? dailiojo ?iuo?imo Olimpin?se ?aidyn?se program? yra ?trauktos tokios ?ios sporto ?akos rungtys:

• Moter? ir vyr? vienet? var?ybos. ?iuo??jai atlieka trump?j? ir laisv?j? program?. Programose turi b?ti taisykl?se numatyti privalomi elementai: ?uoliai, j? kombinacijos, sukiniai, ?ingsneli? serijos (abiejose rungtyse), ?kreg?dut?s“ (moter? ?iuo?imo rungtyje).
• Por? var?ybos. ?iuo??jai atlieka trump?j? ir laisv?j? program?. Programose turi b?ti taisykl?se numatyti privalomi elementai. Be ?uoli? ir tam tikr? sukini?, kuriuos ?iuo??jai atlieka atskirai sinchroni?kai, pak?lim?, ?kreg?du?i?“ derini?, ?ingsneli? serij? programose dar b?na ?iai rung?iai specifiniai elementai.
• ?okiai ant ledo. ?iuo??jai atlieka privalom?j? ?ok?, original?j? ?ok? ir laisv?j? ?ok?. Atlikdamos privalom?j? ?ok? visos poros ?oka pagal t? pat? ?ablon?, atlikdamos tuos pa?ius ?ingsnius pagal ISU nustatyt? muzik?. Originalusis ?okis parengiamas i? anksto paskelbtu stiliumi, ?iuo??jai pasirenka atitinkam? muzik? ir atlieka nustatytus privalomus elementus: ?oki? ant ledo ?ingsnelius, pak?limus, sukinius, tvizlus. Laisvasis ?okis atliekamas pagal pa?i? ?iuo??j? pasirinkt? muzik?, ? j? turi b?ti ?traukti privalomi ?oki? ant ledo elementai. ?oki? ant ledo ?ingsniai, pak?limai, sukiniai skiriasi nuo kit? rung?i? toki? element?.

Dailiojo ?iuo?imo r??ys, ne?trauktos ? ?iemos olimpines ?aidynes :

• Sinchroninis ?iuo?imas. Sinchroninio ?iuo?imo komand? sudaro nuo 12 iki 20 ?moni? grup? (vienoje komandoje gali ?iuo?ti tiek vyrai, tiek moterys). ?iuo??jai ant ledo turi suformuoti tam tikras grupines fig?ras: ratus, sta?iakampius blokus, linijas, susikirtimus i? keli? linij?.
• Privalom? fig?r? rungtyje ?iuo??jai ant ledo pa?i??? pava?omis turi i?rai?yti privalomas fig?ras, pvz., ratus, a?tuonetus ir kt. Teis?jai vertina fig?r? tikslum?, ai?kum?, pasisukim? skai?i?. Privalomos fig?ros iki 1990 ?m. buvo ?trauktos ? moter? ir vyr? var?ybas. Paskutinis privalom? fig?r? ?empionatas ?vyko 1999 ?m. JAV . ?iuo metu ?i dailiojo ?iuo?imo rungtis ?traukiama ? kai kurias suaugusi?j? m?g?j? ?iuo?imo var?ybas.

Kitos dailiojo ?iuo?imo r??ys, kuri? nereglamentuoja ISU taisykl?s ir kurios n?ra ?trauktos ? ?iemos olimpines ?aidynes :

• Akrobatinis ?iuo?imas?? tai ekstremalus ?iuo?imas, kada programoje demonstruojamos cirko meno, gimnastikos bei dailiojo ?iuo?imo kombinacijos.

• Ledo teatras?? Europoje geriau ?inomas kaip ?baletas ant ledo“. Baleto ant ledo komand? sudaro tam tikras kiekis ?moni?, reikaling? spektakliui parodyti. ?iuo??jai n?ra suvar?yti privalom? element?, da?niausiai d?vi ?sp?dingus kostiumus.
• Adagio ?iuo?imas?? tokios r??ies ?iuo?imas da?niausiai demonstruojamas ledo ?ou renginiuose, kur ?iuo??j? pora atlieka daug ?sp?ding? akrobatini? pak?lim?, bet neatlieka element?, kurie yra privalomi ?iuo?iant olimpin?se ?iuo?imo rungtyse.

