Albanijos istorija
apima laikotarp? nuo pirm?j? gyvenvie?i? dabartin?je
Albanijos
teritorijoje atsiradimo iki dabartin?s
Albanijos respublikos
istorijos.
Pagrindinis straipsnis ?
Ilyrija
.
Pirm?j? gyvenvie?i? p?dsakai dabartin?s
Albanijos
teritorijoje randami i?
paleolito
laikotarpio.
Ilyrai buvo indoeuropie?iai, pasirod?
Balkan? pusiasalio
vakarin?je dalyje apie 1300 pr. m. e., t. y. laikotarpiu sutampan?iu su per?jimu i?
bronzos
?
gele?ies am?i?
. ?ioje teritorijoje jie gyveno per ateinan?ius t?kstant? met?. Archeologai sieja ilyrus su gele?ies am?iaus Hal?tato kult?ra, ?inoma savo gele?ies apdirbimu ir arkli? prijaukinimu. ilyrai buvo geri kariai, auksakaliai, kalviai, piemenys ir piratai tuo pa?iu metu. Ilyrai gyveno ?em?se nuo
Dunojaus
,
Savos
ir
Moravos
upi? iki
Adrijos j?ros
ir
?aro kaln?
. Skirtingais laikais ilyr? grup?s ?
mesapiai
ir
japygai
? migravo ? Italij? tiek j?ros, tiek sausumos keliais.
Albanai yra kil? i? pietry?i? ilyr? gen?i? at?akos. Skirtingai nei kitose srityse, pakrant?s regionas tarp Narentos ir Drilono buvo apgyvendintas daugyb?s ma?? gen?i?, kuri? did?ioji dalis prarado savo identitet? rom?n? valdymo metu. Dalmatijos pietry?iuose gyveno ?tikrieji ilyrai“. III a. pr. m. e. pabaigoje ir II a. pr. m. e. visos ilyr? gentys priklaus? Ilyrijos karalystei, ta?iau pa?alinus karali? Genti, visos gentys ?gavo tam tikr? nepriklausomyb?, daugiausia sudarydamos sutartis su rom?nais.
Pietin? dabartin?s Albanijos dalis ??jo ?
Epyro
sud?t?. Centrin? dalis su graik? miestais Apolonija ir
Epidamnu
(dabartinis Duresis), rom?n? laikais pervadintu ? Dirachij?, nuo
Filipo II
ir
Aleksandro Makedonie?io
laik? kartkart?mis priklaus?
Makedonijai
, o Makedonij? prijungus prie Romos tapo to paties pavadinimo
Romos provincijos
dalimi.
Ilirijos karuose
229
m. pr. m. e. ir
219
m. pr. m. e. Roma u??m? ilir? gyvenvietes Neretvos up?s sl?nyje.
168
m. pr. m. e. pagrob? Ilirijos karali? Gentij? ?kodere, kur? jie vadino ?kodra ir j? nugabeno ? Rom? 165 m .pr. m. e. po ?imtme?io
Julijus Cezaris
ir jo prie?ininkas
Pomp?jus
kov?si lemtingame m??yje netoli Dure?o. Roma galiausiai u?kariavo nepaklusnias ilyr? gentis vakar?
Balkanuose
per imperatoriaus
Tiberijaus
valdymo laikotarp? IX a.
rom?nai
padalino ?emes, kurios sudaro dabartin? Albanij? ? Makedonijos, Dalmatijos ir Epyro provincijas.
Apie 4 am?ius trukusi rom?n? vald?ia atne?? ilir? gyvenamoms ?em?ms ekonomin? ir kult?rin? pakilim? ir baig?si vidiniai gen?i? nesutarimai.
Ilirijos
kaln? klan? vadai atk?r? vietin? vald?i?, bet prisiek? i?tikimyb? imperatoriui ir u?tikrino savo atstov? vald?i?. Per kasmetines ?ventes pagerbiant cezarius, Ilirijos kalnie?iai prisiek? i?tikimyb? imperatoriui ir sutiko su politin?mis teis?mis. ?ios tradicijos forma ?inoma kaip kuvend, i?liko iki ?i? dien? ?iaur?s Albanijoje.
