Albert Einstein

Keisti nuorodas
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Albertas Ein?teinas )
Albertas Ein?teinas
vok. Albert Einstein
Gim? 1879 m. kovo 14 d.
Ulmas , Vokietijos imperija
Mir? 1955 m. baland?io 18 d. (76 metai)
Prinstonas , JAV
Gyven. vieta Vokietija , Italija , ?veicarija , JAV
Pilietyb? Vokietijos (1879?1896, 1914?1933)
?veicarijos (1901?1955)
JAV (1940?1955)
Sutuoktinis (-?) Mileva Mari? (1903?1919)
Elsa Lowenthal (1919?1936)
Vaikai "Lieserl" Einstein

Hans Albert Einstein
Eduard "Tete" Einstein

Sritis Fizika
Organizacijos ?veicarijos patent? biuras
Ciuricho universitetas
Karolio universitetas ( Praha )
Pr?sijos moksl? akademija
Kaizerio Vilhelmo institutas
Leideno universitetas
Institute for Advanced Study
Alma mater ETH Zurich
Ciuricho universitetas
Doktorant. vadovas Alfred Kleiner
?inomas (-a) u? Bendrasis reliatyvumas
Specialusis reliatyvumas
Brauno jud?jimas
Fotoefektas
E=mc²
Ein?teino lauko lygtys
Suvienyta lauko teorija
Boz?s-Ein?teino statistika
EPR paradoksas
?ym?s apdovanojimai

Nobelio fizikos premija (1921)
Koplio medalis (1925)
Makso Planko medalis (1929)

Vikiteka Albert Einstein
Para?as

Albertas Ein?teinas ( vok. Albert Einstein ; 1879  m. kovo 14 d. Ulme , Vokietijoje  ? 1955  m. baland?io 18 d. Prinstone , JAV ) ? Vokietijos ir Jungtini? Valstij? fizikas, suformulav?s speciali?j? reliatyvumo teorij? , o v?liau ir bendr?j? reliatyvumo teorij? . [1] Ein?teino Mas?s ir energijos ekvivalenti?kumo formul? E = mc 2 , i?plaukianti i? reliatyvumo teorijos, kartais vadinama ?pa?ia populiariausia formule pasaulyje“. [2] Jo mokslin? veikla taip pat padar? did?iul? ?tak? mokslo filosofijai . [3]

Jis taip pat nema?ai nuveik? kvantin?s mechanikos , statistin?s mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premij? fizikos srityje u? fotoelektrinio efekto i?ai?kinim?. [4]

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Albertas Ein?teinas gim? 1879 m. kovo 14 d. Ulmo mieste, Vokietijoje , nereliging? a?kenazi? ?yd? ?eimoje. [5] [6] T?vas Hermanas Ein?teinas buvo pirklys ir in?inierius, v?liau ne visai s?kmingai vald?s elektrochemin? gamykl?, motina ? Pauline Koch-Ein?tein buvo i?silavinusi nam? ?eiminink?, kartais buvusi ir vyro verslo partnere. 1880 m. ?eima persik?l? ? Miunchen? , kur Ein?teino t?vas ir d?d? Jakobas Ein?teinas ?k?r? kompanij?, gaminusi? nuolatin? elektros srov? naudojan?ius ?renginius. [7]

Albertas nuo penkeri? ?m? lankyti kataliki?k? pradin? mokykl? Miunchene, ? kuri? ?jo trejus metus. A?tuoneri? jis buvo perkeltas ? Luitpoldo gimnazij? (dabar vadinam? Alberto Ein?teino gimnazija), kur gavo sustiprint? pradin? ir vidurin? i?silavinim? prie? palikdamas Vokietijos imperij? po septyneri? met?. [8]

