Kopa (knyga)

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reik?m?s ? Kopa (reik?m?s) .
Kopa

Lietuvi?kas leidimas - ?Eridanas“, Kaunas, 2002 m., 1-a knyga

Autorius Frank Herbert
?anras Mokslin? fantastika
Serija Kopa
UDK : 820(73)-31
Originalus leidimas
Pavadinimas Dune
?alis JAV
Kalba angl?
Leidykla Chilton Books
I?leista 1965 m.
Formatas kietais vir?eliais
Puslapi? 557
ISBN : 0399128964
ISBN-13 : 9780399128967
OCLC : 987983643
Pirmasis lietuvi?kas leidimas
Pavadinimas Kopa
Leidykla Eridanas
I?leista 2002 m.
Vert?ja R?ta Steponavi?i?t?
Formatas mink?tais vir?eliais
Puslapi? Pirma knyga: 295
Antra knyga: 284
ISBN : Pirma k.: 9955-10-033-8
Antra k.: 9955-10-034-6
ISBN-13 : Pirma k.: 9789955100331
Antra k.: 9789955100348
Lietuvi?kame leidime padalinta ? dvi knygas.

Kopa ( angl. Dune ) ? Frenko Herberto para?ytas mokslin?s fantastikos romanas, i?leistas 1965  m. ?Kopa“ gavo Hugo [1] ir Nebula [2] apdovanojimus ir yra viena garsiausi?, ?takingiausi? ir daugiausiai parduodam? mokslin?s fantastikos knyg?. [3] [4] [5] [6]

Knygos suk?rimo istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Oregono kopos, ?kv?pusios ?Kopos“ sag?

1957 m. Frank Herbert, dirbdamas ?urnalistu, tyrin?jo Oregono kopas straipsniui apie Jungtini? Valstij? ?em?s ?kio departamento m?ginimus ?ol?s pagalba stabilizuoti slenkan?ias kopas. Straipsnis vadinosi ?Jie sustabd? slenkant? sm?l?“, ta?iau Herbertas jo taip ir neu?baig?. Pirm? kart? nebaigtas straipsnis buvo publikuotas tik knygoje ?Kelias link kopos“ ( angl. The Road to Dune , 2005 m.) apie romano k?rimo istorij?. Visgi ?is darbas paskatino Herberto dom?jim?si ekologija . [7]

Ra?yti ?Kop?“ Herbertas prad?jo 1959 m. [8] , ir u?truko penkerius metus ie?kodamas informacijos, ra?ydamas, perra?ydamas. 1963 m. gruod? ? 1964 m. vasar? ra?ytojas publikavo trij? dali? istorij? ?Kopos pasaulis“ ( angl. Dune World ) fantastikos ?urnale ? Analog Science Fiction and Fact “. To paties ?urnalo 1965 m. sausio ? gegu??s numeriuose dalimis publikavo ir t?sin? pavadinimu ?Kopos prana?as“ ( angl. The Prophet of Dune ). [7] V?liau ?iuos darbus Herbertas dar ?iek tiek prapl?t?, pakoregavo, ir m?gino i?leisti kaip vien? knyg? ? ?Kopa“, kurioje ?Kopos pasaulis“ tapo pirm?ja dalimi pavadinimu ?Pirma knyga: Kopa“, o ?Kopos prana?as“ ? antr?j? ir tre?i?ja dalimis ?Antra knyga: Muad’dib“ bei ?Tre?ia knyga: Prana?as“. Knyg? i?leisti atsisak? daugiau, nei dvide?imt leidykl?. Galiausiai 1965 m. rugpj?t? j? pri?m? ? Chilton Books “, iki tol leidusi tik automobili? remonto vadov?lius. [9] [10]

1966 m. ?Kopa“ kartu su Roger Zelazny romanu ??is nemirtingasis“ ( angl. This Immortal ) laim?jo Hugo premij? u? geriausi? fantastin? roman?. Tais pa?iais metais buvo ?steigta Nebula premija , ir ?Kopa“ tapo pirm?ja j? laim?jusia knyga. Ji susilauk? palanki? kritik? atsiliepim?, greitai i?populiar?jo visame pasaulyje, yra i?versta ? daugyb? kalb?, i? viso 2016 m. jos buvo parduota vir? 20 milijon?. [11]