Rom?nai ?k?r? daugyb? stovykl? ir kolonij? ir visi?kai lotynizavo pakran?i? miestus. Jie stat? akvedukus ir ties? kelius, i?pl?t? Via Egnatia, sen? Ilirijos keli?, v?liau ?inom? karin? plent? ir prekybos tras? vedusi? nuo Dure?o per ?kumbin up?s sl?n? ? Makedonij? ir Bizantij?. Varis, asfaltas ir sidabras i?gautas i? kaln?. Pagrindin?s eksportuotos prek?s ? vynas, s?ris, aliejus ir ?uvis i? Skutari ir Ohrido e?ero. Importuoti ?rankiai, metalo dirbiniai, prabangos prek?s ir kiti gamybos produktai. Apolonija tapo kult?riniu centru, ten
Julijus Cezaris
i?siunt? savo s?n?n? studijuoti.
Ilirai nusisamd? ? karius rom?n? legionuose ir sudar? didel? dal? pretorijos sarg?. Keletas Romos imperatori? gimusi? Balkanuose pa?i? alban? laikomi ilir? kilm?s ? Gajus Decijus, Klaudijus Gotikas,
Aurelijanas
, Probus,
Diokletianas
ir
Konstantinas Didysis
.
Krik??ionyb? ?
ilyr?
gyvenamas ?emes at?jo I a. ?ventasis Paulius ra??, kad pamokslavo Romos provincijoje Ilirijoje, manoma, kad aplank? ir Dure??. 379 m. valdant imperatoriui Teodosijui I, pietinis regionas kaip ryt? Ilirijos prefekt?ros dalis padalintas ? tris provincijas ? Epirus vetus (sostin?
Nikopolis
(dab. Preveza)), Epirus Nova (sostin?
Dure?as
) ir Prevalitanij? (sostin?
?koderis
). Kiekvienas miestas sudar? arkivyskupij?.
Kai Romos imperija pasidalijo ? ryt? ir vakar? dalis 395 m., Ilirijos Drinus up?s rytus su ?em?mis, dabar sudaran?iomis Albanij?, administravo Ryt? imperija, bet jos priklaus? Romai. 732 m. Bizantijos imperatorius Leo III Izauras pajung? region? Konstantinopolio patriarchatui. ?imtme?iais v?liau Albanijos ?em?s tapo arena ba?nytin?ms kovoms tarp Romos ir Konstantinopolio. Lik? Romos ?takoje, dauguma alban?, gyvenusi? kalnuotoje ?iaur?je, i?liko Romos katalikai, o piet? ir centro rajonuose dauguma tapo sta?iatikiais d?l glaudesni? ry?i? su graikais pietuose.
Po slav? Dioklijos kunigaik?tyst?s ?k?rimo, Baro metropoliteno vyskupija ?kurta
1089
m. ir ?iaur?s Albanijos vyskupai tapo jos generaliniais vikarais.
1019
m. pr. Bizantijos apeigos Albanijos vyskupyst?je vyko nepriklausomai nuo Ohrido arkivyskupijos vikar?, kol Dure?as ir Nikopolis v?l netapo metropoliteno vyskupijos. Po to tiktai vyskupijos vidaus Albanijoje (Elbasan, Kruje) liko prijungtos prie Ohrido. XIII a. Per Venecijos okupacij?, ?kurta lotyn? Dure?o arkivyskupija.
Pagrindinis straipsnis ?
Albanija viduram?iuose
.
Vakar? Romos imperijos ?lugimas ir taut? kraustymosi laikas atne?? poky?ius ? Balkan? pusiasal? ir Ilirijos ?mon?ms. Barbar? gentys u?kariavo daug turting? rom?n? miest?, sugriaudami nusistov?jusi? ekonomin? ir socialin? tvark?, nugriov? did?iuosius rom?n? akvedukus, koliziejus, ?ventyklas ir kelius. Ilirai pama?u i?nyko kaip individuali tauta i? Balkan?, juos pakeit?
bulgarai
,
serbai
,
kroatai
ir
bosniai
. Viduram?iais naujos imigrant? bangos nu?lav? alban? apgyvendintas ?emes.
D?l kaln?, saugan?i? glaud?ias gen?i? bendruomenes, ir karingumo albanai i?vyst? atskir? tapatyb? ir kalb?. Albanijos senovin?s bendruomen?s pavirto ? nepriklausomus klanus. Albanija liko izoliuota vietov?, kur ?emes valdan?ios ?eimos vald? dideles priva?ias sritis. Ma?os kunigaik?tyst?s k?r?si netoli uost? ir derlinguose up?s sl?niuose. Kalnuose alban? klanai kov?si d?l teritorijos ir d?l menk? nat?rali? i?tekli?.