?uoliai yra vienas svarbiausi? dailiojo ?iuo?imo element?.

Atlikdami ?uolius, ?iuo??jai pa?oka nuo ledo auk?tyn, kelis kartus greitai apsisuka ore ir viena koja nusileid?ia ant ledo. Priklausomai nuo var?yb? lygio, yra atliekami viengubi, dvigubi, trigubi, keturgubi ?uoliai, j? kombinacijos ir junginiai.

?uoliai yra dviej? tip?. Priklausomai nuo to, kaip ?iuo??jas pakyla nuo ledo, gali b?ti ?uoliai nuo pava?os dantuk? ir nuo pava?os briaunos. ?uoli? kryptis paprastai yra prie? laikrod?io rodykl?, ta?iau kai kuri? ?iuo??j? ?uoli? kryptis yra pagal laikrod?io rodykl?. Vertinant, tai nelaikoma klaida.

Dailiajame ?iuo?ime yra ?e?i pagrindiniai ?uoliai.

?uoliai nuo dantuk? atliekami atsispiriant ? led? kitos kojos pa?i??os pava?os dantukais. Pagrindinis ?i? ?uoli? skirtumas?? pava?os briauna ir koja, nuo kurios pradedamas ?uolis. Yra trys ?uoliai nuo dantuk?:

1. Tulupas (angli?kai ?toe loop jump“). ?iuo??jas ?iuo?ia atbulomis de?ini?ja koja ant i?orin?s pava?os briaunos, atsispiria kairiosios kojos pava?os dantukais ir pa?oka ? vir??, ore apsisuka vien?, du, tris arba keturis kartus ir nusileid?ia ?iuo?damas atbulomis ant de?iniosios kojos pava?os i?orin?s briaunos.
2. Flipas (angli?kai ?flip jump“). ?iuo??jas ?iuo?ia atbulomis kairi?ja koja ant vidin?s pava?os briaunos, atsispiria de?iniosios kojos pava?os dantukais ir pa?oka ? vir??, apsisuka ore atitinkam? skai?i? kart? ir nusileid?ia ant ledo ?iuo?damas atbulomis ant de?iniosios kojos pava?os i?orin?s briaunos.
3. Lutcas (angli?kai ?Lutz jump“). ?iuo??jas ?iuo?ia atbulomis kairi?ja koja ant i?orin?s pava?os briaunos, atsispiria de?iniosios kojos pava?os dantukais ir pa?oka ? vir??, apsisuka ore atitinkam? skai?i? kart? ir nusileid?ia ant ledo ?iuo?damas atbulomis ant de?iniosios kojos pava?os i?orin?s briaunos. ?uolis pavadintas jo i?rad?jo Alois Lutz pavarde.

?uoliai nuo briaunos atliekami atsispiriant ne nuo pava?os dantuk?, bet atsispiriant atitinkama pava?os briauna. ?uoliai nuo briaunos irgi yra trys:

1. Salchovas (angli?kai ?Salchow jump“). ?iuo??jas ?iuo?ia atbulomis kair?s kojos pava?os vidine briauna ir ja atsispyr?s pa?oka ? vir??, ore apsisuka ir nusileid?ia ant ledo ?iuo?damas atbulomis ant de?iniosios kojos pava?os i?orin?s briaunos. Pavadintas ?uolio i?rad?jo Ulrich Salchow pavarde.
2. Ritbergeris (angli?kai ?loop jump“). ?iuo??jas ?iuo?ia atbulomis de?in?s kojos pava?os i?orine briauna ir ja atsispyr?s pa?oka ? vir??, ore apsisuka ir nusileid?ia ant ledo ?iuo?damas atbulomis ant de?iniosios kojos pava?os i?orin?s briaunos. I?rado Werner Rittberger . Pavadinimas ?ritbergeris“ da?niausiai naudojamas Europos ?alyse.
3. Akselis (angli?kai ?Axel jump“). Vienintelis ?uolis , kuris pradedamas ?iuo?iant ? priek?. ?iuo??jas ?iuo?ia kair?s kojos i?orine briauna, ja atsispyr?s pa?oka ? vir??, ore apsisuka pusantro, du su puse arba tris su puse karto ir nusileid?ia ant ledo ?iuo?damas atbulomis ant de?iniosios kojos pava?os i?orin?s briaunos. Pavadintas i?rad?jo Axel Paulsen vardu. Akselis laikomas sud?tingiausiu ?uoliu.

