Jonas Kalvinas
Jonas Kalvinas
(
lot.
Calvinus
;
angl.
Calvin
;
pranc.
Cauvin
;
1509
m.
liepos 10
d. ?
1564
m.
gegu??s 27
d.) ? ?takingas pranc?z? teologas,
kalvinizmo
pradininkas, vienas i? ?ymiausi?
Reformacijos
veik?j?.
Jonas Kalvinas gim? Nuajone (
Noyon
,
Pranc?zija
) vyskupo sekretoriaus ?eimoje. Netrukus nuo jo gimimo
Europoje
?m? plisti protestanti?kasis s?j?dis. Tuo metu, kai
Martynas Liuteris
paskelb? savo ?95 tezes“ Kalvinui buvo a?tuoneri metai.
Anksti i?ry?k?jus nepaprastiems s?naus gabumams, t?vas pasir?pino, kad jis gaut? ger? i?simokslinim?. I? prad?i? J. Kalvinas buvo rengiamas dvasininko, o v?liau teisininko karjerai. Per de?imt met? J. Kalvinas ?gijo tuo metu b?tin? humanitarin?, teologin? ir teisin? i?silavinim?. Tam kad gal?t? skaityti
Biblij?
originalo kalba, jis per trump? laik? i?moko hebraj? ir senov?s graik? kalbas. Nuo
1523
m. daugiau kaip dvejus metus ?. Kalvinas studijavo teis?
Sorbonos
ir Orleano universitetuose, kur tapo teis?s daktaru. Ten jis susipa?ino su humanist? rateli? veikla.
Buvo ved?s oland? na?l? Idelet?, ta?iau ji ir j? vaikai d?l ?vairi? lig? labai anksti mir?.
Kalvinas taip pat buvo silpnos sveikatos ?mogus: gyvendamas persirgo daugybe lig?, teolog? visada kankino
migrena
.
J. Kalvinas nuo v??io mir? ?enevoje.
Prie?mirtiniu jo noru anonimi?kai palaidotas miesto kapin?se, be antkapio (tiksli palaidojimo vieta ne?inoma iki ?iol).
Institutio christianae religionis
, 1597
1533
m. J. Kalvinas atsisak? katalikyb?s ir suorganizavo savo ?alinink? protestanti?k?j? bendruomen?. Kadangi protestantai Pranc?zijoje buvo persekiojami,
1534
m. jis pab?go ?
?veicarij?
ir apsigyveno Bazelyje, o
1536
m. persik?l? ?
?enev?
, kur buvo nugal?jusi Reformacija. Ten atvyk?s daug ra?? ir i?leido pirm?j? savo ?ymiausio k?rinio "Krik??ioni?kosios religijos pagrindai" (
lot.
Institutio Christianae Religionis
) variant?, kur? v?liau vis papildydavo ir patobulindavo (perleistas keturis kartus). Ta?iau, susigin?ij?s su
Berno
miesto Reformacijos veik?jais,
1538
m. J. Kalvinas buvo i?tremtas i? ?enevos ir tuomet apsigyveno
Strasb?re
.
1541
m. jis v?l sugr??o ? ?enev?, kuri? netrukus pavert? ?veicarijos Reformacijos centru. ?ia jis ?k?r? protestant? dvasinink? akademij?, kuri reng? reformat? evangelik?, misionierius ir siunt? ? visas
Europos
?alis. Kalvinist? ver?iama, ?enevos miesto taryba
1542
m. patvirtino J. Kalvino parengtus ?Ba?ny?ios nuostatus“ (
Ordonnances Ecclesiastiques
), o tai rei?k? tikros teokratin?s diktat?ros ?vedim? mieste. Buvo ne tik reformuotos ba?ny?ios apeigos, atsisakyta prabangos ir puo?numo, bet ir reglamentuotas miesto pilie?i? gyvenimas. Jiems buvo draud?iama ne?ioti spalvingus drabu?ius, lankyti teatrus, ?okius ir kitas pasaulietines pramogas. Juos bausdavo net u? garsesn? vie?? juok?. Visa miesto vald?ia fakti?kai atsid?r? J. Kalvino rankose. Jis fanati?kai nepakent? kitoki? religini? ?sitikinim? ?moni?. Jo reikalavimu ?enevos miesto taryba bausdavo mirties bausme ir tremdavo visus kitatikius. Savo ?iaurumu J. Kalvinas nenusileido inkvizicijai. Vien
1542
?
1546
metais 58 ?mon?s buvo nubausti mirties bausme, o 76 ? i?tremti. Jo ?sakymu
1553
m. buvo suimtas ir gyvas sudegintas ispan? mokslininkas ?laisvamanis“ M. Servetas.
Kalvino laikais ?eneva tapo vienu i? did?iausi? protestantizmo centr?, i? jos reformacijos id?jos plito ? kitas ?alis. Kalvinas nuolat palaik? ry?ius su u?sienio reformatoriais (i?liko daug gausios jo korespondencijos). ?inoma, kad Kalvinas susira?in?jo ir su Lietuvos reformatoriumi, didiku
Radvila Juoduoju
.
J. Kalvin? stipriai veik?
Erazmo Roterdamie?io
ir
M. Liuterio
id?jos. Ir pirm? spausdint? savo darb? ? komentarus
Senekos
traktatui ?Apie romum?“ (
De clementia
) ? J. Kalvinas dedikavo
humanist?
kunigaik??iui Erazmui. Did?iausi? ?tak? Kalvino filosofijai ir teologijai tur?jo
Tomas Akvinietis
.
Teologas para?? komentarus beveik visoms biblijos dalims, daugyb? polemini? veikal?.
Reik?mingiausias J. Kalvino veikalas, kuriame i?d?styti
protestantizmo
pagrindai yra keturi? knyg? traktatas ?Krik??ioni?kos religijos pagrindai“ (
Institutio christianae religionis
, 1536 m.). Rengdamas naujus ?io traktato leidimus J. Kalvinas j? nuolat tais?. Paskutin? ?io veikalo versija buvo i?leista
1559
m. I? kit? J. Kalvino ra?t? pamin?tina knyga ?Teisingo tik?jimo apologija“
1554
m. Kartu su
Henriku Bulingeriu
suk?r?
Consensus Tigurinis
- 1549 m. patvirtint?, protestant? susivienijimo, bendro tik?jimo formul?. ?is veikalas suma?ino protestant? prie?i?kum?, ta?iau visi?kai susivienyta nebuvo.