Europos S?junga
(
ES
) ? dvide?imt septyni? Europos valstybi? vir?nacionalin? s?junga, ekonomin? bei politin? bendrija.
[3]
[4]
ES da?nai yra apib?dinama kaip
federacijos
, tiek
konfederacijos
bruo?us turinti Europos valstybi? s?junga.
[5]
[6]
Europos S?junga buvo sukurta sudarius Mastrichto sutart? 1992 m. (?sigaliojo 1993 m. lapkri?io 1 d.). Jos pirmtak? buvo
1957
m.
Romos sutartimi
?e?i? Europos valstybi? sukurta
Europos Ekonomin? Bendrija
(EEB).
20-yje ES ?ali? galioja bendra valiuta ?
euras
. Visos Europos S?jungos nar?s, i?skyrus
Airij?
,
Bulgarij?
,
Kipr?
, ir
Rumunij?
, yra
?engeno zonoje
, kurioje yra panaikinta pas? kontrol?. Standartizuot? ?statym?, galiojan?i? visose S?jungos ?alyse nar?se, pagalba yra sukurta bendroji rinka,
[7]
kurioje u?tikrinamas laisvas ?moni?, kapitalo, preki? ir paslaug? jud?jimas.
[8]
Bendras Europos S?jungos ?ali? gyventoj? skai?ius ? 448 mln.
[1]
Europos S?jungos dalis pasaulio
bendrajame vidaus produkte
2012 m. buvo apie 23 proc. pagal nominali?j? vert? (16,6 trln. doleri?) ir apie 19 proc. pagal paritetin? perkam?j? gali? (16,1 trln. doleri?).
[9]
S?junga priima ?statymus (direktyvas, ?statyminius aktus ir nutarimus) teisingumo ir vidaus reikal? srityse, taip pat formuoja bendr? politik? prekybos,
[10]
?em?s ?kio
, ?vejybos
[11]
ir regioninio vystymosi srityse.
[12]
Visos ES ?alys nar?s pasi?ymi auk?tu
?mogaus socialin?s raidos indeksu
. 2012 m. Europos S?jungai buvo ?teikta
Nobelio taikos premija
.
[13]
B?dama
tarptautin?s vie?osios teis?s
subjektu Europos S?junga turi ?galiojimus dalyvauti tarptautiniuose santykiuose ir sudaryti
tarptautines sutartis
. Yra suformuota
bendra u?sienio ir saugumo politika
, numatanti u?sienio ir gynybos politikos derinim?. Visame pasaulyje veikia nuolatin?s diplomatin?s ES misijos, veikia atstovyb?s
JTO
,
Pasaulio prekybos organizacijoje
,
Did?iajame septynete
ir
Did?iajame dvide?imtuke
. Europos S?jungos delegacijoms vadovauja Europos S?jungos pasiuntiniai. D?l pasaulin?s ?takos ES kai kuri? apib?dinama kaip kylanti pasaulio
supervalstyb?
.
[15]
[16]
Jungtin? Karalyst?
2017 m. kovo 29 dien? aktyvavo Lisabonos sutarties 50-?j? straipsn? ir prad?jo oficialias derybas d?l i?stojimo i? Europos S?jungos. Tai yra pirmoji valstyb?, pasitraukianti i? Bendrijos po to, kai
referendume
52 proc. brit? i?rei?k? nor? tai padaryti.
2020
m.
sausio 31
d. Jungtin? Karalyst? galutinai pasitrauk? i? s?jungos.
Dabartin?s ES nar?s:
S?jungoje dalyvaujan?i? valstybi? skai?ius nuo pirm?j? ?e?i? ? Belgijos, Vakar? Vokietijos, Italijos, Liuksemburgo, Nyderland? ir Pranc?zijos ? iki dabartini? 27 i?augo per kelet? pl?timosi etap?: prisijungdamos prie sutar?i?, ?alys ribojo savo suverenitet? mainais ? galimyb? b?ti atstovaujamomis
S?jungos institucijose
, kurios veikia bendr? interes? labui.