Pagal atlikt? apsisukim? ore skai?i? ?uoliai skirstomi ? viengubus, dvigubus, trigubus arba keturgubus. Kokius ?uolius ?iuo??jas sugeba atlikti, priklauso nuo ?iuo??jo meistri?kumo. Kuo daugiau apsisukim?, tuo ?uol? yra sunkiau atlikti. Keturgubi ?uoliai ir trigubi akseliai yra sunk?s ?uoliai, juos atlieka auk?to meistri?kumo ?iuo??jai. Keturgubus ?uolius ? savo programas ?traukia vyrai, ir tik 2007 ?m. pasaulio ?empionei Miki Ando yra pavyk? tarptautin?se var?ybose s?kmingai atlikti keturgub? salchov?. Trigub? aksel? atlieka tik kelios ?iuo??jos. Kokie ?uoliai turi b?ti ?traukiami ? programas, yra nustatyta ISU taisykl?se.

Be atskirai atliekam? ?uoli? ?iuo??jai dar atlieka ?uoli? kombinacijas ir junginius. Atliekant ?uoli? kombinacijas, nusileidus po pirmojo ?uolio, i? karto atliekamas kitas ?uolis, neatliekant papildom? ?ingsni? ar pasisukim?. Atliekant ?uoli? junginius tarp ?uoli? gali b?ti ?traukiami jungiamieji elementai, pvz., ?ingsniai.

Be min?t? ?uoli?, yra ir kitokie ?uoliukai, kurie atlieka jungiamojo ?uolio vaidmen? ir paprastai b?na pusiniai, pvz., pusinis ritbergeris, ?uolis ?pagatu, jaunio ?uolis.

•  
  Pasiruo?imas ?uoliui
  (Alban Preaubert)
•  
  Atliekamas ?uolis
  (Andrei Lutai)
•  
  Nusileidimas ant de?in?s kojos
  (Jamal Othman)

Sukiniai skirstomi ? pavienio vyr? ir moter? bei porinio ?iuo?imo ir ?oki? ant ledo sukinius.

Vyr? ir moter? bei porinio ?iuo?imo sukiniai yra labai ?vair?s. Atskirai i?skiriami sukiniai per ?uoliuk? (angli?kai ?flying spin“), kuriuos atlikti yra sunkiau. Sukinio pavadinimas priklauso nuo ?iuo??jo pad?ties, sukantis: sta?iomis (angli?kai ?upright spin“), prit?pus (angli?kai ?sit spin“), ?kreg?dute“ (?camel spin“), atsilenkus atgal (angli?kai ?layback spin“). Atlikdamas sukin?, ?iuo??jas turi i?laikyti sukinio centr? ir sukimosi a??. Gali b?ti atliekami pavieniai sukiniai ir j? kombinacijos, pakei?iant koj? ir k?no pad?t?.

Por? ?iuo?ime labai svarbu, kad sukiniai ir j? kombinacijos b?t? atliekamos sinchroni?kai.

?oki? ant ledo sukiniai skirstomi ? paprastus ir kombinuotus. Paprastas sukinys atliekamas bet kokia pad?timi, abu partneriai tuo pa?iu metu turi suktis ant vienos kojos. Atlikdami kombinuot? sukin?, abu partneriai vien? kart? pakeisti koj? ir t?sti sukin?.

•  
  Sukinys prit?pus
  (Alban Preaubert)
•  
  Sukinys "kreg?dute"
  (Jamal Othman)
•  
  Sukinys sta?iomis
  (Sasha Cohen)
•  
  Sukinys atsilenkus atgal
  (Angela Nikodinov)
•  
  Sukinys per ?uoliuk? ? pad?t? prit?pus
  (Jennifer Don)
•  
  Porinio ?iuo?imo sukinys
•  
  ?oki? ant ledo sukinys

Pak?limai atliekami por? ir ?oki? ant ledo var?ybose. Por? var?ybose vyras partner? pakelia vir? galvos, neapribojant rank? pak?limo auk??io. Atliekant ?oki? ant ledo pak?limus, vyras negali pakelti rankas auk??iau negu jo galvos lygis.

