Alfonsas V (Aragonas)

Alfonsas V (Aragonas)

Alfonso V portretas, Vicente Juan Masip.
Aragonas Aragonas Dinastija Trastamarai
Gim?	1396 m. Medina del Campo ,
Mir?	1458 m. bir?elio 27 d. (~62 metai) Neapolis
Palaidotas (-a)	Poblet vienuolynas
T?vas	Ferdinandas I
Motina	Eleonora Albukerk?
Sutuoktinis (-?)	Marija Kastiliet?
Vaikai	santuokini? n?ra Ferdinandas I Neapolietis (nesantuokinis)
Aragonas Aragonas Aragono , Valensijos , Sicilijos ir Maljorkos karalius
Vald?	1416 ? 1458 m.
Pirmtakas	Ferdinandas I
?p?dinis	Jonas II Aragonietis

Vikiteka	Alfonsas V (Aragonas)

Alfonsas V buvo Aragono , Valensijos (kaip Alfonsas III) ir Maljorkos karalius , Korsikos ir Sardinijos karalius (kaip Alfonsas II), Sicilijos karalius , Barselonos grafas nuo 1416 m., Neapolio karalius nuo 1442 m. iki mirties. Jis buvo viena svarbiausi? ankstyvojo Renesanso asmenybi? ir Slibino ordino riteris.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Alfonsas gim? Medina del Campo. T?vas buvo Aragono karalius Ferdinandas I , motina - Eleonora Albukerk?. Jis buvo kil?s i? Barselonos graf? per motinos gimin?, o t?vas buvo i? Trastamar? dinastijos , kuri vald? Kastilij? . Jis paveld?jo Sicilijos karalyst? ir su Genuja var??si d?l Sardinijos . Alfonsas vald? beveik vis? Korsik? 1420 m.

1421 m. Neapolio karalien? Joana Neapoliet?, neturinti vaik?, j? ?sivaikino ir paskyr? ?p?diniu, tad Alfonsas i?vyko ? Neapol?. ?ia jis nusamd? gars? karo vad? Braccio da Montone, kad ?is nugal?t? Liudvik? III Neapoliet? ir jo paj?gas, kurioms vadovavo Muzio Attendolo Sforza. Kadangi popie?ius Martynas V r?m? prie?ininkus, Alfonsas per?jo ? aragonie?io antipopie?iaus Benedikto III pus?. Kai Sforza apleido liudvik?, atrod?, kad reikalai pasitais?, bet pablog?jo Alfonso santykiai su Joana ir 1423 m. gegu?? jis su?m? jos mylim?j? ir ?taking? asmen? Neapolio r?muose Gianni Caracciolo.

Kai nepavyko suimti karalien?s, ?i kreip?si ? Sforz?, kad ?is i?vyt? aragonie?ius. Alfonsas pab?go ? Castel Nuovo, bet 22 galer? laivynas, vadovaujamas Giovanni da Cardona, pagerino pad?t?. Joana i?pirko Caracciolo ir atsitrauk? ? Aversos tvirtov?. ?ia ji atsi?ad?jo Alfonso ?vaikinimo ir su popie?iaus parama paskyr? Liudvik? III ?p?diniu.

Milano valdovas Filippo Maria Visconti prisid?jo prie Alfonso prie??. Alfonsas pra?? Braccio da Montone pagalbos, kuris apgul? Joanos karius L'Akviloje , bet tur?jo i?vykti ? Ispanij?, nes kilo karas su Kastilija. Pakeliui ? Barselon? Alfonsas sugriov? Marsel? , Liudviko III nuosavyb?.

1423 m. pabaigoje Genujos laivynas i?plauk? ? piet? Tir?n? j?r? ir lengvai u??m? Gaet? , Pro?id?, Kastelmar? ir Sorent? . Neapolis, kur? vald? Alfonso brolis Petras, 1424 m. buvo apgultas Genujos laivyno ir Sforc? kari?, kuriems vadovavo Francesco Sforza, Muzio, mirusio L'Akviloje, s?nus. Miestas buvo u?imtas t? met? baland?. Petras po trumpo pasiprie?inimo Castel Nuovo pilyje, pab?go ? Sicilij? rugpj?t?. Joana su Liudviku atgavo savo karalyst?, bet tikroji vald?ia buvo Gianni Caracciolo rankose.

Galimyb? atgauti Neapolio karalyst? Alfonsui atsirado 1432 m., kai Joana liep? nu?udyti Caracciolo. Alfonsas band? atgauti karalien?s malon?, bet jam nepavyko, tad jis tur?jo laukti Liudviko III ( 1434 m.) ir Joanos ( 1935 m. vasaris) mir?i?. Pagal testament? karalyst? atiteko Liudviko broliui Ren? An?u. Tam prie?inosi naujasis popie?ius Eugenijus IV . Alfonsas nusprend? ?siki?ti, tad su keli? Neapolio baron? parama u??m? Kapuj? ir apgul? Gaetos uost?. Jo 25 galer? laivynas tur?jo susikauti su Genujos laivynu, kuriam vadovavo Biagio Assereto. Alfonsas buvo nugal?tas ir paimtas ? nelaisv?.

