Alfredo Stresnerio t?vas buvo
vokie?i?
imigrantas Hugo Stroßner i?
Hofo
(
Bavarija
), o motina Heriberta Matiauda ? vietin? paragvajiet?, augusi pasiturin?ioje ?eimoje. Alfredo 1929?m. ?stojo ? ?alies armij?, o 1931?m. tapo
leitenantu
.
?iako karo
metu (1932?1935?m.) buvo ?trauktas ? artilerijos kadetus, kovojo Bokerono m??yje. Po karo gavo brigadininko laipsn?, o 1948?m. tapo jauniausiu Piet? Amerikoje
generolu
.
Stresneris prie?inosi prezidento
Federico Chavez
planams apginkluoti nacionalin? policij? ir
1954
?m.
gegu??s 4
d. suorganizavo
valstyb?s perversm?
. Po jo kelis m?nesius vald? laikinasis prezidentas
Tomas Romero Pereira
, o rugpj??io 15 d. Stresneris paskirtas ?alies vadovu. Oficialiai perrinktas 8 kartus?? 1958, 1963, 1968, 1973, 1978, 1983 ir 1988?m. Alfredas Stresneris vald? Paragvaj? 35 metus.
Netrukus po vald?ios pa?mimo naujasis prezidentas paskelb? nepaprast?j? pad?t? ir suspendavo konstitucines laisves. ?i pad?tis b?davo atnaujinama kas 90 dien? iki pat jo valdymo pabaigos, i?skyrus rinkim? laikotarpius. Prezidentas tokius savo veiksmus motyvavo
komunizmo
gr?sme.
Kaip
Colorado
partijos
lyderis Alfredas Stresneris vald? vis? ?alies politin? gyvenim?. Nors po 1962?m. leista kit? partij? veikla (nuo 1942?m. visos partijos i?skyrus Colorado buvo u?draustos), ?alis i?liko vienpartine valstybe, su visi?ku Colorado dominavimu. Rinkimai buvo klastojami, o opozicija persekiojama.
Kadangi Stesnerio re?imas buvo itin
antikomunistinis
, Paragvajus tapo
JAV
partneriu nepaisant ?mogaus teisi? pa?eidim? vykdyt? ?alyje. Stresnerio re?imas kaltinamas ?udyn?mis, ?moni? grobimu, ind?n?
genocidu
, didele
korupcija
. T? patvirtino 1992?m.
Lambar?je
rasti
Teroro archyvai
. Stresneris r?m? JAV invazij? ? Dominikos Respublik? ir dalyvavym?
Vietnamo kare
. Tvirti JAV ir Paragvajaus santykiai teis?si kol JAV prezidentu tapo
Jimmy Carter
, kurio administracija kritikavo Stresner? d?l ?mogaus teisi? pa?eidim?. Valdant Reiganui Paragvajus taip pat buvo boikotuojamas
[1]
. Paragvajuje neveik? nei viena komunistin?s ?alies, i?skyrus
Jugoslavijos
, ambasada.
Stresneris savo valdymo laikotarpiu lank?si Japonijoje pas imperatori?
Hirohito
, JAV?? pas prezident?
Lyndon B. Johnson
, Pranc?zijoje pas prezident?
Charles de Gaulle
, taip pat
Vakar? Vokietijoje
,
PAR
.
Prezidentas taip pat konfrontavo su katalik? ba?ny?ia?? 1972?m. policijai nusiaubus
Asunsjono universitet?
arkivyskupas Ismael Rolon Silvero ekskomunikavo vidaus reikal? ministr? ir policijos vad? bei kaip protesto ?enkl? u?draud? ?ventas mi?ias. 1988?m. Paragvaj? aplank? popie?ius
Jonas Paulius II
, bet tuomet Stresnerio diktat?ra jau buvo nusilpusi
[2]
.
Valdant prezidentui Stresneriui ?alis i?gyveno ekonomin? pakilim?, kas leido re?imui i?laikyti valdan?i? pad?t?. Buvo pastatyta did?iausia pasaulyje
Itaipu hidroelektrin?
, o v?liau ir
Jasiretos hidroelektrin?
. D?l j? daugiau nei 80 t?kst. paragvajie?i? buvo priversti i?sikraustyti i? savo nam?. A?tuntajame de?imtmetyje ?alies ekonominis augimas buvo did?iausias Lotyn? Amerikoje. Klset?jo kontrabanda ir korupcija
[3]
. Prezidentas didel? biud?eto dal? skyr? diktat?ros i?laikymui: 1963?m. 33?% biud?eto teko armijai ir policijai, 15?% ?vietimui ir 2?% vie?ajai veiklai
[4]
. Buvo sutvarkytas keli? tinklas, kari?kiams suteiktos lengvatin?s ?em?s ?sigijimo s?lygos.
1989
?m.
vasario 3
d., pra?jus vos keliems m?nesiams nuo perrinkimo devintai kadencijai, Alfredas Stresneris buvo pa?alintas i? vald?ios po valstyb?s perversmo. J? ?vykd? ilgametis prezidento draugas generolas
Andres Rodriguez
. Po perversmo Stresneris pasitrauk? ?
Brazilij?
, kur ir pragyveno visus likusius gyvenimo metus. V?liau tik?josi gr??ti ? t?vyn?, ta?iau d?l are?to pavojaus savo plan? atsisak?. Senatv?je sirgo
pneumonija
, mir? nuo
insulto
.
Paragvajuje Stresnerio re?imas vertinamas nevienareik?mi?kai: vieni kaltina prezident? u? ?moni? teisi? pa?eidimus, antidemokratin? valdym? ir auk?t? korupcij?, tuo tarpu jo ?alininkai pa?ymi ?alies ekonomin? gerov? jo valdymo metu.