Norinti ?stoti ? Europos S?jung? valstyb??kandidat? turi atitikti
Kopenhagos kriterijus
, kurie buvo priimti 1993 m. Europos Tarybos pos?dyje Kopenhagoje ir patvirtinti 1995 m. gruod? Europos S?jungos pos?dyje Madride. ?ie kriterijai apima reikalavimus, kad valstyb?je veikt? konkurencinga
rinkos ekonomika
, b?t? pripa??stamos bendros ES taisykl?s ir standartai.
1985 m. Europos Bendrij? paliko Danijos autonomin? teritorija
Grenlandija
.
2016
m. surengto referendumo valia,
Jungtin? Karalyst?
i? Europos S?jungos pasitrauk?
2020
m. (?r.
Brexit
). Valstyb?s i?stojimo i? ES proced?r? ir s?lygas nustato
Lisabonos sutartis
.
?iuo metu kandida?i? status? turi
Albanija
,
Islandija
,
?iaur?s Makedonija
,
Serbija
,
Turkija
,
Juodkalnija
,
Moldova
ir
Ukraina
, nors Albanija ir ?iaur?s Makedonija dar n?ra prad?jusios stojimo deryb?.
Bosnija ir Hercegovina
?eina ? oficiali? pl?tros program?.
[17]
[18]
1950
m.
gegu??s 9
d. R. ?umanas (Pranc?zijos u?sienio reikal? ministras) pateik? id?j? apie dviej? Europos valstybi? ekonomin? s?jung? (Pranc?zijos ir
VFR
). Tai buvo
Europos angli? ir plieno bendrijos
(EAPS) prad?ia.
Europos s?jungos pirmtak? ? EAPS ? ?k?r? ?e?ios valstyb?s (
Belgija
,
Italija
,
Liuksemburgas
,
Nyderlandai
,
Pranc?zija
,
Vakar? Vokietija
)
1951
m.
baland?io 18
d., Pary?iuje pasira?iusios sutart?, kuri ?sigaliojo
1952
m.
liepos 23
d.
1957
m.
kovo 25
d. ?ios valstyb?s pasira??
Romos sutartis
(Europos ekonomin?s bendrijos ir Euratomo), kurios ?sigaliojo
1958
m.
sausio 1
d.
1967
m. ?steigiamos ?ios bendros institucijos ? Europos parlamentas (asambl?ja), Europos komisija ir Europos taryba.
1973
m. sausio 1 d. prie Bendrijos prisijung?
Airija
,
Danija
,
Jungtin? Karalyst?
.
1981
m. sausio 1 d. ?
Graikija
.
1986
m. sausio 1 d. ?
Ispanija
,
Portugalija
.
Griuvus
Gele?inei u?dangai
ir
susivienijus Vokietijai
,
1990
m. spalio 3 d. ES prasipl?t? (
Ryt? Vokietija
).
1995
m. sausio 1 d. ? ES ?stojo
Austrija
,
Suomija
ir
?vedija
.
2004
m. gegu??s 1 d. ES nari? gretas papild?
?ekija
,
Estija
,
Kipras
,
Latvija
,
Lietuva
,
Lenkija
,
Malta
,
Slovakija
,
Slov?nija
ir
Vengrija
. Dar po trej? met?,
2007
m. sausio 1 d., ?
Bulgarija
,
Rumunija
.
Paskutin?
2013
m. liepos 1 d. prisijung?
Kroatija
.
- Oficialios kandidat?s
- ?alys, kurioms dar nesuteiktas oficiali? kandida?i? statusas
- Sustabd? (??ald?) naryst?s siekim?
- Pasitrauk? i? ES
Pagrindinis straipsnis ?
Europos komisija
.