?okiuose ant ledo pak?limai skirstomi ? grupes pagal pak?lim? atliekan?io ?iuo??jo pad?t?: stacionarus, judant tiesia linija, judant lanku, su sukiniu, judant serpantinu, su sud?tingu sukiniu. Pak?limai ilgieji (trunka iki 12 sek.) trumpieji (trunka iki 6 sek.). Jei vir?ijamas nustatytas pak?limo laikas, ?iuo??jai gauna baudos bal?.

Por? ?iuo?ime pak?limai suskirstyti ? penkias grupes pagal partner?s laikymo pozicij?. Pirmajai grupei priskirti pak?limai yra papras?iausi, penktajai?? sud?tingiausi. Atliekant nesud?tingus pak?limus, partner? turi b?ti i?laikoma pakelta ne trumpiau kaip 3 sek., o atliekant sud?tingus pak?limus?? viena pak?limo pozicija turi trukti ne trumpiau kaip 5 sek.

Sinchroninio ?iuo?imo laisvojoje programoje pak?limai irgi gali b?ti atliekami. Tokie pak?limai b?na poriniai arba grupiniai (kai vien? ?iuo??j? pakelia keli ?iuo??jai).

Pasisukimai yra baziniai dailiojo ?iuo?imo elementai. Jie naudojami, atliekant ?ingsneli? serijas ir per?jimus tarp element?.

Pasisukimai gali b?ti atliekami viena koja arba abiem kojomis.

Viena koja atliekami pasisukimai yra:

• Trejetas, kur? atlikdamas ?iuo??jas pa?i??a i?rai?o ? trejet? (3) pana?i? fig?r?.
• Skliaustas. Taip vadinamas psisukimas, kur? atliekant pa?i??a i?rai?oma fig?ra yra pana?i ? skliaust? (}).
• Kraipinys, kurio metu ?iuo??jas pereina i? vieno lanko ? kit?.
• A?tuoniuk?, kur? atlikdamas ?iuo??jas i?rai?o fig?r?, pana?i? ? pus? a?tuoneto (8).

Dviem kojomis atliekami pasisukimai yra:

• ?mohawk“?? pasisukimas, kur? atliekant kei?iama koja ir kryptis, ta?iau ?iuo?imo briauna nesikei?ia. Tokius pasisukimus da?nai galima pamatyti ?iuo??jui rengiantis atlikti flip?.
• ?choctaw“?? pasisukimas, kur? atliekant kei?iama koja, kryptis ir ?iuo?imo briauna.

Prie jungiam?j? element? priskiriami ?t?pstai, "?autuv?liai, ?laiveliai“, Ina Bauer elementas ir kt.

•  
  Ina Bauer elementas
  (Shizuka Arakawa)
•  
  I?orine briauna atliekamas "laivelis"
  (Caroline Zhang)

Atlikdamas ?kreg?dut?“ (angli?kai ?spiral“), ?iuo??jas ?iuo?ia pirmyn arba atbulomis ant vienos kojos vidine arba i?orine pava?os briauna, o kit? i?tiest? koj? pakelia ne ?emiau kaip klub? lygiu. Labai lankst?s ?iuo??jai laisv? koj? gali i?kelti beveik ? vertikali? pad?t?. ?? element? sunkiau atlikti, ?iuo?iant vidine briauna. Atliekant ?kreg?du?i?“ derinius, paprastai kei?iama briauna, jud?jimo kryptis, laisvos kojos (? priek?, ? ?on? arba atgal) ir rank? pad?tis (klasikin? ?kreg?dut?“, Biellmann pad?tis, Kerrigan pad?tis ir kt.). Derinyje kiekviena pad?tis turi b?ti i?laikoma ne trumpiau kaip 3 sek.