Alberto Ein?teino gabumai fizikai ir matematikai pasirei?k? nuo ma?ens ir jis netrukus ?m? lenkti savo bendraam?ius. B?damas dvylikos jis per vien? vasar? savaranki?kai i?moko algebros ir Euklido geometrijos. [9] B?damas dvylikos taip pat nepriklausomai atrado savo paties Pitagoro teoremos ?rodym?. [10] Nam? mokytojo Makso Talmudo teigimu, ?is dvylikame?iui Albertui Ein?teinui dav?s geometrijos vadov?l? ir po trumpo laiko Ein?teinas ??sisavino vis? knyg?. D?l to jis ?m?si auk?tosios matematikos. <…> Neilgai trukus jo matematikos genijus ?ov? taip auk?tai, kad jau a? nebegal?jau pasivyti.“ [11] Jausdamas aistr? geometrijai ir algebrai jaunasis Ein?teinas buvo ?sitikin?s, kad gamta gali b?ti suprantama kaip ?matematin? strukt?ra“. [11] Ein?teinas dvylikos prad?jo savaranki?kai mokytis integralinio ir diferencialinio skai?iavimo , o keturiolikos jau buvo juos ?vald?s. [12]

B?damas trylikos rimtai susidom?jo filosofija ir muzika. [13] ?iuo laikotarpiu Albertas perskait? Imanuelio Kanto ? Grynojo proto kritik? “. Kantas tapo jo m?gstamiausiu poetu. D?stytojo ?od?iais, ?Kanto veikalai, ne?kandami eiliniams mirtingiesiems, [Albertui Ein?teinui], rodos, buvo suprantami dar b?nant vaiku, vos trylikos“. " [11]

Kadangi mokslai, ypa? tikslieji, sek?si gerai, netur?damas vidurinio i?silavinimo 1895 m. band? ?stoti ? universitet?, bet nei?laik? pagrindin?s stojam?j? egzamin? dalies (nors labai gerai i?laik? matematikos ir fizikos egzaminus) [14] . Per metus ?gijo vidurin? i?silavinim? ( matura ) ir 1896 m. ?stojo ? Federalin? politechnikos mokykl? Ciuriche , kuri? 1900 m. baig?.

1901  m. vasar? gavo ?veicarijos pilietyb?, [15] ta?iau ?veicarijos karin?s tarnybos i?veng? d?l medicinini? prie?as?i?.

Po universiteto baigimo A. Ein?teinui nepavyko rasti fiziko darbo, tod?l po beveik dvej? met? nes?kming? paie?k?, padedant Marcelio Grosmano t?vui, jis ?sidarbino ?veicarijos Patent? biure tre?ios klas?s patent? ekspertu. [16]

Greta savo pagrindin?s tarnybos jis tyrin?jo fizikos problemas ir 1905  m., da?nai laikomais Ein?teino annus mirabilis , i?spausdino keturis straipsnius, kuriuose suformulavo speciali?j? reliatyvumo teorij?, paai?kino fotoelektrin? efekt?, Brauno jud?jim? bei paskelb? ?ymi?j? energijos lygt?, kurioje energija E lygi m (masei), padaugintai i? ?viesos grei?io (c) kvadrato . ?i lygtis rodo, koks did?iulis energijos kiekis gali i?siskirti suskald?ius atomo branduol?. Tai v?liau buvo pritaikyta kuriant atomin? bomb?. Nuo 1946 m. Ein?teinas prie?inosi atomini? ginkl? k?rimui.

Albertas Ein?teinas apib?dino savo speciali?j? reliatyvumo teorij? kaip bandym? suderinti mechanikos d?snius su elektromagnetizmo d?sniais. Straipsnis, i?spausdintas 1905 m. bir?el?, pakeit? po?i?r? ? visat?, suformuluot? dar Izaoko Niutono . Teorija linijin? laiko supratim? pakeit? daug sud?tingesniu modeliu. Ein?teinas teig?, kad, jei visiems steb?tojams ?viesos greitis vienodas, neatsi?velgiant ? j? jud?jim? ?viesos ?altinio at?vilgiu, tuomet visos kitos laiko ir erdv?s dimensijos negali b?ti absoliu?ios, jos turi skirtis, atsi?velgiant ? steb?tojo ir stebim? k?n? jud?jim?. Jis ?rod?, kad laikas ir erdv? yra susij? tarpusavyje, kad laiko t?km? ir net ?vyki? seka bei k?n? matmenys priklauso nuo atskaitos sistemos pasirinkimo. Matavimai atitiko mechanistin? Niutono fizikos model? ma?esniems grei?iams, ta?iau dideliame greityje ? ry?kiai i?siskyr?.