Siu?etas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

D?MESIO: toliau atskleid?iamos k?rinio detal?s

Knygos veiksmas vyksta ypa? tolimoje ateityje, tarp?vaig?din?je feodalin?je ?moni? imperijoje, valdomoje padi?acho imperatoriaus ?adamo IV. ?Senojoje ?em?je“ jau seniai nebegyvena ?mon?s, pasimir?o did?ioji dalis istorijos, nors yra i?lik? ?vairi? istorini? bei religini? tradicij?, da?niausiai persimai?iusi? tarpusavyje, pvz., religin? knyga ?Oran?in? katalik? biblija“ yra islamo, budizmo, katalikyb?s, protestantizmo ir kit? ?iuo metu paplitusi? religij? mi?inys. [12]

Pagrindinis romano konfliktas ? politin? kova tarp trij? aristokrat? gimini?: imperatoriaus gimin?s ? Korino ( angl. House Corrino ), Atreid? ( angl. House Atreides ) ir Harkonen? ( angl. House Harkonnen ). Imperatorius ?adamas IV pradeda baimintis kylan?io Leto Atreido populiarumo ir ?takos Landsraade ? auk?tuomen?s taryboje. Imperatorius nusprend?ia, kad Atreid? gimin? reikia sunaikinti, ta?iau jis negali rizikuoti ir pulti vien? gimin?, nes tuomet kitos susivienyt? prie? j?. Tod?l ?adamas pasinaudoja sena nesantaika tarp Atreid? ir Harkonen?, ir kartu su baronu Harkonenu parengia plan?, pagal kur? oficialiai visa atsakomyb? tekt? Harkonenams, o imperatoriaus paj?gos pad?t? slap?ia.

Atreidams atiduodama Harkonams priklausiusi vald?ia dykum? planetoje Arakyje , vadinamoje Kopa. Ji yra bene svarbiausia planeta imperijoje, kadangi tik ?ia galima gauti melan?o, populiariai vadinamo tiesiog ?spice“. Jis pailgina gyvenimo trukm?, stipriai padidina ?mogaus smegen? paj?gum?, tod?l yra b?tinas daugumai ?taking? organizacij?, tarp kuri? ? Bene D?eserit (lot. Bene Gesserit) seserijai, Navigatori? gildijai, ?mon?ms ? kompiuteriams mentatams (tikri kompiuteriai ?iame pasaulyje yra u?drausti). Ta?iau ?i dovana yra sp?stai, ir sulauk? tinkamo momento, Harkonenai, padedami persirengusi? elitini? imperatoriaus paj?g?, u?puola ir sunaikina Atreid? gimin?, i?sigelb?ti pavyksta tik Leto s?nui Paului bei jo mamai D?esikai. Jie priimami gyventi tarp Fremen?, vietini? planetos gyventoj?.

Temos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kiekvienas knygos skyrius prasideda i?trauka i? fiktyvi? princes?s Irulan knyg?. ?ios knygos ?Kopos“ veiksmo metu tame pasaulyje dar tik bus para?ytos. Jos suteikia ?iek tiek papildomo konktesto, ?vairi? detali? ir u?duoda nuotaik? savo skyriui, padeda suprasti sud?ting? k?rinio pasaul? ir knygos temas. [13] [14] [15]

?Kopa“ aptaria daug ?vairi? socialini?, religini? ir ekologini? tem?. ?Kembrid?o mokslin?s fantastikos kompanione“ knyga buvo pavadinta ?pirmuoju planetin?s ekologijos romanu“ [16] Romane i?samiai apra?oma Arakio planetos gamta ir ekologija. Savo laiku knyga padar? didel? ?tak? ir suteik? ?kv?pimo gamtosaugos jud?jim? atsiradimui. [17]

?Kopoje“ taip pat nagrin?jama, kaip ?mon?s ir j? socialin? santvarka gali keistis b?gant t?kstantme?iams. Technologijos ?ia specialiai nuslopintos (pvz., kompiuteriai u?drausti), ir did?iausias d?mesys skiriamas b?tent ?mon?ms. [18]