Europos Komisija yra S?jungos
vykdomasis organas
,
?statym? leid?iamoji vald?ia
, atsakinga u? kasdien? jos politik?. Komisija atstovauja visai Europos S?jungai ir oponuoja
Vadov? Tarybai
, kuri? sudaro S?jungai priklausan?i? ?ali? vadovai, ginantys savo valstybi? nacionalinius interesus. Komisija taip pat reguliuoja
Europos integracij?
, jai atstovauja po vien?
eurokomisar?
i? kiekvienos ?alies nar?s, taigi j? ?iuo metu yra 27.
[19]
Komisijos pirminink?
ir komisarus skiria Vadov? Taryba, ta?iau tiek vadov?, tiek pa?i? Komisij? dar turi patvirtinti Parlamentas.
Pagrindinis straipsnis ?
Europos parlamentas
.
Europos Parlamentas sudaro pus? S?jungos ?statym? leid?iamojo organo. 751 jo narius (
europarlamentarus
) kas penkeri metai tiesiogiai renka ES pilie?iai. Nors Europos Parlamento nariai yra renkami nacionaliniu pagrindu, Parlamente jie sudaro daugiau politines nei tautines grupes. Kiekviena ES priklausanti valstyb? turi atitinkam? viet? skai?i? Parlamente (jis priklauso nuo ?alies dyd?io, neoficialiai ? ir d?l ?takos). Parlamentas ir Taryba kuria bei leid?ia ?statymus bendradarbiaudami, o atskirose politin?se sferose ? vieningu sutarimu. Parlamentas taip pat turi teis? atmesti Komisijos sprendimus ar netvirtinti Europos S?jungos biud?eto. Europos Parlamentui vadovauja ir jam atstovauja
Parlamento pirmininkas
. Pirminink? ir vicepirmininkus kas 2,5 met? renka Parlamentas.
Pagrindinis straipsnis ?
Europos Vadov? Taryba
.
Europos S?jungai politi?kai vadovauja Europos Vadov? Taryba, kuri? sudaro S?jungai priklausan?i? ?ali? vadovai ir Komisijos pirmininkas. ?alis nar? gali pasirinkti, k? i?rinkti sau atstovauti ? valstyb?s ar vyriausyb?s vadov? ? pavyzd?iui,
prezident?
arba
ministr? pirminink?
. Taryba susitinka ma?iausiai keturis kartus per metus vir??ni? susitikimuose, jai vadovauja pirmininkaujan?ios ES valstyb?s atstovas. ?ios ES institucijos nereik?t? painioti su
Europos Taryba
, kuri yra tarpvyriausybin? organizacija, nepriklausoma nuo Europos S?jungos.
Du pagrindiniai Europos S?jungos tikslai yra ?ali?
integracija
ir
pl?tra
. Pastarasis u?davinys ? labiausiai politikuotas dalykas, mat jos r?m?jai, pavyzd?iui, Europos Komisija, teigia, jog S?junga skatina demokratin? santvark? ir atskir? valstybi? ekonomik?, o prie?ininkai baiminasi, kad ES gali tapti sunkiai valdoma d?l skirting? kult?r? poveikio ir politin?s sistemos galimybi?. Vie?oji ir kai kuri? politini? partij? nuomon? ?iuo klausimu tapo gana skepti?ka po 2004-?j?, kai per metus, tiesiog impulsyviai ir ma?ai teatsi?velgiant ? teis?s aktus bei kitus kriterijus, buvo priimta de?imt nauj? nari?. Norin?ios ?stoti ? S?jung?
Turkijos
at?vilgiu, tai komplikuota situacija.
Euroskeptikai
nerimauja ir d?l paties integracijos proceso, mat pasak j?, ilgainiui, S?jung? sudaran?ios ?alys gal?t? prarasti
suverenum?
.
2004 m. valstybi? vadovai ir ES institucijos pri?m?
Europos Konstitucij?
. Ta?iau ji ne?sigaliojo d?l referendum?