Viena i? daugelio jo teorijos i?vad? teig?, kad joks fizinis k?nas negali jud?ti ?viesos grei?iu ar dar grei?iau ir kad materija ir energija yra visi?kai sukei?iamos, o tai buvo atomin?s energijos vystymo pagrindas.

Ein?teino teorija buvo suformuluota ?veicar? fizikos ?urnale, jam dirbant ?veicarijos Patent? biure tre?ios klas?s patent? ekspertu, ir sulauk? ma?ai d?mesio. Specialioji reliatyvumo teorija buvo vienas i? trij? i?spausdint? Ein?teino novatori?k? straipsni? 1905 m. Ta?iau tik jam u??mus svarbius postus Prahoje ir Berlyne ir 1916 m. suk?rus Bendr?j? reliatyvumo teorij?, Ein?teino darbai tapo ??ymiais.

Po ?i? darb? A. Ein?teinas greitai tapo vienu ?ymiausi? mokslinink?, prad?jo d?styti Berne , v?liau Prahoje , Berlyne .

1915  m. A. Ein?teinas i?pl?t? reliatyvumo teorij?, papildydamas erdv? ketvirtuoju matmeniu ? laiku, tuo pa?iu paai?kindamas gravitacij? erdv?laikio i?kreipimu.

1933  m. naujoji Vokietijos vald?ia pri?m? ?statymus, kuriais ?ydams u?drausta d?styti universitetuose. [17] Be to, Ein?teino darbai tapo vienu i? Vokietijos student? s?jungos taikiniu knyg? deginimo akcijoje , naci? vadovyb?s propagandos ministrui Jozefui Gebelsui paskelbus, kad ??yd? intelektualizmas mir?“. [17] . Vienas vokie?i? ?urnalas net ?ra?? Ein?tein? naujojo Vokietijos re?imo prie?u ir si?l? 5000 JAV doleri? premij? u? galv?. [18] D?l ?i? prie?as?i? Albertas Ein?teinas i? Berlyno persik?l? ? JAV , kur v?liau gavo pilietyb? ir toliau dirbo mokslin? darb?. Lai?ke savo draugui fizikui Maksui Bornui , jau anks?iau persik?lusiam i? Vokietijos ? Anglij?, Ein?teinas ra?? es?s apstulb?s d?l ?j? brutalumo ir bailumo lygio“. " [17] Persik?l?s ? JAV, Ein?teinas knyg? deginimus apib?dino kaip ?spontani?kus emocinius protr?kius“, ?t?, kurie vengia liaudies nu?vitimo“ ir kurie ?daugiau nei ko kito pasaulyje nepriklausom? prot? ?takos“. [19] Pie? i?vykdamas ? JAV kur? laik? gyveno Belgijoje, o 1933 m. vasar? ?e?ias savaites praleido Anglijoje, kur jam pavyko susitikti su Vinstonu ?er?iliu , Ostenu ?emberleinu ir buvusiu premjeru Loidu D?ord?u . [20] Susitikim? metu siek? i?gelb?ti Vokietijos ?yd? akademikus nuo naci? persekiojim?. ?er?ilis Ein?teino pra?ym? pri?m? ir pa?ad?jo Britanijos universitetuose ?darbinti Vokietijos ?yd?. 1933 m. rugs?j? Ein?teinas para?? lai?k? Turkijos premjerui Ismetui Ineniui , kurio taip pat pra?? ?darbinti bedarbius Vokietijos ?yd? mokslininkus. Turkija atsak? teigiamai ir iki Atatiurko mirties ? Turkij? atvyko daug ?yd? akademik? ?eim? ? i? viso daugiau nei 1000 asmen?. [21]

1935 m. kartu su Natanu Rozenu suk?r? kirmgrau?? , da?nai vadinam? Ein?teino-Rozeno tiltais, model?. [22] [23]