?taka ir palikimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?Kopa“ yra viena ?takingiausi? mokslin?s fantastikos knyg?, joje nagrin?jamos temos bei apra?ytas ?ateities viduram?i?“ pasaulis, v?liau i?populiar?jo fantastikoje ir buvo daug syki? naudotos kituose k?riniuose. Tarp ?Kopos“ ?kv?pt? film? yra re?. George Lucas ? ?vaig?d?i? karai “ [4] [19] , Hayao Miyazaki anime ? Nausikaja i? V?j? sl?nio “ [20] ir kiti. Taip pat knyga buvo daug syki? parodijuota: ? Futuramoje “, ? National Lampoon's Doon “ (1984 m.) ir kitur.

Arthur C. Clarke knyg? pavadino unikalia, ir teig? ne?inantis, su kuo b?t? galima sulyginti jos reik?m?, i?skyrus nebent ? ?ied? valdov? “. [10] Chicago Tribune teig?, kad ?Kopa“ yra vienas i? modernios mokslin?s fantastikos monument?.

2019 m. lapkrit? BBC ?trauk? ?Kop?“ ? savo ??imto labiausiai ?kvepian?i? knyg?“ s?ra??. [21]

?vairios vietov?s Saturno palydove Titane yra oficialiai u?vadintos pagal vietoves ?Kopoje“: Arakio lyguma, Kaladano lyguma, Giedi lyguma ir kitos. [22] 1971 m. Apollo 15 misijos astronautai ?Kopa“ pagal knyg? u?vadino nedidel? krater? M?nulyje, pavadinimas 1973 m. oficialiai patvirtintas Tarptautin?s astronom? s?jugos . [23]

Pirmasis originalus ?Kopos“ leidimas yra vertinamas knyg? kolekcionieri? , ir aukcionuose bei parduotuv?se ?i? antr? rank?“ ?io leidimo knygos yra parduodamos u? 10 ? 15 t?kst. JAV doleri?. [24] [25] [26]

T?siniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Frank Herbert v?liau para?? dar penkis knygos t?sinius: ?Kopos mesijas“ ( angl. Dune Messiah , 1969 m.), ?Kopos vaikai“ ( angl. Children of Dune , 1976 m.), ?Kopos Dievas ? Imperatorius“ ( angl. God Emperor of Dune , 1981 m.), ?Kopos eretikai“ ( angl. Heretics of Dune , 1984 m.) ir ?Kapitula: Kopa“ ( angl. Chapterhouse: Dune , 1985 m.) ?Kopos mesijas“ ir ?Kopos vaikai“ t?sia Paul Atreides istorij? Arakio planetoje. ?Kopos Dievas ? Imperatorius“ apra?o Paulo s?naus Leto II valdym?, trukus? t?kstantme?ius, knygos siu?etas prasideda ma?daug 3500 met? po ?Kopos vaik?“ ?vyki?. ?Kopos eretikai“ prad?jo nauj? istorij? ma?daug 500 met? po Leto II valdymo periodo, kurios centre ? Bene Gesserit seserija. ?i? istorij? t?s? ?Kapitula: Kopa“, tur?jo b?ti ir daugiau t?sini?, ta?iau Frank Herbert mir? kitais metais po ?Kapitulos“ i?leidimo, ir serija liko nebaigta.

Po dviej? de?imtme?i? ?Dune“ sag? ?m?si t?sti Frank Herbert s?nus Brian Herbert , kartu su ra?ytoju Kevin J. Anderson . 2006 m. i?leista j? knyga ?Kopos med?iotojai“ ( angl. Hunters of Dune ) t?s? ?Kapitulos“ siu?et?. 2007 m. i??jo sekantis t?sinys ? ?Kopos sm?lio kirm?l?s“ ( angl. Sandworms of Dune ).

Adaptacijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Filmai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1971 m. teises kurti film? pagal ?Kop?“ ?sigijo kino studija ?Apjac International“. Studija pasamd? re?isieri? Robert Greenhut ir planavo prad?ti filmavim? 1974 m., ta?iau 1973 m. mir? studijos vadovas Arthur P. Jacobs ir filmas taip ir nebuvo prad?tas statyti.