•  
  "Kreg?dut?" Biellmann pad?tyje
  (Nana Takeda)
•  
  "Kreg?dut?" Biellmann pad?tyje, laikant viena ranka
  (Sasha Cohen)
•  
  Y "kreg?dut?" - prilaikoma ranka
  (Kim Yu-Na)
•  
  Klasikin? "Kreg?dut?"
  (Jenni Vahamaa)
•  
  Charlotte "kreg?dut?"
  (Sasha Cohen)
•  
  Fan "kreg?dut?"
  (Olga Ikonnikova)
•  
  "Kreg?du?i?" derinys por? ?iuo?ime
  (Aliona Savchenko & Robin Szolkowy)
•  
  Por? ?iuo?ime atliekama "kreg?dut?"
  (Meagan Duhamel & Craig Buntin)

Por? ?iuo?ime ?iuo??jai atlieka ir specifinius, b?tent ?iai rung?iai b?dingus elementus. Prie toki? element? priskiriama:

• Partner?s metimas (angli?kai ?throw“). Atliekant ?? element?, vyras i? ?uol? atitinkan?ios pozicijos pakelia partner?, meta j? ? priek? taip, kad ji ore apsisukt? ir nusileist? ant ledo ant vienos kojos.
• Suktukas ore (angli?kai ?twist“). Atliekant element?, vyras pakelia partner?, meta j? ? vir?? taip, kad ji ore apsisukt?, pagauna j? u? liemens ir padeda atsistoti ant ledo.
• Todesas (angli?kai ?death spiral“). Partneris, atsir?m?s ? led? vienos pa?i??os dantukais, u?ima ?skriestuvo pad?t?“ ir viena ranka laiko u? rankos partner?, kuri sukasi aplink partner? kaip galima artimesn?je lygiagre?iai ledui pad?tyje.

•  
  Poros pasiruo?imas metimui.
•  
  Partner?s metimas. Moteris sukasi ore.
•  
  Partner? nusileid?ia po metimo

Tarptautines dailiojo ?iuo?imo var?ybas rengia Tarptautin? ?iuo?imo s?junga . Tarptautin?s ?iuo?imo s?jungos var?yb? kalendorius kasmet skelbiamas jos oficialiame tinklalapyje. I? didesni? var?yb? pamin?tinas pasaulio ?empionatas, Europos ?empionatas, keturi? kontinent? ?empionatas, pasaulio jaunimo ?empionatas, ISU Grand Prix var?ybos. Dalis ne tokio didelio masto var?yb? priskiriamos reitingo var?yboms, kuriose dalyvaujantys ?iuo??jai gauna reitingo ta?kus.

?iuo??j? pasirodymai anks?iau buvo vertinami pagal technin? atlikim? (laisvojoje programoje), pagal privalomus elementus (trumpojoje programoje) ir artisti?kum? (abiejose programose). ?iuo??jai u? pasirodym? i? kiekvieno teis?jo gal?jo gauti nuo 0.0 iki 6.0 ta?k?. Tokia vertinimo sistema buvo naudojama, norint nustatyti ?iuo??jo u?imam? viet? var?ybose. Kiekvienas teis?jas po ?iuo??jo programos skirdavo sportininkui viet? tarp vis? dalyvi?. Po kiekvienos programos b?davo ?i?rima ne ? surinktus ta?kus, bet ? teis?j? skirt? viet?. Auk??iausi? viet? gav?s ?iuo??jas laim?davo var?ybas.

2004 ?m., atsi?velgiant ? 2002 ?m. ?iemos olimpin?se ?aidyn?se kilus? skandal? d?l neobjektyvaus teis?j? vertinimo, Tarptautin? ?iuo?imo s?junga pakeit? vis? vertinimo sistem?. Naujoji vertinimo sistema tarptautin?se var?ybose yra taikoma nuo 2006?m.