Milane jis su?av?jo Viskont? kult?ringu elgesiu ir ?tikino, kad Milanui naudinga nesiprie?inti aragonie?i? k?slams Neapolyje ir verta j? pat? paleisti. Su Sicilijos laivyn? Alfonsas atgavo Kapuj? ir 1436 m. vasar? ?sitvirtino Gaetoje. Popie?iaus kariai ?siver?? ? Neapolio karalyst?, bet Alfonsas papirko j? vad? kardinol? Giovanni Vitelleschi.

Tuo metu Ren? pasiek? Neapol? 1438 m. gegu??s 19 d. Alfonsas band? apgulti miest? rugs?j?, bet jam nepavyko. Alfonso brolis Petras ?uvo m??yje, o Angevinai u??m? Castel Nuovo 1439 m. rugpj?t?. Kai mir? Ren? karo vadas Jacopo Caldora, nuo jo nusisuko s?km?: Alfonsas lengvai u??m? Avers?, Salern?, Benevent? , Manfredonij? ir Bitont? . Ren?, kurio vald?ioj buvo tik dalis Abrucai|Abruc? ir Neapolis, gavo 10 t?kst. kari? i? popie?iaus, bet jiems vadovaujantis kardinolas pasira?? paliaubas su Alfonsu.

Alfonsas, gav?s ?sp?dingiausi? to meto artilerij?, v?l apgul? Neapol?. Apgultis prasid?jo 1441 m. lapkri?io 10 d. ir baig?si kit? met? bir?elio 2 d. Kai Ren? gr??o ? Provans?, Alfonsas nugal?jo likusius prie?us ir su triumfu ??eng? ? miest? 1443 m. vasario 26 d. Jis u??m? Sardinij? 1446 m.

Alfonsas, formaliai pripa?in?s popie?iaus vald?i? u?sitikrino, kad Neapolio sost? paveld?s jo pavainikis Ferdinandas I Neapolietis . Alfonsas V mir? 1458 m. Castel dell'Ovo pilyje, kai planavo u?imti Genuj?. Tuo metu jis pykosi su popie?iumi Kalikstu III , kuris netrukus mir?.

Ispanijoje jo valdose tvark?si brolis Jonas, v?liau tap?s jo ?p?diniu Jonu II Aragonie?iu . Jis taip pat paveld?jo Sicilij? ir Sardinij?.

Diplomatija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Alfonsas V buvo galingas ir nuolatinis Skanderbego r?m?jas ir j? globojo kaip vasal? nuo 1451 m., kai ?is antr?kart laim?jo prie? Murad? II . Be pinig?, jis tiek? alban? vadui karius, ginklus, u?tikrino prieglobst? jam ir jo ?eimai, jei prireikt?. Taip Alfonsas jam atsid?kojo u? 1448 m. atsiustus karius kovojant su sukilusiais baronais.

Alfonsas V tur?jo diplomatini? santyki? su Etiopija . 1428 m. jis gavo lai?k? i? imperatoriaus Yeshaq I , kuriame jis si?l? s?jung? kovoje su musulmonais, kuri b?t? u?tikrinta dvigubomis vedybomis. Atsakydamas Alfonsas pasiunt? 13 meninink?, kurie ?uvo kelyje ? Etiopij?. ^[1] V?liau Alfonsas nusiunt? lai?k? naujam imperatoriui Zara Yaqob 1450 m., bet ?is tikriausiai niekada nepasiek? Etiopijos. ^[2]^[3]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ Girma Beshah and Merid Wolde Aregay, The Question of the Union of the Churches in Luso-Ethiopian Relations (1500?1632) (Lisbon:Junta de Investigacoes do Ultramar and Centro de Estudos Historicos Ultramarinos, 1964), pp.13?4.
↑ Girma Beshah and Merid Wolde Aregay, The Question of the Union of the Churches , pp.14.
↑ O. G. S. Crawford (editor), Ethiopian Itineraries, circa 1400 ? 1524 (Cambridge: the Hakluyt Society, 1958), pp. 12f.

Karali?kieji titulai
Alfonsas V (Aragonas) Aragonas Aragonas Dinastija Trastamarai Gim?: 1396 Mir?: 1458 bir?elio 27
Anks?iau vald? Ferdinandas I	Aragonas Aragonas Aragono , Valensijos ir Maljorkos karalius 1416 ? 1458	V?liau vald? Jonas II Aragonietis
Anks?iau vald? Ferdinandas I	Sicilija Sicilija Sicilijos karalius 1416 ? 1458	V?liau vald? Jonas II Aragonietis
Anks?iau vald? Ren? An?u	Aragonas Aragonas Neapolio karalius 1442 ? 1458	V?liau vald? Ferdinandas I Neapolietis

[1] Girma Beshah and Merid Wolde Aregay, The Question of the Union of the Churches in Luso-Ethiopian Relations (1500?1632) (Lisbon:Junta de Investigacoes do Ultramar and Centro de Estudos Historicos Ultramarinos, 1964), pp.13?4.

[2] Girma Beshah and Merid Wolde Aregay, The Question of the Union of the Churches , pp.14.

[3] O. G. S. Crawford (editor), Ethiopian Itineraries, circa 1400 ? 1524 (Cambridge: the Hakluyt Society, 1958), pp. 12f.

[1]

[2]

[3]