Nyderlanduose
bei
Pranc?zijoje
, kai vie?oji t? ?ali? gyventoj? nuomon? jai nepritar?. Tuomet ratifikavimo procesas buvo nutrauktas. 2007 m. spal? Europos lyderiai pareng? nauj?
Lisabonos sutart?
, kuri? prakti?kai sudaro buvusios Europos Konstitucijos turinys, tik pa?alinti kai kurie konstituciniai terminai ir kiti smulk?s elementai. Jos ratifikavimas numatomas baigti 2009-aisiais. Pri?mus Reform? sutart?, ji suteikt? Tarybai didesn?s galios balsuojant, o Parlamentui ? daugiau ?galiojim?. Sutartis taip pat pakeist? ES kolon? strukt?r?. Europos S?junga vaidint? didesn? pasaulin? vaidmen?, t. y. pagalba bei kitais klausimais pad?t? ne tik tarpvyriausybiniu S?jungos nari? lygiu.
Europos S?jungoje gyventoj? skai?ius 2023 m. buvo 448 milijonai ?moni?.
[1]
2015 m., dar JK esant ES nare, registruota 5,1 mln. 000 gimim?. Migracijos neto 2013 metais ES siek? +653 100. 2010 m. gyveno 47,3 milijon? ?moni?, kurie gim? ne savo gyvenamoje ES ?alyje. Tai sudar? 9,4 % visos ES populiacijos. I? j? 31,4 milijonai (6,3 %) gim? ne ES, o 16 milijon? (3,2 %) gim? kitoje ES ?alyje. Daugiausiai gyventoj?, kurie gim? u? ES rib?, 2011 m. gyveno Vokietijoje (6,4 mln.), Pranc?zijoje (5,1 mln.), Ispanijoje (4,1 mln.), Italijoje (3,2 mln.) ir Nyderlanduose (1,4 mln.).
[20]
2017 m. apie 825 000 asmen? ?gavo Europos S?jungos ?alies piletyb?. 2017 m. daugiausia migrant? atvyko i? Maroko, Albanijos, Indijos, Turkijos ir Pakistano.
[21]
? i? viso 2,4 milijon? imigrant? i? ne ES ?ali?.
[22]
[23]
Kalbos, turin?ios daugiausia ?nekan?i?j? ?
angl?
,
vokie?i?
,
pranc?z?
,
ital?
ir
ispan?
. Kitomis kalbomis ?neka ma?iau nei 10% ES gyventoj?.
Sutartyje d?l Europos S?jungos veikimo
17 straipsnyje ra?oma, kad ES ?gerbia ir nepa?eid?ia valstybi? nari? ba?ny?i? ir religini? asociacij? ar bendruomeni? statuso, nustatyto pagal nacionalin? teis?“ ir ?filosofini? ir nereligini? organizacij? status?, nustatyt? nacionalin?je teis?je.“
[24]
Taip pat
Europos S?jungos sutarties
preambul?je yra ?od?iai: ?Semdamiesi ?kv?pimo Europos kult?rinio, religinio ir humanistinio paveldo“
[25]
, neminint konkre?ios religijos ar
Dievo
. Kita vertus, absoliuti dauguma ES gyventoj? (71,6%) priklauso krik??ioni? ba?ny?iai (tarp j? daugiausia katalik? (45,3%) ir protestant? (11,1%)). Antra pagal dyd? grup? ? netikintys, ?skaitant agnostikus ir ateistus.