IV a. barbar? gentys ?m? pl??ti Romos imperij? ir dauguma ilir? apgyvendint? ?emi? nukariautos. German?
gotai
ir Azijos
hunai
pirmieji atvyko am?iaus viduryje;
avarai
puol? 570 m. slav? serbai ir kroatai u??m? ilir? gyvenamas teritorijas VII a. pr.
Savo laiku piet? Ilirija i?liko svarbiu kari? tiek?ju imperijos armijai. Daugelis nukariavim? vakar? vidur?emyje pasiekti kari? i? piet? Balkan?. Dabar ?emi? saugumas priklaus? nuo vietini? nauj? arba atstatyt? savivald?. Ma?? fort? tinklas, kuri? statyba tur?jo b?ti didel? na?ta vietin?ms bendruomen?ms, rod? pasyvi? gynyb?, suma?inus kra?to kontrol?. Senajame ir naujajame Epyre, 50 fort? atstatyti, bet pagal Prokopij?, jo ?Slaptoje istorijoje“ regionas buvo siaubiamas hun? ir slav? beveik kiekvienus Justiniano valdymo metus, taip rom?nai nukent?davo d?l apleistos teritorijos. Atstatyti ?tvirtinimai pasirod? neefektyv?s.
?lugus Ilirijai, regiono pad?tis pablog?jo. Tai rodos buvo vidini? miest? atsiradusi? helenizmo periodu ?lugimas, o labiau apsaugoti pakran?i? miestai toliau egzistavo. Kai kuriuos miestus saugojo paskutin?s laidos gynyba ? Skamp? (Elbasan?) Via Egnatia ir Vig ?netoli ?koderio. Po V a. visigotams ir ostgotams atvykus ? region?, i?kilo keletas kaln? tvirtovi?, pvz.: Sarda, nuo kurios matosi up?s Drin apylink?s. Regiono populiacij? sudar? lotyni?kai kalbantys provincialai, viduje daugiausia ilir? kilm?s, o pakran?i? miestuose kosmopoliti?kesni gyventojai.
Slav? i?sid?stymas piet? Balkanuose, sek?s po nes?kmingo Tesalonik? u??mimo 586 m., prived? prie Prevalitanijos ir piet? ?kumbino okupacijos, k? rodo
slav?
kilm?s vietovi? pavadinimai. Per VII ir VIII a. Dure?as ir pakrant? liko imperijos vald?ioje, bet senieji Le?e ir ?koderio miestai tur?jo savo akropolius. Tai vyko d?l Bizantijos paj?g? pasitraukimo i? Balkan?, kad apgint? vidurio ryt? provincijas 620 m., paliekant Albanij? gintis pa?iai.
Pagrindinis ?rodymas, kas tuo metu gyveno Albanijoje, yra Komani-Kruje kapini? grup? Dure?o centre, miesto ?tvirtinimai ir krik??ionys. Tos kapin?s nenaudotos nuo IX a., kai 862 m. atsirado naujas Dure?o karinis vadovyb?s planas. Jie nurodo romanizuotos ilir? tautos (Romanoi pamini Konstantinas Porfirogenitus), nustumtos slav? gyvenvie?i? toliau ? ?iaur?, populiacijos i?likim?. ?i? versij? patvirtina ir lotyn? vietovi? pavadinim? gausa aplink ?koderio e?er?, Drin ir Fano sl?niuose ir palei keli? nuo Le?e iki Ulpianos Kosove, kai kur Juodosios Drin ir Mat sl?niuose, i?sid?stymas apribotas Via Egnatia kelio pietuose.
Kitos populiacijos buvim? ? pietus liudija ankstyva pilkapi? kult?ra, ir manoma, kad ji kilusi i? Alberi genties X ir XI a., kurios garbei Arberi pavadinta Tiranos ?iaur? tarp Mat ir Erzen upi?,. Tre?ias regionas parodo jud?jim? nuo auk?tum? tarp ?kumbino ir Mat, susitelkusi? tarp Elbasan ir Kruje, ? Mat lygum? ? pana?i? viet? ? Arbanon. Ta?iau pagrindiniai ?iaur?s kalnie?i? gyventojai grei?iausiai kilo i? ?iaur?s Albanijos kaln?, Dukagjin, Mirdite ir Drin kaln?, besileid?ian?i? ? vakar? Albanijos ?emumas Juodosios Drin sl?nyje ir ? senosios Serbijos dalis vasar?.
