik??iams . Toki? teis? totoriai buvo suteik? Maskvos kunigaik??iui Ivanui Pinigmai?iui (vald? 1325?1341 m.), kuris jiems garantavo duokl?s mok?jim?.

Savo vald?iai palaikyti u?kariautuose rus? kra?tuose chanas si?sdavo ? svarbiausius rus? miestus specialius valdininkus, baskakus su totori? kariuomene, kuri ten pasilikdavo kaip ?gula. Baskakai tur?jo pad?ti rinkti mokes?ius totori?, o v?liau ryt? mokes?i? rink?jams. Be j?, ? u?kariautus kra?tus buvo siun?iami chano pasiuntiniai teisti ir kunigaik??iams ? sost? sodinti bei kitais reikalais. Visiems totori? valdininkams rusai tur?jo duoti ve?imus, maist? ir pa?ar?. Nepakeldami mokes?i? na?tos ir totori? priespaudos, gyventojai vienur kitur sukildavo, ?udydavo totori? atstovus, ypa? mokes?i? rinkikus. Ypa? didelis sukilimas 1262 m. kilo Vladimire prie Kliazmos , Rostove , Suzdal?je , Jaroslavlyje , Perejeslave Zaleskijame. ?ie sukilimai buvo ypa? ?iauriai mal?inami.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

U?kariautojai mongolai daugiausia apsigyveno prie Volgos ir Kamos . Nepaisant to, kad Ord? ?k?r? mongolai, Aukso Ordos gyventoj? pagrind? sudar? tiurk? gentys, ypa? kip?iakai . Tiurkai ir mongolai tarpusavyje susimai?? ir buvo vadinami totoriais. Batijaus mongol? kari? palikuonys sudar? auk??iausi?j? visuomen?s dal?, ta?iau pati visuomen? buvo palaipsniui tiurkizuota ir prarado savo mongoli?k?j? identitet?. Be to, ?enkli? dal? gyventoj? sudar? stepi? kirgizai , chorezmie?iai ir Volgos bulgarai . ?ios gentys i?pa?ino ?vairias tradicines gen?i? religijas, nepaisant rus? pastang? atversti juos ? sta?iatikyb?. ?altiniuose minima, kad keli Rusios valdovai ? ?ernihovo kunigaik?tis Michailas ir Tver?s kunigaik?tis Michailas buvo nu?udyti d?l to, kad atsisak? atna?auti stabams, ta?iau chanai paprastai buvo toleranti?ki sta?iatiki? tik?jimui.

Berk? pirmasis i? Aukso Ordos chan? su ?eimyna pri?m? islam? . Nors jis ir stat? me?etes ir mokyklas islamui palaikyti ir platinti, bet islamas tarp totori? paplito tik prie chano Uzbeko (1312?1341 m.; ?is laikotarpis laikomas Aukso Ordos ?aukso am?iumi“), kuris islam? padar? valstybine Ordos religija. Valdant Berkei krik??ioni? skai?ius, daugiausia rus? belaisvi?, sostin?je buvo toks didelis, kad jiems 1261 m. buvo ?kurta atskira vyskupyst?.

Sienos ir administraciniai vienetai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Batijaus ?kurta Aukso Orda netur?jo ai?kiai nustatyt? politini? sien?. Jis pats nukariavo tik Rostovo -Suzdal?s arba pietry?i? Rusi?, pietines (Perejeslavlio, ?ernihovo ir Kijevo) kunigaik?tystes, Volyn? ir Hali??, Krymo pusiasal? ir dal? ?iaur?s Kaukazo. Vakaruose jo valdos siek? Karpatus ir Dunojaus ?iotis. ?iaur?s vakaruose Did?iojo Naugardo (Novgorodo ir Pskovo) valstyb? pripa?ino totori? vald?i? ma?daug 1259 m., daugiausia Aleksandro Nevskio , kuris tik?josi taip i?vengti totori? ?ygi?, d?ka. Centrin? Rusios dalis, Smolensko kunigaik?tyst? totoriams pasidav? tik 1270 m.

Iki XIV a. II pus?s Aukso Orda ap?m? did?iul? teritorij?, ribojam? Kamos auk?tupio, Ob?s vidurupio, Balcha?o e?ero, Kyzylkum? ir Karakum? dykum?, Kaspijos j?ros, Did?iojo Kaukazo ?iaurini? ?lait?, Juodosios j?ros, Dunojaus ?emupio, Karpat? pietini? bei rytini? prie?kalni? ir tuometinio ryt? slav? gyvenamojo arealo pietrytin?s ribos.

Aukso Orda buvo dalinama ? dvi dalis, kurios savo ruo?tu dalinosi ? ma?esnius ulusus . Dauguma j? po subyr?jimo dav? prad?i? atskiroms valstyb?ms:

M?lynoji Orda ? vakarin? dalis:
- Batijaus ulusas ? centrin? dalis Volgos up?s baseine;
- Berk?s ulusas ? pietin?je Ukrainoje. V?liau ? Krymo chanatas ;
Baltoji Orda ? rytin? dalis:
- ?ibano ulusas , v?liau Uzbek? chanatas ;
- Toka-Tim?ro ulusas ;
- E?eno ulusas ;
- Taibugino jurtas , v?liau Sibiro chanatas ;

?ymesni Aukso Ordos chanai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Batijus (1227?1255)
Berk? (1257?1267)
Uzbekas (1312?1341)
Tinibekas (1341?1342)
D?anibekas (1342?1357)
Birdibekas (1357?1359)
Kulpa (1359?1360)
Nevrus (1360)
Chidirbekas (1360?1361)
Tochtamy?as (1377?1395)

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvi?koji enciklopedija. II tomas.- Kaunas:1934.-p.176-187.