1939 m., pasigirdus kalboms, kad Tre?iasis Reichas kuria atomin? ginkl?, Ein?teinas, kartu su kitais europie?iais imigrantais Leo Silardu , Edvardu Teleriu ir Jud?inu Vigneriu para?? lai?k? JAV prezidentui Teodorui Ruzveltui , kuriame si?l? JAV skirti d?mes? atominio ginklo k?rimui ir j? sukurti anks?iau nei vokie?iai. V?liau Ein?teinas ?io ?ingsnio labai gail?josi. 1954 m. Ein?teinas savo senam bi?iuliui Linusui Polingui ra?? padar?s ?did?iausi? klaid? savo gyvenime“ pasira?ydamas prezidentui Ruzveltui adresuot? lai?k?, kuriame rekomendavo ?kurti branduolinius ginklus. Kita vertus, yra pateisinimas d?l pavojaus, kad juos anks?iau pagamins vokie?iai.“ [24] 1955 m. Ein?teinas ir de?imt kit? intelektual? bei mokslinink?, tarp kuri? ? brit? filosofas Bertrandas Ruselis , pasira?? manifest?, kuriame minimas branduolini? ginkl? keliamas pavojus. [25]

Albertas Ein?teinas mir? 1955 m. baland?io 18 d. Prinstone ( Naujajame D?ersyje ).

Asmeninis gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1903 m. ved? serb? fizik? Milev? Mari? , su kuria susilauk? dukters Lyzerl ir dviej? s?n? ? Hanso Alberto ir Eduardo. 1914 m. pora su vaikais persik?l? ? Berlyn?. Ved?s Ein?teinas tur?jo roman? su savo pussesere Elsa Lioventhal. Apie tai su?inojusi Mileva kartu su vaikais gr??o ? Ciurich? . Ein?teinas su savo simpatija susira?in?jo dar 1910 m. , kuomet ?mona Mileva Mari? lauk?si j? s?naus Eduardo. [26] Oficialiai i?siskyr? 1919 m. ir tais pa?iais metais susituok? su Elsa Lioventhal. 1933 m. persik?l? ? JAV. 1936 m. gruod? Elsa Lioventhal mir?. [27] Po to Ein?teinas nebeved?, nors kur? laik? susitikin?jo su Serg?jaus Konenkovo ?mona soviet? ?nipe Margarita Konenkova (apie jos, kaip ?nip?s, veikl? ne?inojo). [28]

Pa?i?ros [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ein?teinas reik?mingai prisid?jo prie Jeruzal?s hebraj? universiteto steigimo 1925 metais. [29] Ein?teinas buvo vienas i? gubernatori? tarybos nari?. 1921 metais Pasaulio sionist? federacijos pirmininkas biochemikas Chaimas Veicmanas buvo papra??s Ein?teino pad?ti rinkti aukas planuojamam universitetui. [30] Ein?teinas taip pat teik? pasi?lymus pradin?ms programoms.

Chaimas Veicmanas v?liau tapo pirmuoju Izraelio prezidentu. 1952 m. lapkrit? ?iam mirus, spaud?iant Ezrieliui Karlebachui , Izraelio premjeras Davidas Benas Gurionas Ein?teinui pasi?l? Izraelio prezidento pozicij?, kuri tuo metu buvo grynai ceremonin?. [31] [32] Pasi?lym? perdav? Izraelio ambasadorius Va?ingtone Aba Ebanas , paai?kin?s, jog pasi?lymas ??k?nija giliausi? pagarb?, kuri? ?ydai gali jausti savo tautos s?nui“. [33] Ein?teinas atsisak?, o atsakyme ra??, kad buvo giliai sujaudintas ir tuo pat metu nuli?dintas ir susig?dij?s, kad pasi?lymo negal?j?s priimti. [33]

1918 m. Ein?teinas buvo vienas i? liberalios Vokietijos demokrat? partijos steig?j? [34] , ta?iau v?liau Ein?teino politin?s pa?i?ros sukair?jo ir jis kriti?kai pasisakydavo apie kapitalizm? . I?leido es? rinkin? ? Kod?l socializmas? “. [35] Ein?teinas da?nai sulaukdavo klausim? ir pra?ym? pasisakyti taipogi temomis, nesusijusiomis su teoretine fizika ir matematika. [24] Jis tvirtai r?m? id?j?, kad tur?t? b?ti pasaulin? federacija su demokratine pasauline vald?ia , kuriai b?t? atskaitingos nacionalin?s valstyb?s su savo galiomis. [36] Ein?teino ?od?iais, ?A? pasisakau u? pasaulin? vald?i?, nes esu ?sitikin?s, kad n?ra kito kelio pa?alinti pavojus, kuriuose ?mogus gali atsidurti.“ [37]