VIII a. ir IX a.
bulgarai
u??m? daugum? Balkan? pusiasalio ir i?pl?t? savo valdas ? ?emumas, kas dabar yra centrin? ir piet? Albanija. Bulgarijos caras
Simeonas I
palau?? Bizantijos armij? ir ?k?r? kolonijas palei Adrijos pakrant?. Samuil u?kariavo Dure??, buvus? rom?n? Durrachium uost?, kuris vis dar prekiavo su Graikijos ir Italijos miestais. Dauguma ilir? pab?go i? pakrant?s vietovi? ? kalnus paversdami s?sl? ?emdirbi? ganytoj? gyvenim? ? klajokli? gyvenimo b?d?. Kiti ilirai suk?r? ?eimas su u?kariautojais ir asimiliavosi. ?sibrov?liai sugriov? ir susilpnino rom?n? ir Bizantijos kult?ros centrus ?em?se, kurios v?liau tapo Albanija.
Bet
Bizantijos
imperatorius
Basilis II
, pavadintas ?bulgar? ?udiku“, kontratakavo
1014
m. Bizantijos paj?gos sutriu?kino bulgar? armij?, u?grob? Adrijos uostus ir u??m? Epyr? piet? Albanijoje. Ta?iau ?ios ?em?s buvo toli nuo Konstantinopolio, ir Bizantijos vald?ia ten pama?u silpn?jo. Klanai ir ?emvald?iai kontroliavo ?al?, pakran?i? miest? gyventojai prie?inosi Bizantijos vald?iai.
Mai?to ir sukilim? periodu kilo Albanijos pavadinimas, pirm? kart? Albanija pamin?ta
1081
m. Bizantijos imperatoriaus Aleksijaus I Komnemus pasiprie?inimo ataskaitoje Vatikano remtai
norman?
flotilei.
Tais pa?iais Albanijos pirmo pamin?jimo metais 1081 m., Bizantijos imperijai nusilpus, ?iaur?s Albanij? u?kariavo serbai.
Albanijos uostai buvo vertingi u?kariavimai kelioms prie?i?koms ?alims. Normanai, vald? piet? Italijos karalyst? u?kariavo Dure?? 1081 m.
1083
m. Bizantijos rekonkistai reik?jo Venecijos pagalbos, o ji greitai gavo komercines privilegijas Albanijos miestuose kaip apdovanojim?. ?is turtingas prekybos miestas ?iaur?s Italijoje pastat? tvirtoves ir prekybos postus Albanijos ?emumose, kad i?pl?st? savo gali?. 1107 m. ir 1185 m. sugr??o normanai, bet buvo greitai nugal?ti.
V?lyv?j? viduram?i? periodu ?sibrov?liai nusiaub? ilir? gyvenamus regionus Balkanuose. Normanai, venecijie?iai ir Bizantijos flotil?s atakavo i? j?ros. Bulgarai, serbai ir Bizantijos paj?gos puol? ?em?je ir i?laik? region? vald?ioje kelet? met?. Susid?rimai tarp prie?i?k? klan? ir serb? ?sibrovimai suk?l? sunkum?, d?l kuri? prasid?jo egzodas ? pietus, ? Graikij?, Tesalij?, Pelopones? ir Eg?jo salas.
Pasidalij? ? kovojan?ius klanus albanai negal?jo i?vengti okupacijos. XII a. pab. serbai okupavo ?iaur?s ir ryt? Albanijos dalis ir ?koder? 1180 m.
1204
m. po Konstantinopolio sugriovimo Venecija formaliai gavo centrin? ir piet? Albanij?, ?iaur?s Graikijos rajono Epyro ir Dure?o vald?i?. Nuverstos Bizantij? vald?iusios ?eimos princas, Michael Comnenus, sudar? aljansus su alban? vadais ir i?var? venecijie?ius i? ?emi? nuo dabartin?s piet? Albanijos iki ?iaur?s Graikijos, o 1204 m. ?k?r? nepriklausom? Bizantijos kunigaik?tyst?, Epyro despotat? su sostine
Joanina
. Jo pasek?jas Teodoras susivienijo su alban? vadais 1216 m., atlaik? vakar? kry?iuo?i? ir Venecijos laiv? atak? 1217 m. Dure?e ir su armija patrauk? ? rytus, prie? pralaimint
1230
m. atsigavusiai Ivano Aseno II Bulgarijos imperijai.