Naujoje vertinimo sistemoje yra vertinamas kiekvienas ?iuo??jo atliktas elementas atskirai, o pasibaigus programai jo surinkt? ta?kai u? elementus sumuojami ir pateikiamas bendras ?vertinimas. ?iuo??jai prie? pasirodym? privalo pateikti ISU savo atliekam? element? s?ra??. Pirmiausia techninius elementus ?vertina technikos specialistas. Technikos specialistas ?vertina kiekvien? element?, nustatydamas jo sud?tingumo lyg?. Po technikos specialisto ?vertinimo dvylika teis?j? kiekvien? element? ?vertina nuo -3 iki +3 bal?. Gavus kiekvieno teis?jo ?vertinim? kompiuteriu atsitiktine tvarka i?renkami devyni? teis?j? ?vertinimai, i? t? devyni? ?vertinim? panaikinami auk??iausias ir ?emiausias ?vertinimai, o i? likusi? septyni? teis?j? ?vertinim? yra i?vedamas vidurkis.

Taip pat teis?jai vertindami ?iuo??jo pasirodym? atsi?velgia ? penkis komponentus:

1. ?iuo?imo ?g?d?ius (skating skills?? SS);
2. per?jimus (transitions?? TR);
3. atlikim?/atlikimo meistri?kum? (performance/execution?? PE);
4. choreografij? (choreography?? CH);
5. interpretacij? (interpretation?? IN).

Vienintel? i?imtis yra privalomasis ?okis, nes jame ?iuo??jai nedemonstruoja originalios choreografijos ir specifini? per?jim?, o atlieka privalomus ?ingsnius. Vertinant ?iuos penkis komponentus, teis?jai skiria nuo 0 iki 10 ta?k? u? kiekvien? komponent?. Kompiuterio pagalba v?l atrenkami teis?j? vertinimai, vedami vidurkiai ir pateikiama tam tikra surinkta ta?k? suma.

Galutinis ?vertinimas u? programos komponentus yra sudedamas su technini? element? ivertinimu. ?iuo??jo u?imama vieta yra nustatoma pagal surinktus ta?kus.

Dailiojo ?iuo?imo pa?i??os?? tai bat? ir prie j? pritvirtint? pava?? komplektas.

Batai gali b?ti gaminami i? odos arba kombinuojant od? su kitomis ?iuolaiki?komis med?iagomis. Bat? forma ir kietumas priklauso nuo ?iuo?imo rungties, sportavimo intensyvumo, ?uoli? sud?tingumo. ?oki? ant ledo batai yra mink?tesni, u?pakalin?je dalyje trumpesni.

Dailiojo ?iuo?imo pava?? ypatyb??? priekyje esantys dantukai, kuriais ?iuo??jas atsispiria nuo ledo darydamas ?uolius bei atlikdamas kai kurias ?ingsni? r??is. ?oki? ant ledo pava?os yra trumpesn?s ir siauresn?s. Pava?os gaminamos i? auk?tos kokyb?s legiruoto plieno, jos yra ne?ymiai i?lenktos. ?i?rint ? pava?os skerspj?v?, ?onuose matyti briaunos (vidin? ir i?orin? pava?os briauna), o viduryje?? griovelis. Pava?? r??is pasirenkama priklausomai nuo ?iuo?imo lygio, stiliaus ir ?iuo??jo ?g?d?i?.

Kai ?iuo??jas ne?iuo?ia, o stovi ant grind? arba jomis eina, nuo pa?alinio poveikio ir greito at?ipimo pava?os paprastai apsaugomos u?dedant plastikines apsaugas. Kad pava?os ner?dyt?, yra naudojamos kondensat? sugerian?ios med?iagin?s d?iovykl?s, kurios ant pava?? maunamos tada, kai pa?i??os nenaudojamos.

Nuo pa?eidim? ir subrai?ym? batus galima apsaugoti specialiomis movomis arba apklijavus apsaugine lipnia juosta.

Treniruo?i? metu ?iuo??jai da?niausiai d?vi aptemptus drabu?ius, kad treneriai gal?t? matyti koj? darb? ir atliekam? element? linijas. Var?yb? metu moterys paprastai d?vi sukneles, kurios b?na sujungtos su triko, ir k?no spalvos p?dkelnes, kuri? apatin?s dalys gali b?ti u?maunamos ant bat?. Vyrai var?ybose d?vi kelnes ir mar?kinius arba trikota?inius nertinius su rankov?mis.