Ein?teinas apie dvasingum? yra ra??s savo lai?kuose ir u?ra?uose bei u?klaustas interviu. Yra teig?s, kad jau?ia prielankum? panteistinei dievybei, apie kur? ra??s Baruchas Spinoza . [38] Ta?iau Ein?teinas netik?jo ? toki? asmenin? dievyb?, kuri r?pinasi ?moni? veiksmais ir likimais, tok? po?i?r? vadindamas naivumu. [39] Kita vertus, Ein?teinas patikslino nes?s ateistu , [40] o veikiau agnostiku , [41] arba ?labai religingu netikin?iuoju“. [39] Paklaustas, ar tiki pomirtiniu gyvenimu , Ein?teinas atsak? neigiamai, prid?r?s kad jam ?vieno gyvenimo gana“. [42]

I? prad?i? Ein?teinas tiek Jungtin?je Karalyst?je, tiek JAV priklaus? nereligin?ms humanist? or etin?s kult?ros grup?ms: buvo pirmosios Niujorko humanist? bendrijos patariamosios valdybos nariu [43] ir Racionalist? asociacijos Britanijoje narys. Per 75-?sias Niujorko Etin?s kult?ros bendruomen?s metines, Ein?teinas parei?k?, kad etin?s kult?ros id?ja ?k?nijo jo paties koncepcij? apie tai, kas vertingiausia ir ilgalaiki?kiausia religiniame idealizme. Jis buvo teig?s, kad ?be etin?s kult?ros ?monijai n?ra i?sigelb?jimo“. [44]

1954 m. sausio 3 d. filosofui Erikui Gutkindui adresuotame lai?ke ra?oma:

Dievo vardas man yra nieko daugiau kaip ?mogaus silpnumo i?rai?ka ir rezultatas, o Biblija  ? gerbtin?, bet vis d?lto primityvi? ir labai vaiki?k? legend? rinkinys. Jokia, net subtiliausia interpretacija (man) to fakto negal?t? pakeisti. <…> ?yd? religija , kaip ir visos kitos religijos, man yra vaiki?kiausi? prietar? ?sik?nijimas. Ir ?yd? tauta , kuriai a? d?iaugiuosi priklausydamas ir kurios mentalitetas man toks giminingas, man n?ra n? kiek vertingesn? nei visi kiti ?mon?s. <…> Nepastebiu nieko, d?l ko jie b?t? ?i?rinktieji“. [45]

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Ein?teinas per?jo prie vegetari?kos mitybos, did?i?ja dalimi d?l gydytoj? rekomendacij? d?l jo paties sveikatos. 1953 m. jis ra??: ?valgydamas gyv?n? m?s? visuomet jau?iu ?ioki? toki? kalt?“, o 1954 m. kovo 30 d.: ?Gyvenu be riebal?, be m?sos, be ?uvies, ta?iau jau?iuosi gan gerai. Visada maniau, kad ?mogus i? prigimties n?ra m?s?dis.“ [46]

Populiariojoje kult?roje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo pat 1919 m., kuomet buvo patvirtinta jo bendroji reliatyvumo teorija [47] , Ein?teinas tapo vienu populiariausi? mokslinink? ??ymybi?. [48] [49] Prie? Antr?j? pasaulin? kar? ? The New Yorker “ ra??, kad Ein?teino Amerikoje b?ta tokio populiaraus, kad j? stabdydav? praeiviai, pra?ydami jiems paai?kinti ?t? teorij?“. D?l to b?gant laikui Ein?teinas smalsuoliams i?mok?s atsakyti ?Dovanokite! Mane nuolatos painioja su profesoriumi Ein?teinu“. [50]

Ein?teino asmenyb? ?kv?p? daugyb? roman?, kino film?, pjesi? ir muzikos k?rini?. [51] Populiariojoje kult?roje jis tapo visk? aplink pamir?usio mokslininko prototipu, neretai pabr??iant ar hiperbolizuojant jo i?skirtin? ?ukuosen? ir veido bruo?us. [52]