Atsigavusi Bizantijos imperija nugal?jo Bulgarij?
1246
m. ir nust?m? ? ?iaur?s Albanijos pakrant?, kur alban? gentys pasitrauk? i? aljanso su Epyro despotatu.
1256
m. bizantie?iai u??m? Dure??, bet prarado j?
1257
m. Manfredui, Dviej? Sicilij? karaliui, kuris dar u??m? Vlore ir Berat
1268
m.
1272
m. jo pasek?jas ?arlis I i? Anjou, Neapolio ir Sicilijos karalyst?s valdovas atakavo i? baz?s piet? Italijoje. ?arlis u?kariavo Dure?? ir centrin? Albanij?; savo nauj?sias valdas pavadino Albanijos karalyst?, kuri gyvavo iki
1336
m.
XIV a. vidin?s kovos Bizantijos imperijoje toliau silpnino j?, o tuo metu Serbija, karalyst? ? ?iaur?s rytus, jau ?k?r? dinastij? ?koderyje, kad u?valdyt? ?iaur?s Albanij?. XIV a. vid. Stefanas Du?anas, galingas Serbijos karalius, u?kariavo didel? dal? vakar? Balkan?, taip pat ir vis? Albanij? i?skyrus Dure??. Du?anas i?leido legal? ?statym? rinkin? savo karalyst?je ir kar?navosi ?serb?, graik?, bulgar? ir alban? imperatoriumi“. Bet
1355
m., atakuojant Konstantinopol? Du?anas staiga mir?. Jo imperija greitai suskilo, o ?emes pasidalijo serb? ir alban? bajorai. Galingos ?eimos at?jo ? vald?i?, ypa? Balshas ?iaur?je ir Thopias centre. Piet? Albanija pasidav? serb? vadui, Thomas Preliubovic
1367
m. Jo sost?
1385
m. paveld?jo Florencijos bajoras.
Nuolatin?s kovos Albanijoje suk?l? skurd? ir mirtinus badus. XIV a. pr. daugelis alban? paliko t?vyn? ir migravo ? pietus ? Epyro kalnus ir ? Graikijos miestus bei salas. Alban? pab?g?liai suk?r? bendruomenes piet? Italijoje ir Sicilijos saloje.
Osman? valdymas Balkanuose prasid?jo
1385
m. su Savros m??iu, bet XV a. jam sutrukd?, kai Gjergi Kastrioti, alban? karys, ?inomas kaip Skanderbegas, susivienijo su alban? vadais ir pasiprie?ino turk? valdymui
1443
?
1478
m. Kastrioti ?emes sudar? Kruja, Petrela ir Berat. Osmanams gr??us, dauguma alban? i?vyko ? Italij?, Graikij? ir Egipt? ir i?laik? savo Arberesh tapatyb?. Daug alban? pasi?ym?jo kaip geri kariai, administratoriai ir prekybininkai tolimose imperijos dalyse. Ta?iau laikui b?gant osman? vadovai prarado geb?jim? valdyti vietines
pa?as
(titulas Turkijoje), kurie vald? rajonus imperijos pakra??iuose, kas kenk? regiono stabilumui. XIX a. osman? vadovai kov?si, kad ?tvirtint? centrin? vald?i?, skelbdami reformas i?mesdami nevaldingus pa?as ir tikrindami nacionalistini? id?j? sklidim?. Albanija buvo Osman? imperijos dalis iki XX a. prad?ios.
Pagrindinis straipsnis ?
Alban? tautinis atgimimas
.
1870
m. pastangos sustabdyti osman? imperijos dezintegracij? nepavyko.
Turk?
jungo simbolis u?sifiksavo Balkan? taut? mitologijoje ir pas?mon?je, ir j? ?ygis nepriklausomyb?s link pagreit?jo. Albanai d?l musulmon? ry?i? su islamu dominavimo ir vidinio socialinio pasidalijimo ma?iausiai nor?jo atsiskirti nuo osman? imperijos, nes bijojo, kad praras alban? gyvenamas ?emes kylan?ioms Balkan? valstyb?ms Serbijai, Juodkalnijai, Bulgarijai ir Graikijai.