[26]
Europos S?junga nuo seno steng?si amortizuoti laisvosios rinkos poveik? u?tikrindama darbuotoj? teises ir stengdamasi apsaugoti Europos S?jung? nuo
socialinio dempingo
ir
aplinkosauginio dempingo
. Europos S?jungoje priimti ?statymai (Darbo laiko direktyva ir Poveikio aplinkai direktyva), kuriais siekiama u?tikrinti adekva?ius darbo ir aplinkosaugos standartus. Europos S?junga taip pat koordinuoja ?ali? nari? socialin?s apsaugos ir sveikatos sistemas tam, kad b?t? palengvintas laisvas pilie?i? jud?jimas ir b?t? prieiga prie socialin?s apsaugos ir sveikatos paslaug? kitose ?alyse nar?se. Socialin? apsaug? reguliuoja ?ios direktyvos: Direktyva d?l vienodo po?i?rio ? vyrus ir moteris principo ?gyvendinimo profesin?se socialin?s apsaugos sistemose (86/378/EEB), Direktyva d?l vienodo po?i?rio ? vyrus ir moteris principo nuoseklaus ?gyvendinimo socialin?s apsaugos srityje (79/7/EEC), Direktyva d?l socialin?s apsaugos sistem? taikymo pagal darbo sutart? dirbantiems asmenims ir j? ?eimos nariams, judantiems Bendrijoje (1408/71/EC) ir and kitos.
Europos socialin? chartija
yra pagrindin? organizacija, atsakinga u? socialines Europos pilie?i? teises.
Europos S?jungos strukt?riniai fondai
remia vystym?si tuose Europos S?jungos regionuose (daugiausia pietin?je ir centrin?je Europoje), kurie i?sivystymu atsilieka nuo bendrijos vidurkio.
[27]
Taip pat fondai teikia skubi? pagalb?, param? kandidat?ms ?alims, su tikslu pad?ti pasiekti atitikti standartus (tarp j?
PHARE
,
Pasirengimo narystei strukt?rin?s politikos programa
ir
Specialioji ?em?s ?kio ir kaimo pl?tros programa
), param?
Nepriklausom? valstybi? sandraugai
(per
Technin? pagalb? Nepriklausom? valstybi? sandraugai
). I? pastarosios i?sivyst?
?EuropAid“ bendradarbiavimo tarnyba
, teikianti param? ne tik Europoje esan?ioms valstyb?ms.
Europos S?junga skiria vis didesn? d?mes? aplinkosaugai. Tai i? esm?s skiriasi nuo laikotarpio, kai buvo ?kurta Europos ekonomin?s bendrija ir kuomet nebuvo jokios aplinkosaugin?s politikos.
Teisin? ES aplinkosaugos politikos baz? buvo ?steigta pri?mus
Suvestin? Europos akt?
1987 m.
[29]
Nuo to laiko sukurta didel? ?statymin? baz?, apimanti aplinkosaug? ir tokias ekologines problemas, kaip oro u?ter?tumas, vandens kokyb?, atliek? tvarkymas, aplinkos saugojimas ir chemini? jungini?, pramon?s sukeliam? pavoj? ir biotechnologijos reguliavimas.
Europos aplinkosaugos politikos instituto
skai?iavimais, aplinkosaugin? teis? sudaro daugiau nei 500 direktyv?, reglament? ir sprendim?, o aplinkosaugos politika tampa kertine Europos S?jungoje.
[29]
Prad?ioje ES aplinkosaugin? politika koncentravosi ? Europ?. Pastaraisiais metais ES pademonstravo lyderyst? pasauliniame aplinkos valdyme, pvz., kuomet ES u?tikrino
Kioto protokolo
ratifikacij? ir ?sigaliojim? nepaisant
JAV
nepritarimo ?iam protokolui. Tarptautin? aspekt? atspindi ES ?e?toji aplinkos veiksm? programa,
[30]
kurioje pripa??stama, kad ?ios u?sibr??ti tikslai gali b?ti pasiekti tik tokiu metu, jei esminiai tarptautiniai susitarimai yra aktyviai palaikomi ir tinkamai ?gyvendinami tiek ES, tiek pasauliniu mastu.
Lisabonos sutartyje
lyderyst?s ambicijos dar labiau pabr??iamos.