?iuo??j? kostiumai paprastai b?na ypatingo dizaino, skirti tik tam tikrai programai. Da?nai siuvami i? ry?ki? spalv? audinio, puo?iami karoliukais, siuvin?jimais, kitais drabu?i? puo?ybos elementais. Moter?, dalyvaujan?i? por? ir moter? pavienio ?iuo?imo rungtyse, suknel?s paprastai b?na trumpos, kad netrukdyt? atlikti ?uolius. ?okiuose ant ledo moterys turi d?v?ti sukneles, o vyrai?? kostiumus su rankov?mis.

Nors yra ?inoma, kad ?mon?s ?iuo?? ledu jau XII am?iuje , ta?iau dailusis ?iuo?imas susiformavo tik XIX am?iuje . 1772 ?m. Robert Jones traktatas ??iuo?imas“ yra pirmas ?inomas prane?imas apie dail?j? ?iuo?im?. Did?iojoje Britanijoje tuo metu jau buvo rengiamos ?iuo?imo var?ybos, ta?iau jos nebuvo pana?ios ? dabartin? dail?j? ?iuo?im?. 1860 ?m. Amerikos ?iuo??jas Jackson Haines, kuris laikomas ?iuolaikinio dailiojo ?iuo?imo t?vu, ?ved? nauj? ?iuo?imo stili?. ?is ?iuo?imo stilius, pasirei?k?s laisva ir i?rai?kinga technika, tapo ?inomas kaip ?tarptautinis ?iuo?imo stilius“.

Tarptautin? ?iuo?imo s?junga (ISU) buvo ?steigta 1892 ?m. Pirmasis Europos ?empionatas surengtas 1891 ?m., o Pasaulio ?empionatas?? 1896 ?m., kur? laim?jo ?iuo??jas Gilbert Fuchs. I? prad?i? ?empionatuose dalyvaudavo tik vyrai. Pirmoji moteris?? Madge Syers?? dalyvavo 1902 ?m. Pasaulio ?empionate ir, var?ydamasi kartu su vyrais, u??m? antr?j? viet?. 1906 ?m. ISU atskyr? moter? ir vyr? rungtis. 1908 ?m. por? ?iuo?imas buvo ?trauktas ? Pasaulio ?empionato program?, kuriame pirm?j? viet? por? var?ybose i?kovojo Anna Hubler ir Heinrich Burger. Tais pa?iais metais dailusis ?iuo?imas buvo ?trauktas ? Olimpines ?aidynes .

1920 -aisiais ir 1930 -aisias, dailiajam ?iuo?imui didel? ?tak? dar? ?iuo??ja Sonja Henie, kuri net vienuolika kart? i? eil?s tapo pasaulio ?empione. S. Henie taip pat ?ved? mad? ?iuo??joms d?v?ti trumpus sijonus ir baltus pa?i??? batus.

Antrojo pasaulinio karo metu tarptautin?s var?ybos v?l buvo nutrauktos. Po karo tarptautin?se var?ybose ?m? dominuoti JAV ir Kanados ?iuo??jai, ? dail?j? ?iuo?im? ?ved? daug technini? naujovi?. Dick Button, 1948 -?j? ir 1952 -?j? olimpinis ?empionas, buvo pirmasis ?iuo??jas, atlik?s dvigub? aksel?, trigub? ritberger? ir ?flying spin“ suktuk?.

1952 ?m. ? Pasaulio ?empionat? ?trauktos ir ?oki? ant ledo var?ybos. Pirmaisiais ?oki? ant ledo gyvavimo metais ?ioje dailiojo ?iuo?imo r??yje dominavo Did?iosios Britanijos ?iuo??jai. Pirmieji ?oki? ant ledo ?empionai buvo Jean Westwood ir Lawrence Demmy.

1961 ?m. vasario 15 d. visa JAV ?iuo?imo rinktin? ?uvo l?ktuvo Sabena Flight 548 katastrofoje Belgijoje , kelion?s ? Pasaulio ?empionat? Prahoje metu. ?i tragedija nul?m? JAV kaip lyderiaujan?ios ?alies daliajame ?iuo?ime praradim? keleriems metams.