1878
m. alban? lyderiai suformavo Prizreno Lyg?, remiam? sultono Abdulhamid II, per kur? jie reikalavo teritorin?s autonomijos ir apsaugos nuo u?sienio puldin?jim?. Po neramum? dekados, Pirmojo Balkan? karo i?vakar?se 1912 m. alban? gyvenamose Osman? imperijos teritorijose ?vyko sukilimas. Kai Serbija, Juodkalnija ir Graikija parei?k? pretenzijas ? Albanijos ?emes per kar?, albanai paskelb? nepriklausomyb?.
1913
m. Europos did?iosios valstyb?s pripa?ino Albanij? po Antrojo Balkan? karo, paliekant u? Albanijos sien? daugiau negu pus? Albanijos gyventoj? ir ?em?s, padalintos Juodkalnijai, Serbijai ir Graikijai. Albanams pad?jo Audrey Herbert, Did?iosios Britanijos premjeras, gyn?s j? teises Londone. Po to Herbertui pasi?lyta Albanijos kar?na, bet brit? premjeras H. H. Asquit ?tikino j? nesutikti. Tada pasi?lymas teko Viljamui i? Vydo, vokie?i? princui, kuris j? pri?m? ir tapo naujos Albanijos kunigaik?tyst?s valdovu.
Ta?iau naujoji valstyb? per kelias savaites sunaikinta, nes prasid?jo Pirmasis pasaulinis karas. Prie? tai Albanai sukilo prie? vokie?i? princ? ir paskelb? ?alies nepriklausomyb? nuo did?i?j? valstybi? jurisdikcijos ir visoje ?alyje ?k?r? musulmon? re?im?, valdant vietiniam kariui Haji Qamil. Tai ilgai netruko; prasid?jus Pirmam pasauliniam karui, ? Albanij? ?siver?? Juodkalnija, Serbija, Austrija-Vengrija, Graikija, Italija ir Pranc?zija. Po karo Albanija vis dar okupuota Serbijos ir Italijos paj?g?. Mai?taudamos ?iaur?s ir piet? albanai nust?m? serbus ir italus atgal u? pripa?int? Albanijos sien?.
Albanija pasiek? savivaldos status? po karo, i? dalies d?l diplomatinio
JAV
?siki?imo. ?alis kent? d?l nevisi?ko ekonominio ir socialinio i?sivystymo, ir pirmaisiais nepriklausomyb?s metais buvo politi?kai nestabili. Negal?dama i?gyventi grobiki?koje aplinkoje be u?sienio apsaugos, Albanija tapo nesutarim? tarp Italijos ir Serb?, kroat? ir slov?n? karalyst?s (v?liau Jugoslavijos) objektu, kurios nor?jo dominuoti valstyb?je.
Padedant Jugoslavijos kariuomenei, Ahmed Bey Zogu, klano vadovo s?nus, pergalingai i?kilo i? vidinio politini? j?g? m??io
1924
m. pabaigoje. Ta?iau Zogu nusisuko nuo Belgrado ir ie?kojo u?tarimo Benito Musolinio Italijoje. Jam valdant, Albanija prisijung? prie Italijos koalicijos prie?
Jugoslavij?
,
Vengrij?
ir
Bulgarij?
1924?1927 m. Po Jungtin?s karalyst?s, Pranc?zijos ir Jugoslavijos karalyst?s intervencijos
1927
m., aljansas ?lugo.
1928
m. ?alies parlamentas paskelb? Albanij? karalyste, o Zogu karaliumi. Karalius Zogu i?liko konservatyvus, bet inicijavo reformas, pvz.: d?l socialin?s modernizacijos paprotys priskirti region? prie vardo i?nyko. Zogu taip pat u?si?m? labdara tarptautin?se organizacijose steigiamoms mokykloms ir ligonin?ms. Musolinio paj?gos nuvert? Zogu, kai
Italija
?siver?? ? Albanij?
1939
m.
Vokie?i? kariai Albanijoje.
Per II pasaulin? kar?, Alban? fa?istai r?m? Italij? ir jo invazij? ? Graikij?
1940
m. spalio m?n. Kai kurie albanai pad?jo vokie?i? SS j?gai spaud?iant Jugoslavij? ir Albanijos pasiprie?inimo jud?jimus. Komunist? partizanai prie?inosi Italijos ir Vokietijos okupacijai kaip ir kitiems Alban? partizanams nacionalistams. Jie laim?jo II pasaulin? kar? ir u??m? valstyb?, po to ?alis i?karto tapo komunistine.