1974 m. gruod? teises perpirko Jean-Paul Gibon vadovaujamas pranc?z? konsorciumas ir pasamd? avangardo re?isieri? Alejandro Jodorowsky . [27] Jodorowsky planavo pastatyti 10 valand? trukm?s film?, labiausiai paremt? savo sapnais, ta?iau ka?kiek ?takot? ir ?Kopos“. ?is m?ginimas ekranizuoti knyg? labiausiai i?gars?jo d?l didelio kiekio dalyvavusi?, ar ketinusi? dalyvauti, garsenybi?: padi?ach? imperatori? tur?jo vaidinti Salvadoras Dali , princes? Irulan ? Amanda Lear , Baron? Harkonen? ? Orson Welles , kunigaik?t? Leto Atreides ? David Carradine , Dankan? Idaho ? Alain Delon , Feyd-Rautha Harkonen? ? Mick Jagger . Garso takel? tur?jo kurti Pink Floyd . Projekto menininkai ir dizaineriai buvo Jean Giraud (?inomas pseudonimu Mobijus), H. R. Giger ir Chris Foss . Mobijus k?r? persona?? ir padar? i?vaizd?, Chris Foss ? kosmini? laiv? ir ?vairi? prietais? i?vaizd?, H. R. Giger buvo prad?j?s kurti Harkonen? tvirtov?s i?vaizd?. I? 9,5 mln. doleri? biud?eto, 2 milijonai buvo i?leisti dar neprad?jus filmuoti, scenarijus, pasak Franko Herberto, i?augo iki telefon? knygos dyd?io, ir galutin? planuota filmo trukm? padid?jo iki 14 valand?. Jodorowsky planavo, kad reik?s papildomo 15 mln. doleri? biud?eto, ta?iau nei viena Holivudo studija nesutiko jo paremti, ir k?rimas buvo nutrauktas. [28] V?liau apie ?? m?ginim? ekranizuoti Herberto knyg? buvo pastatytas filmas ? Jodorowsky's Dune “ (2013 m., re?. Frank Pavich) ir kino bendruomen?je jam prigijo epitetas ?geriausias niekada nesukurtas filmas“. [28]

1976 m. teises perpirko Dino De Laurentiis ir 1978 m. pasamd? Frank? Herbert? para?yti nauj? scenarij?. 1979 m. buvo pasamdytas re?isierius Ridley Scott , Herberto scenarijaus buvo atsisakyta, Scott ir scenaristas Rudy Wurlitzer dirbo prie filmo apie septynis m?nesius, perra?? scenarij? tris kartus, galiausiai Ridley Scott nusprend?, kad projektas neturi ateities ir pasitrauk? kurti savo film? ? Blade Runner “.

1981 m. De Laurentiis pasamd? tuo metu jaun? ir neseniai i?gars?jus? re?isieri? David Lynch . Lynch nesidom?jo moksline fantastika, nebuvo skait?s knygos, ta?iau sutiko para?yti scenarij? ir re?isuoti film?. [29] David Lynch re?isuotas filmas galiausiai buvo i?leistas 1984 m., ta?iau pats Lynchas pasitrauk? i? projekto dar prie? j? i?leid?iant, d?l nesutarim? su studija d?l filmo trukm?s ir scen?. Galutin? versij? montavo Dino De Laurentiis su dukterimi Raffaella. Filmo re?isierius oficialiai yra ?Alan Smithee“ ? i?galvota pavard?, populiariai naudojama Holivude, kai tikrasis re?isierius nenori su filmu sieti savo vardo. Filmas buvo nuostolingas, nepalankiai sutiktas ?i?rov? ir kritik?. [30]

2000 m. ? Sci-Fi Channel “ i?leido trij? dali? miniserial? ?Frank Herbert’s Dune“, re?isuot? John Harrison. Serialas buvo palankiai sutiktas kritik?, ir yra viena i? daugiausiai ?i?rov? pritraukusi? Sci-Fi kanalo transliacij?.