Daug populiari? citat? , ypa? t?, kuriose mitologizuojamas Ein?teino po?i?ris ? tik?jim?, yra neteisingai priskiriami Ein?teinui. [53] [54]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Romualdas Karazija . Einstein Albert (Albertas Ein?teinas) . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. V (Dis-Fatva). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004. 367-368 psl.
  2. ↑ Bodanis, David (2000). E = mc 2 : A Biography of the World's Most Famous Equation . Niujorkas: Walker.
  3. ↑ Howard, Don A., red. (2014). ?Einstein's Philosophy of Science“ . Stanford Encyclopedia of Philosophy . Metafizikos tyrim? laboratorija, Kalbos ir informacijos studij? centras, Stanfordo Universitetas . Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 4 d. .
  4. ↑ ?The Nobel Prize in Physics 1921“ . Nobelio premija . Nuoroda tikrinta 2022 m. vasario 21 d. .
  5. ↑ ?Albert Einstein (1879?1955)“ . Jewish Virtual Library.
  6. ↑ Isaacson, Walter (2009). ?How Einstein Divided America's Jews“ . The Atlantic .
  7. ↑ ?Albert Einstein ? Biography“ . Nobelio fondas . Suarchyvuota i? originalo 2007 m. kovo 6 d . Nuoroda tikrinta 2007 m. kovo 7 d. . {{ cite web }} : |archive-date= / |archive-url= laiko ?yma nesutampa; 2007-03-06 si?lomas ( pagalba )
  8. ↑ Stachel (2002) , pp.  59?61 .
  9. ↑ Bloom, Howard (2012). The God Problem: How a Godless Cosmos Creates (illustrated leid.). Prometheus Books. p. 294. ISBN   978-1-61614-552-1 . Bloom, Howard (2012 m. rugpj??io 30 d.). Extract of page 294 . ISBN   9781616145521 .
  10. ↑ The Three-body Problem from Pythagoras to Hawking , Mauri Valtonen, Joanna Anosova, Konstantin Kholshevnikov, Aleksandr Myllari, Victor Orlov, Kiyotaka Tanikawa, (Springer 2016), 43 psl., Simon ir Schuster, 2008
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 Isaacson (2007) , p. 17.
  12. ↑ Isaacson (2007) , p. 16.
  13. ↑ Calaprice & Lipscombe (2005) , p. 8.
  14. ↑ Folsing (1997) , pp. 36?37.
  15. ↑ Folsing (1997) , p. 82.
  16. ↑ ?Einstein at the patent office“ (official website). Bernas, ?veicarija: ?veicarijos intelektualin?s atstovyb?s federalinis institutas. 2014 m. vasario 6 d. Suarchyvuotas originalas 2016-08-30 . Nuoroda tikrinta 2016 m. rugs?jo 9 d. .
  17. ↑ 17,0 17,1 17,2 Isaacson (2007) , pp. 407?410.
  18. ↑ Francis, Matthew (2017 m. kovo 3 d.). ?How Albert Einstein Used His Fame to Denounce American Racism“ . Smithsonian Magazine .
  19. ↑ Einstein (1954) , p. 197.
  20. ↑ Isaacson (2007) , pp. 419?420.
  21. ↑ Reisman, Arnold (2006 m. lapkri?io 20 d.). ?What a Freshly Discovered Einstein Letter Says About Turkey Today“ . History News Network, D?ord?o Masono universitetas.
  22. ↑ Einstein & Rosen (1935) .
  23. ↑ ?2015 ? General Relativity's Centennial“ . American Physical Society . 2015 . Nuoroda tikrinta 2017 m. baland?io 7 d. .
  24. ↑ 24,0 24,1 Clark (1971) .
  25. ↑ Einstein, Albert; Russell, Bertrand (1955 m. liepos 5 d.). The Russell-Einstein Manifesto . Londonas. {{ cite book }} : CS1 prie?i?ra: location missing publisher ( link )