Enver Hoxha ir Mehmet Shehu i?kilo kaip pagrindiniai asmenys Albanijoje, po 5 met? politini? neramum? kilusi? po II pasaulinio karo. Jie pirmiausia telk? d?mes? saugumui ir j? galios i?laikymui, nu?udydami visus politinius oponentus, antra i?saugodami Albanijos nepriklausomyb? ir pertvarkydami ?al? pagal
stalinizmo
principus, kad i?likt? vald?ioje ilgai. Per vis? valdymo laikotarp?, Hoxha suk?r? asmenyb?s kult? i?k?lus? j? ? nenugalimo lyderio status?. Jam mirus
1985
m. organizuotos grandiozin?s gedulo ceremonijos.
1980
m. pabaigoje, ?alyje apribotas turizmas, daugiausia i? Graikijos autobusais. U?sienie?iai persekioti slapt?j? agent?, prane?in?jusi?, kaip jie elg?si.
Po Hoxhos mirties Albanijos visuomen? nor?jo poky?i? ir vyriausyb? ?m? siekti glaudesni? ry?i? su vakarais, kad pagerint? ekonomines s?lygas ir
1991
m. vyko daugiapartiniai rinkimai, pristatytos demokratin?s reformos. Sutikusi su 1991 m. laikina pagrindine teise, Albanija ratifikavo konstitucij?
1998
m., ?kurdama demokrati?k? vyriausyb?, paremt? teisine vald?ia ir garantuodama pagrindini? ?mogaus teisi? apsaug?.
Nuo
1992
m. Albanija siek? glaudesni? ry?i? su vakarais. 1992 m. po rinkim? ?al? prad?jo valdyti Demokratin? Albanijos partija. Pristatytos teis?tos ekonomikos ir demokratin?s reform? programos, bet d?l ma?os patirties kuriant kapitalizm? ?alyje ?sivyravo piramid?s schemos susiskirstymas, kurio nepavyko suma?inti d?l korupcijos vyriausyb?je. Anarchija nuo
1996
m. pabaigos iki
1997
m. ?lugus piramid?s schemai, privert? tarptautin? bendruomen? ?siki?ti.
1995
m. Albanija priimta ? Europos taryb? ir pateik? pra?ym? narystei
NATO
. Albanijos darbo j?ga toliau emigravo ? vakar? ?alis, ypa? ? Graikij? ir Italij?.
1997
m. neramum? Albanijoje metu po generalini? rinkimai 1997 m. bir?elio m?n. ? vald?i? at?jo socialistai ir j? s?jungininkai. Prezidentas Berisha atsistatydino, socialistai i?rinko Rexhep Meidani Albanijos prezidentu. Albanijos socialist? partijos vadovas Fatos Nano i?rinktas ? ministro pirmininko post?, kur i?buvo iki
1998
m. spalio m?n., kai atsistatydino d?l ?temptos situacijos kilusios po Azem Hajdari, tuometinio demokrat? partijos lyderio nu?udymo. Pandeli Maiko tada i?rinktas ministru pirmininku, ten i?buvo iki
1999
m. lapkri?io m?n., kai j? pakeit? Ilir Meta. Albanai patvirtino konstitucij? per referendum?, ?vykus? 1998 lapkri?io m?n., bet j? boikotavo opozicija.
2000
m. spalio m?n. vietiniuose rinkimuose demokratai prarado vald?i? rajon? vyriausyb?se, laim?jo socialistai.
Nors Albanija steng?si ?vesti demokratines reformas ir i?laikyti teisin? vald?i?, rimti tr?kumai rinkim? ?statymuose lieka nei?spr?sti, k? parod?
2001
bir?elio m?n. parlamento rinkimai. Tarptautiniai pri?i?r?tojai 2001 rinkimus paskelb? priimtais, bet Pergal?s koalicijos s?junga, antra surinkusi daugiausiai bals?, u?gin?ijo rezultatus ir boikotavo parlament? iki
2002
sausio 31 d. Socialistai perrinko Ilir Meta ministru pirmininku 2001 m. rugpj??io m?n., iki 2002 m. vasario m?n., kai jis atsistatydino d?l partijos vidini? nesutarim?. Pandeli Majko perrinktas ministru pirmininku 2002 m. vasario m?n.
Nepaisant politin?s situacijos, Albanijos ekonomika i?augo 5 proc.
2007
m.
Albanijos lekas
sustipr?jo nuo 143 leke u? doler? 2000 m. iki 92 leke
2007
m.