2020 m. ?Legendary Entertainment“ studija ir re?isierius Denis Villeneuve pabaig? kurti naujosios ekranizacijos pirm?j? dal? , pastatyt? ma?daug pagal pirm?j? knygos pus?. Ji tur?jo b?ti i?leista met? pabaigoje, ta?iau d?l COVID-19 pandemijos studija nusprend? j? i?leisti ? kinus tik 2021 m. pabaigoje. [31]

?aidimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal ?Kop?“ sukurti ir i?leisti penki kompiuteriniai ?aidimai: nuotykinis-strateginis ? Dune “ (1992 m.), realaus laiko strategijos pradininkas ? Dune II “ (1992 m.), ? Dune 2000 “ (1998 m.), ? Emperor: Battle for Dune “ (2001 m.) ir ? Frank Herbert's Dune “ (2001 m.). Taip pat buvo prad?tas kurti, ta?iau ?monei bankrutavus nutrauktas, realaus laiko strategijos ?aidimas ?Dune Generations“ (2001?2002 m.) [32] [33] Pirmasis ?aidimas buvo dalinai paremtas David Lynch filmo ? Kopa “ siu?etu, ir jo persona?? i?vaizda sukurta pagal filmo persona?us.

Be ?i? licencijuot? ?aidim?, yra populiaru kurti ?Kopos“ temos modifikacijas kitiems ?aidimams, pvz., ?The Dune Wars“ yra ? Civilization IV: Beyond the Sword “ modifikacija, visi?kai perdaranti ?Civilizacij?“ ? nauj? ?aidim?. [34] Taip pat gerb?jai romano pagrindu kuria MUD ?aidimus [35] bei ?aidimus nar?ykl?ms . 1992?1994 m. veik? PennMush pagrindu sukurtas tekstinis internetinis vaidmen? ?aidimas pavadinimu ? DuneMUSH “. [36] [37] J? pakeit? ?Dune III“, veik?s MushPARK serveriuose iki 2011 m. [38]

1997 m. buvo prad?tas kolekcionuojam? kort? ?aidimas tokiu pa?iu pavadinimu ?Dune“. J? suk?r? ir platino ?Last Unicorn Games“ ir ?Five Rings Publishing Group“, v?liau per?m? ? Wizards of the Coast “. [39] [40] ?aidimo gamyba nutraukta 1998 m.

?Last Unicorn Games“ taip pat i?leido ir vaidmen? ?aidim? ?Kopos“ pasaulyje, pavadinimu ?Dune: Chronicles of the Imperium“ (2000 m.) ?mon? ?sigij? ?Wizards of the Coast“ v?liau pakeit? ?aidimo mechanik? sav?ja D20 sistema. Kit? vaidmen? ?aidim? pagal roman?, pavadinimu ?Dune: A Dream Of Rain“ 2004 m. i?leido ?Evil Twin Games“.

Taip pat pagal ?Kop?“ sukurti keturi stalo ?aidimai: ?Dune“ (1979 m., ?Avalon Hill“), ?Dune“ (1984 m., ?Parker Brothers“), ?Dune“ (2019 m., ?Gale Force Nine“), ?Dune: Imperium“ (2020 m., ?DireWolf“).