Tuo metu dailiajame ?iuo?ime i?kilo tuometin? Soviet? S?junga . SSRS ?iuo??jai ?m? dominuoti por? ir ?oki? ant ledo var?ybose. Nuo 1964 ?m. iki ?i? dien? tuometin? SSRS ir dabartin? Rusija kiekvienose ?iemos olimpini? ?aidyni? por? var?ybose pelno auks?. 2002 ?m. rusai Yelena Berezhnaya ir Anton Sikharulidze pasidalino aukso medalius su kanadie?iais Jamie Sale ir David Pelletier.

Privalomos fig?ros vienet? ?iuo??j? pasirodymuose sudar? net 60?% vertinimo bal?. Tai rei?k?, kad ?iuo??jai gal?jo laim?ti var?ybas ant ledo i?rai?? privalomas fig?ras, bet neparod? savo laisvojo ?iuo?imo element?. Didesnio visuomen?s ir ?iniasklaidos susidom?jo dailusis ?iuo?imas sulauk? tik tada, kai ?iuo??jai ?m? demonstruoti savo original? ?iuo?im?. 1968 ?m. ISU suma?ino privalom? fig?r? skai?i? vienet? var?ybose, o 1973 ?m. ? dailiojo ?iuo?imo var?ybas ?trauk? trump?j? program?. Tai padar? ?takos ir ?iuo??j? pasirodym? vertinimui: buvo vertinamos ne tik privalomos fig?ros, bet ir ?iuo??j? grakt?tumas, artisti?kumas. 1990 ?m. privalom? fig?r? rai?ymas buvo panaikintas. Tais metais pirmoji ?iuo??ja Midori Ito tarptautin?se var?ybose atliko trigub? aksel?, o pirmasis vyras, Kur Browning?? keturgub? ?uol?.

Televizija taip pat suvaidino didel? vaidmen?, panaikinant apribojimus m?g?jo ir profesionalo statusui. Siekdama i?saugoti m?g?ji?k? sport?, nuo 1995 ?m. ISU did?iausiose tarptautin?se var?ybose pirm?sias vietas i?kovojusiems ?iuo??jams skiria piniginius prizus. Taip pat m?g?jams buvo leista dalyvauti profesional? pasirodymuose ir kartu ?iuo?ti auk?to rango tarptautin?se var?ybose.

Dailusis ?iuo?imas yra labai populiari sporto ?aka. ?iuo??j? elegancija, lankstumas ir fizin? i?tverm? pritraukia daug ?i?rov? ir ?ios sporto ?akos aistruoli?. Geriausi ?iuo??jai savo lankstumu prilygsta gimnastams . Kaip ir ledo ritulys dailusis ?iuo?imas yra populiariausias ?altesnio klimato ?alyse. Jau penkiasde?imt met? dominuojan?iomis valstyb?mis dailiajame ?iuo?ime i?lieka Rusija , JAV , Kanada , Japonija . ?i sporto ?aka vis labiau populiar?ja Azijos ?alyse?? ypa? Piet? Kor?joje , Kinijoje .

• Evaluation of Errors in Figures , 6th edition. USFSA, 1964.
• Figure Skating: Championship Techniques . John Misha Petkevich , 1989. ISBN 0-452-26209-7 .
• Single Figure Skating . Josef D?di?, 1974.
• Benjamin T. Wright, Skating in America .
• Michael Boo, The Story of Figure Skating . ISBN 0-688-15821-8 .
• Johnson, Susan A.: ?And Then There Were None“. Skating , March/April 1991.
• Smith, Beverley. Figure Skating: A Celebration . ISBN 0-7710-2819-9 .
• Robert S. Ogilvie, Competitive Figure Skating:A Parent’s Guide . ISBN 0-06-015375-X .
• Rossano, George. Mechanics of Lifts .
• ISU Regulations
• ISU Crystal Reports official skaters' bios. Archyvuota kopija 2009-03-17 i? Wayback Machine projekto.
• Washington Post: All You Need to Know About Figure Skating
• ISU Judging System Summary
• ISU Judging Systems
• How the ISU Judging System Works Archyvuota kopija 2016-02-05 i? Wayback Machine projekto.
• History of ice skates ^{[neveikianti nuoroda]}
• Figure skating firsts
• U. S. Figure Skating?? Glossary of Terms Archyvuota kopija 2015-10-15 i? Wayback Machine projekto.