Tokugavos ?iog?natas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.
Tokugavos ?iog?natas
江?幕府
Tokugavų klano emblema
Gyvavimo laikotarpis 1600 ? 1868  m.
Valstybin? kalba japon?
Regionas Azija
?alis Japonija
Sostin? Kiotas (formaliai), Edas (de facto)
Religija Budizmas
?intoizmas
Straipsnyje yra japoni?kas tekstas.
Be tinkamo ?rifto tikriausiai vietoj kand?i arba kanos matysite klaustukus, kvadrat?lius ar kitokius ?enklus.

Tokugavos ?iog?natas ( jap. Tokugawa bakufu (?川幕府?) ir Edo bakufu (江?幕府?) ? Japonijos ?iog?natas , ?iog?n? (liet. ? karo vad?) re?imas, kuris nuo 1603  m. iki 1868  m. vald? Japonij?. Tokugav? valdymas sutampa su Japonijos istorijos Edo laikotarpiu , nes valstyb?s sostin? buvo dabartiniame Tokijuje (tada ? Edo). ?k?r?jas ? Tokugawa Ieyasu (liet. ? Iejasu Tokugava), kuris po kruvin? kar? suvienijo Japonij? ir savo b?stin? ?k?r? Edo mieste (dabartinis Tokijas). Galutin? pergal? karvedys pasiek? 1600  m. Sekigaharos m??yje ir po trej? met? pasiskelb? visos Japonijos ?iog?nu. Taip buvo u?baigtas 1467  m. kil?s pilietinis karas tarp Japonijos feodal?. Tuo pat metu imperatoriai, neturintys realios vald?ios, buvo Kiote .

Dinastijos pradininkas ?og?nas Tokugawa Ieyasu

Valdymo politika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tokugavos atliko nema?ai reform? ?alyje, kurios buvo siejamos su vald?ios centralizavimu: sutvirtintas ?alies administravimas, nutiesti keliai, suklest?jo sostin? Edo, pagyv?jo prekyba, pagaus?jo valstyb?s aukso ir sidabro atsargos, patvirtintos politin?s ir socialin?s luom? pareigos ir teis?s, pagyv?jo pramon?s vystymasis (plieno ir ketaus gamyba), nustatytos senosios (?intoizmo) ir naujosios (budizmo) religij? mi?inio apeigos. Siekdami suma?inti provincij? kunigaik??i? ( daimyo ) (liet. ? daimio) vald?i?, Tokugavos ?ved? tvark?, pagal kuri? ?ie prival?jo dal? laiko pragyventi sostin?je. Kadangi jie keldavosi su visais tarnais, tokie persik?limai labai brangiai kainuodavo ir ekonomi?kai neleido i?kilti n? vienam kunigaik??iui.

Izoliacin? politika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tokugavos prad?jo ir ?alies izoliacin? ( sakoku ) politik?, kuri draud? u?sienie?iams atvykti ? ?al?. Prekyba buvo galima tik su olandais, kurie tur?jo savo atstovyb? De?imoje, prie Nagasakio uosto. Tokugavos siek? izoliacijos, veng? ?alies modernizavimo manydami, kad taip Japonija neteks autenti?kumo. Taip pat buvo bijoma Kinijos ?takos ir agresijos. Ta?iau 1853  m., atvykus amerikie?iui Matthew C. Perry ir ap?aud?ius Tokijo uost?, ?iog?nas buvo priverstas atverti Japonij? pasauliui.

Tokugav? ?iog?nato ?lugimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Laikotarpis nuo 1853 iki 1868  m. yra vadinamas Bakumatsu . B?tent tuo laikotarpiu ?alyje kilo pilietinis karas . Kovojo Tokugavos ?iog?nato paj?gos prie? imperialistus (jap. ?Ishin ? shishi“), kurie, kaudamiesi po imperatoriaus v?liava, nor?jo nuversti ?iog?nat? ir perimti vald?i?. 1868  m. karas baig?si imperialist? naudai ir vald?ia buvo sugr??inta imperatoriui Meid?i ( Meid?i restauracija ). Ta?iau pavieniai sukilimai vyko iki pat 1877  m.

Tokugavos dinastijos ?iog?n? s?ra?as [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Tokugava Iejasu (?川家康, 1543?1616) (vald? 1603?1605)
  2. Tokugava Hidetada (?川秀忠, 1579?1632) (v. 1605?1623)
  3. Tokugava Iemicu (?川家光, 1604?1651) (v. 1623?1651)
  4. Tokugava Iecuna (?川家綱, 1641?1680) (v. 1651?1680)
  5. Tokugava Cunajo?i (?川綱吉, 1646?1709) (v. 1680?1709)
  6. Tokugava Ienobu (?川家宣, 1662?1712) (v. 1709?1712)
  7. Tokugava Iecugu (?川家?, 1709?1716) (v. 1713?1716)
  8. Tokugava Jo?imune (?川吉宗, 1684?1751) (v. 1716?1745)
  9. Tokugava Ie?ige (?川家重, 1711?1761) (v. 1745?1760)
  10. Tokugava Ieharu (?川家治, 1737?1786) (v. 1760?1786)
  11. Tokugava Ienari (?川家?, 1773?1841) (v. 1787?1837)
  12. Tokugava Iejo?i (?川家慶, 1793?1853) (v. 1837?1853)
  13. Tokugava Iesada (?川家定, 1824?1858) (v. 1853?1858)
  14. Tokugava Iemo?i (家茂, 1846?1866) (v. 1858?1866)
  15. Tokugava Jo?inobu (?川慶喜, 1837?1913) (v. 1867?1868)