Kriptografija

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Kriptografija (i? gr. κρυπτ??, kryptos 'pasl?ptas' + gr. γρ?φειν, graphein 'ra?yti') ? mokslas , tiriantis informacijos u??ifravimo ir i??ifravimo metodus. Kriptografija yra sud?tin? kriptologijos mokslo dalis.

?Enigma“ ? vokie?i? Antrojo pasaulinio karo metu naudota ?ifravimo ma?in?l?

Senov?je kriptografija naudota apsaugoti ypa? slaptoms bendravimo formoms ? ?nip? ar diplomat? siun?iamiems prane?imams ir pana?iai. ?iais laikais kriptografija pla?iai naudojama ypa? slaptai informacijai saugoti ir jai si?sti atvirais tinklais, tokiais kaip internetas .

Kriptografijos negalima priskirti n? vienai platesnei moksl? kategorijai. ?i sritis gali b?ti laikoma informacijos teorijos , matematikos ar net in?inerijos dalimi.

Terminologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmasis s?vok? kriptografija 1661 m. pavartojo D?onas Viljamsas. [1] Pradin? informacija, kuri? norima kriptografi?kai apsaugoti, vadinama pradiniu tekstu ( angl. plaintext ). ?ifravimas  ? tai procesas, kurio metu pradinis tekstas paver?iamas ? neskaitom? form?, vadinam? ?ifruotu tekstu ( angl. ciphertext ) arba kartais kriptograma ( angl. cryptogram ). I??ifravimas ? tai atvirk?tinis procesas, kai i? ?ifruoto teksto atstatomas pradinis. ?ifras ? tai ?ifravimo ir i??ifravimo algoritmas . Da?niausiai ?ifras valdomas raktu  ? slapta informacijos dalele, kuri turi ?takos ?ifruoto teksto k?rimui. Protokolas detaliai apibr??ia, kaip ?ifrai (ir kiti kriptografiniai primityvai) turi b?ti naudojami siekiant norim? rezultat?. Protokol?, ?ifr?, rakt? valdymo bei vartotojo vykdom? veiksm? visuma sudaro kriptosistem? .

Kriptoanaliz? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kriptoanaliz? gali pasirodyti kaip nat?rali kriptografijos prie?ingyb?, ta?iau da?nai ?ios sritys viena kit? papildo ? geras kriptoanaliz?s supratimas leid?ia kurti saugesnius kriptografijos metodus.

Kriptoanalitin?s atakos gali b?ti klasifikuojamos ? kategorijas:

  • kai atakuojantysis remiasi ne tik pa?iu ?ifruotu tekstu, bet ir papildoma informacija, pavyzd?iui, atakuojan?iajam ?inoma dalis atitinkamo paprasto teksto ar jis j? gali atsp?ti;
  • kai atakose remiamasi ?ifro ?gyvendinimu.

Jei kriptosistema naudoja rakt? ar slapta?od?, tai da?niausia b?na silpniausia sistemos vieta; atakuojant tokias kriptosistemas naudojama nuosekli paie?ka . Simetrinio rakto kriptografijai daugiausia taikomi tiesin?s ir diferencin?s kriptoanaliz?s metodai.

Egzistuoja kai kurie kriptoanaliz?s apribojimai: jei ?ifruojant naudojamas raktas, kurio ilgis yra ne ma?esnis u? teksto ilg? ( Bloknoto metodas ), kriptoanaliz? tampa negalima: perrinkus visus ?manomus raktus, gaunami visi ?manomi tekstai. Be to, sud?ting? rakt? analiz? yra sunkiai ?manoma d?l praktini? energijos s?naud?: yra ?rodyta, kad Saul?s per metus i?spinduliuojamos energijos pakakt? tik 187 bit? raktui perrinkti. Tiesa, manoma, kad pastar?j? apribojim? leist? apeiti kvantiniai kompiuteriai .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. STAK?NAS, Vilius. Kodai ir ?ifrai. Vilnius: Vaist? ?inios, 2007, 190 p. ISBN 978-9955-511-75-5 .