ES teis? atliko svarb? vaidmen? gerinant buveini? ir r??i? saugojim? bei oro, vandens kokyb? bei atliek? tvarkym? Europoje.
[29]
Klimato kaitos ma?inimas yra vienas prioritet? ES aplinkosaugin?je politikoje.
2020 m.
i?sik?l? tiksl? tapti
klimatui neutraliu
?emynu iki 2050 met?, drasti?kai ma?inant i?kastinio kuro vartojim? energetikoje ir pramon?je, u?tikrinant pastat? energetin? efektyvum? ir panaudojant moderni?sias technologijas.
[31]
Diskusijos d?l tokio tikslo i?sik?limo vyko dar 2018?2019 metais, ta?iau prad?ioje tam prie?inosi
?ekija
,
Estija
,
Vengrija
ir
Lenkija
.
[32]
ES veikia
tar?os leidim? prekybos sistema
, taip siekiant suma?inti anglies dvideginio emisijas ekonomikoje.
[33]
Kasmet skelbiama
Europos ?alioji sostin?
? apdovanojami miestai, didel? d?m?s? skiriantys aplinkai, energetiniam efektyvumui, gyvenimo kokybei ir siekiantys tapti
i?maniaisiais miestais
.
2021 m.
ES kartu su
JAV
pa?ad?jo iki 2030 m. suma?inti metano emisijas 30%. ?io pa?ado ?gyvendinimas b?t? reik?mingas klimato kaitos ma?inimui.
[34]
2017 m.
ES buvo atsakinga u? 9,1% ?iltnamio efekt? sukelian?i? duj? emisij? pasaulyje,
[35]
nors ES gyventoj? skai?ius sudar? kiek daugiau nei 6,7% viso pasaulio gyventoj?.
- ↑
Briuselyje vyksta neeilin?s sesijos, komitet? ir frakcij? pos?d?iai.
- ↑
1,0
1,1
1,2
?Population on 1 January“
.
ec.europa.eu
. Eurostat
. Nuoroda tikrinta
12 July
2023
.
- ↑
2,0
2,1
2,2
?World Economic Outlook Database, October 2022 (EU countries)“
.
IMF.org
.
Tarptautinis valiutos fondas
. Nuoroda tikrinta
2022-09-14
.
- ↑
Europos S?junga
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
. Nuoroda tikrinta 2023-12-03.
- ↑
Райзберг Б. А., Лозовский Л. Ш., Стародубцева Е. Б.
Современный экономический словарь
. ? 5-е изд., перераб. и доп. ? М.: ИНФРА-М, 2006.
- ↑
https://mpra.ub.uni-muenchen.de/27179/1/MPRA_paper_27179.pdf
- ↑
https://academic.oup.com/isr/article-lookup/doi/10.1111/j.1468-2486.2012.01136.x
- ↑
?European Commission: Internal Market“
.
European Commission
. Europa portal.
Suarchyvuota
i? originalo 2011-08-22
. Nuoroda tikrinta
2010-09-08
.
- ↑
?Activities of the European Union: Internal Market“
.
European Commission
. Europa portal.
Suarchyvuota
i? originalo 2011-08-22
. Nuoroda tikrinta
2010-09-08
.
- ↑
?World Economic Outlook Database“
.
Tarptautinis Valiutos Fondas
. 2013 m. baland?io m?n.
Suarchyvuota
i? originalo 2013-09-15
. Nuoroda tikrinta
2013-08-27
.
- ↑
?Common commercial policy“
.
Glossary
. Europa portal.
Suarchyvuota
i? originalo 2011-08-22
. Nuoroda tikrinta
2010-09-08
.
- ↑
?Consilium: Agriculture and Fisheries“
.
Consilium
. Europa portal.
Suarchyvuota
i? originalo 2011-08-22
. Nuoroda tikrinta
2010-09-08
.
- ↑
?Activities of the European Union: Regional Policy“
.
