Kriptografija
(i?
gr.
κρυπτ??, kryptos
'pasl?ptas' +
gr.
γρ?φειν, graphein
'ra?yti') ?
mokslas
, tiriantis
informacijos
u??ifravimo ir i??ifravimo metodus. Kriptografija yra sud?tin?
kriptologijos
mokslo dalis.
Senov?je kriptografija naudota apsaugoti ypa? slaptoms bendravimo formoms ?
?nip?
ar
diplomat?
siun?iamiems prane?imams ir pana?iai. ?iais laikais kriptografija pla?iai naudojama ypa? slaptai informacijai saugoti ir jai si?sti atvirais tinklais, tokiais kaip
internetas
.
Kriptografijos negalima priskirti n? vienai platesnei moksl? kategorijai. ?i sritis gali b?ti laikoma
informacijos teorijos
,
matematikos
ar net
in?inerijos
dalimi.
Pirmasis s?vok?
kriptografija
1661 m. pavartojo D?onas Viljamsas.
[1]
Pradin? informacija, kuri? norima kriptografi?kai apsaugoti, vadinama
pradiniu tekstu
(
angl.
plaintext
).
?ifravimas
? tai procesas, kurio metu pradinis tekstas paver?iamas ? neskaitom? form?, vadinam?
?ifruotu tekstu
(
angl.
ciphertext
) arba kartais
kriptograma
(
angl.
cryptogram
).
I??ifravimas
? tai atvirk?tinis procesas, kai i? ?ifruoto teksto atstatomas pradinis.
?ifras
? tai ?ifravimo ir i??ifravimo
algoritmas
. Da?niausiai ?ifras valdomas
raktu
? slapta informacijos dalele, kuri turi ?takos ?ifruoto teksto k?rimui.
Protokolas
detaliai apibr??ia, kaip ?ifrai (ir kiti kriptografiniai primityvai) turi b?ti naudojami siekiant norim? rezultat?. Protokol?, ?ifr?, rakt? valdymo bei vartotojo vykdom? veiksm? visuma sudaro
kriptosistem?
.
Kriptoanaliz? gali pasirodyti kaip nat?rali kriptografijos prie?ingyb?, ta?iau da?nai ?ios sritys viena kit? papildo ? geras kriptoanaliz?s supratimas leid?ia kurti saugesnius kriptografijos metodus.
Kriptoanalitin?s atakos gali b?ti klasifikuojamos ? kategorijas:
- kai atakuojantysis remiasi ne tik pa?iu ?ifruotu tekstu, bet ir papildoma informacija, pavyzd?iui, atakuojan?iajam ?inoma dalis atitinkamo paprasto teksto ar jis j? gali atsp?ti;
- kai atakose remiamasi ?ifro ?gyvendinimu.
Jei kriptosistema naudoja rakt? ar slapta?od?, tai da?niausia b?na silpniausia sistemos vieta; atakuojant tokias kriptosistemas naudojama
nuosekli paie?ka
. Simetrinio rakto kriptografijai daugiausia taikomi tiesin?s ir diferencin?s kriptoanaliz?s metodai.
Egzistuoja kai kurie kriptoanaliz?s apribojimai: jei ?ifruojant naudojamas raktas, kurio ilgis yra ne ma?esnis u? teksto ilg? (
Bloknoto metodas
), kriptoanaliz? tampa negalima: perrinkus visus ?manomus raktus, gaunami visi ?manomi tekstai. Be to, sud?ting? rakt? analiz? yra sunkiai ?manoma d?l praktini? energijos s?naud?: yra ?rodyta, kad
Saul?s
per metus i?spinduliuojamos energijos pakakt? tik 187 bit? raktui perrinkti. Tiesa, manoma, kad pastar?j? apribojim? leist? apeiti
kvantiniai kompiuteriai
.