  26. ↑ Wuthrich, Urs (2015 m. baland?io 11 d.). ?Die Liebesbriefe des untreuen Einstein“ [The love letters of the unfaithful Einstein]. BZ Berner Zeitung (vokie?i?). Bernas, ?veicarija . Nuoroda tikrinta 2015 m. baland?io 11 d. .
  27. ↑ Highfield & Carter (1993) , p. 216.
  28. ↑ Pruitt, Sarah. ?Einstein Had No Clue His Lover Was a Suspected Russian Spy“ . HISTORY .
  29. ↑ Dennis Overbye (2005 m. sausio 25 d.). ?Brace Yourself! Here Comes Einstein's Year“ . The New York Times . ?Hebrew University ... which he helped found“
  30. ↑ Isaacson (2007) , p. 290.
  31. ↑ ?ISRAEL: Einstein Declines“ . Time . 1952 m. gruod?io 1 d. Suarchyvuotas originalas 2008 m. gegu??s 18 d . Nuoroda tikrinta 2010 m. kovo 31 d. . {{ cite magazine }} : |archive-date= / |archive-url= laiko ?yma nesutampa; 2008-05-18 si?lomas ( pagalba )
  32. ↑ Rosenkranz, Ze'ev (2002 m. lapkri?io 6 d.). The Einstein Scrapbook . Baltimor?, Merilendas: D?onso Hopkinso universiteto leidykla. p. 103. ISBN   978-0-8018-7203-7 .
  33. ↑ 33,0 33,1 Isaacson (2007) , p. 522.
  34. ↑ Rowe & Schulmann (2007) , p. 83.
  35. ↑ Einstein (1949) .
  36. ↑ Isaacson (2007) , pp. 487, 494, 550.
  37. ↑ Bulletin of the Atomic Scientists 4 (1948 m. vasaris), No. 2 35?37: 'A Reply to the Soviet Scientists, December 1947'
  38. ↑ Isaacson (2008) , p.  325 .
  39. ↑ 39,0 39,1 Calaprice (2000) , p. 218.
  40. ↑ Isaacson (2008) , p.  390 .
  41. ↑ Calaprice (2010) , p.  340 .
  42. ↑ Isaacson (2008) , p.  461 .
  43. ↑ Dowbiggin, Ian (2003). A Merciful End . New York: Oxford University Press, Dowbiggin, Ian (9 January 2003). p. 41 . ISBN   978-0-19-803515-2 .
  44. ↑ Einstein (1995) , p.  62 .
  45. ↑ Dvorsky, George (2012 m. spalio 23 d.). ?Einstein's 'I don't believe in God' letter has sold on eBay...“ . io9.com .
  46. ↑ Albert Einstein. Tarptautin? vegetar? s?junga
  47. ↑ Missner, Marshall (1985 m. gegu??s m?n.). ?Why Einstein Became Famous in America“. Social Studies of Science . 15 (2): 267?291. doi : 10.1177/030631285015002003 . JSTOR   285389 . S2CID   143398600 .
  48. ↑ Halpern, Paul (2019). ?Albert Einstein, celebrity scientist“ . Physics Today . 72 (4): 38?45. doi : 10.1063/PT.3.4183 . S2CID   187603798 .
  49. ↑ Fahy, Declan (2015). ?A Brief History Of Scientific Celebrity“ . Skeptical Inquirer . 39 (4).
  50. ↑ Libman, E. (1939 m. sausio 14 d.). ?Disguise“ . The New Yorker .
  51. ↑ McTee, Cindy. ?Einstein's Dream for orchestra“ . Cindymctee.com.
  52. ↑ Golden, Frederic (2000 m. sausio 3 d.). ?Person of the Century: Albert Einstein“ . Time . Suarchyvuotas originalas 2006 m. vasario 21 d . Nuoroda tikrinta 2006 m. vasario 25 d. . {{ cite news }} : |archive-date= / |archive-url= laiko ?yma nesutampa; 2006-02-21 si?lomas ( pagalba )
  53. ↑ Novak, Matt (2015 m. gegu??s 16 d.). ?9 Albert Einstein Quotes That Are Completely Fake“ . Gizmodo . Nuoroda tikrinta 2018 m. gegu??s 4 d. .
  54. ↑ ?Did Albert Einstein Humiliate an Atheist Professor?“ . Snopes . Nuoroda tikrinta 2018 m. gegu??s 4 d. .

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo


?is straipsnis yra tap?s savait?s straipsniu.


Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Albert_Einstein&oldid=7222681 "