European Commission
. Europa portal.
Suarchyvuota
i? originalo 2011-08-22
. Nuoroda tikrinta
2010-09-08
.
- ↑
?EU collects Nobel Peace Prize in Oslo“
.
BBC News
. 2012 m. gruod?io 10 d
. Nuoroda tikrinta 2013 m. bir?elio 3 d.
.
- ↑
Rifkin, Jeremy
(2004).
The European Dream
. Polity Press.
ISBN
1-58542-345-9
.
- ↑
Moravcsik, Andrew
(2009). ?Europe: The quiet superpower“.
French Politics
.
7
(3?4): 403?422.
doi
:
10.1057/fp.2009.29
.
ISSN
1476-3419
.
S2CID
143049416
.
- ↑
?Candidate and Potential Candidate Countries“
.
European Commission
. Europa portal.
Suarchyvuota
i? originalo 2011-08-22
. Nuoroda tikrinta
2010-11-03
.
- ↑
ES suteik? kandidat?s status? Ukrainai ir Moldovai
, Nuoroda tikrinta 2022-06-24
- ↑
[1]
- ↑
6.5% of the EU population are foreigners and 9.4% are born abroad
, Eurostat, Katya VASILEVA, 34/2011.
- ↑
?Acquisition of citizenship statistics“
.
www.ec.europa.eu
. Eurostat. 2019 m. kovo m?n
. Nuoroda tikrinta 2019 m. gegu??s 4 d.
.
- ↑
?Migration and migrant population statistics“
. Eurostat. 2019 m. kovo m?n.
- ↑
?Migration and migrant population statistics“
(PDF)
. Eurostatas. 2019 m. kovo m?n.
- ↑
Sutarties d?l Europos S?jungos veikimo suvestin? redakcija
- ↑
Europos S?jungos sutarties suvestin? redakcija
- ↑
?DISCRIMINATION IN THE EU IN 2015“
.
Eurobarometras
. 437. Europos S?junga:
Europos Komisija
. 2015. Suarchyvuotas
originalas
2020-03-14
. Nuoroda tikrinta 2017 m. spalio 15 d.
– via
Leibnico socialini? moksl? institutas
.
- ↑
Select Committee on European Union (2008).
?Chapter 2: The European Union Structural and Cohesion Funds“
.
Nineteenth Report
. Nuoroda tikrinta 2012 m. vasario 28 d.
.
- ↑
29,0
29,1
29,2
Europos aplinkosaugos politikos institutas (Institute for European Environmental Policy) (2012) Manual of European Environmental Policy, Earthscan, Londonas.
- ↑
?EUR-Lex ? l28027 ? EN ? EUR-Lex“
. eur-lex.europa.eu.
- ↑
Committing to climate-neutrality by 2050: Commission proposes European Climate Law and consults on the European Climate Pact
- ↑
?EU summit deadlock over top jobs and climate discord“
. 2019 m. bir?elio 21 d.
- ↑
?EU Emissions Trading System (EU ETS)“
.
Climate Action ? European Commission
. 2016 m. lapkri?io 23 d.
- ↑
Harvey, Fiona (2021 m. rugs?jo 17 d.).
?US and EU pledge 30% cut in methane emissions to limit global heating“
. The Guardian
. Nuoroda tikrinta 2021 m. spalio 8 d.
.
- ↑
?Global Emissions“
.
Center for Climate and Energy Solutions
. Nuoroda tikrinta 2020 m. lapkri?io 11 d.
.
Vikicitatos
- Lietuvos kelias ? Europos S?jung?: Europos susivienijimas ir Lietuvos derybos d?l naryst?s Europos S?jungoje (redaktoriai Klaudijus Maniokas, Ram?nas Vilpi?auskas, Darius ?eruolis). ? Vilnius: Eugrimas, 2004. ? 519 p.: iliustr. ?
ISBN 9955-501-64-2
- Europos S?jungos portalas