Daug ?aidim?, kurie n?ra knygos ar pagal j? statyto filmo adaptacijos ir nevyksta ?Kopos“ pasaulyje, naudoja ?vairius ?ios knygos elementus. ? Warhammer 40 000 “ ?aidimo k?r?jas Rick Priestley teig?, kad ?Kopa“ buvo jo pagrindinis ?kv?pimo ?altinis. ?is ?aidimas taip pat vyksta ?ateities viduram?i?“ pasaulyje. [41] Vienas populiariausi? knygos element? ?aidimuose yra giganti?ki dykumoje gyvenantys ir po sm?l? nardantys kirminai, sutinkami ? Ark: Survival Evolved “, ? Lost Souls “ [42] ir kitur.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ http://www.thehugoawards.org/hugo-history/1966-hugo-awards/
  2. ↑ https://web.archive.org/web/20051217043400/http://nebulaawards.com/awards/archive/pastwin.htm
  3. ↑ https://web.archive.org/web/20070928005501/http://pnnonline.org/article.php?sid=4302
  4. ↑ 4,0 4,1 The Guardian. Dune, 50 years on: how a science fiction novel changed the world
  5. ↑ https://geeksundergrace.com/books/review-dune/
  6. ↑ https://www.rd.com/list/science-fiction-books/
  7. ↑ 7,0 7,1 Frank Herbert, Brian Herbert, Kevin J. Anderson. ?The Road to Dune“. Tor Books, 2005 m. ISBN: 9780765312952
  8. ↑ https://www.foliosociety.com/usa/dune.html
  9. ↑ Brian Herbert. ?Dreamer of Dune: The Biography of Frank Herbert“. Macmillan, 2004 m. 194, 208 psl. ISBN 978-0-7653-0647-0 .
  10. ↑ 10,0 10,1 L. W. Currey. ?Science Fiction and Fantasy Authors: A Bibliography of First Printings of Their Fiction“. G. K. Hall, 1978 m.
  11. ↑ https://web.archive.org/web/20160112153604/http://us.macmillan.com/mobile/author/frankherbert
  12. ↑ https://io9.gizmodo.com/a-guide-to-dune-s-strange-and-intense-religions-1843460283
  13. ↑ https://web.archive.org/web/20080316172142/http://www.mania.com/dune-remaking-classic-novel_article_26343.html
  14. ↑ Irulan epigrafai dunemessiah.com portale
  15. ↑ https://www.torforgeblog.com/2014/02/03/quotes-from-the-end-of-the-world/ Quotes from the end of the world]
  16. ↑ Edward James, Farah Mendlesohn. ?The Cambridge Companion to Science Fiction“. Cambridge: Cambridge University Press. 2003 m. 183?184 psl. ISBN 0-521-01657-6 .
  17. ↑ ?Facilitating Watershed Management“: Fostering Awareness and Stewardship. Lanham: Rowman & Littlefield Publishers. p. 105. ISBN 0-7425-3364-6 .
  18. ↑ Matt Hanson. ?Building Sci-fi Moviescapes: The Science Behind the Fiction“. Gulf Professional Publishing, 2005 m. ISBN: 978-0240807720.
  19. ↑ Adam Roberts. ?Science Fiction“. New York : Routledge. ISBN: 0415192056
  20. ↑ Helen McCarthy. ?Hayao Miyazaki Master of Japanese Animation“. 1999 m. Stone Bridge Press. 72?92 psl. ISBN 1880656418 .
  21. ↑ https://www.bbc.co.uk/programmes/articles/494P41NCbVYHlY319VwGbxp/explore-the-list-of-100-novels-that-shaped-our-world
  22. ↑ https://planetarynames.wr.usgs.gov/SearchResults?target=TITAN&featureType=Planitia,%20planitiae
  23. ↑ https://planetarynames.wr.usgs.gov/Feature/1662
  24. ↑ https://www.abebooks.com/servlet/SearchResults?curl=%2Ftitle%2Fdune%2Fauthor%2Ffrank-herbert%2Fkw%2F%22first-printing%22-not-%22seventh-printing%22%2Fpublisher%2Fchilton%2Ffirst-edition%2Fbx%2Fsortby%2F1%2F&nomobile=true
  25. ↑ https://historical.ha.com/itm/books/first-editions/frank-herbert-dune-first-edition-philadelphia-chilton-books-1965-first-edition-first-printing-412/a/658-26228.s Archyvuota kopija 2020-11-13 i? Wayback Machine projekto.
  26. ↑ https://www.biblio.com/dune-by-herbert-frank/work/3104
  27. ↑ https://www.duneinfo.com/unseen/jodorowsky/
  28. ↑ 28,0 28,1 https://www.tor.com/2017/05/02/jodorowskys-dune-didnt-get-made-for-a-reason-and-we-should-all-be-grateful/
  29. ↑ ?Cinefantastique“ ?urnalas, 1984 m. rugs?jo numeris.
  30. ↑ https://www.indiewire.com/2020/09/denis-villeneuve-half-satisfied-david-lynchs-dune-1234584098/# !
  31. ↑ https://www.msn.com/en-us/movies/news/denis-villeneuve-s-new-dune-film-reportedly-delayed-until-2021/ar-BB19Jgwx
  32. ↑ https://web.archive.org/web/20011127215041/http://www.dunegenerations.com/
  33. ↑ https://www.mobygames.com/company/cryo-interactive-entertainment
  34. ↑ https://www.moddb.com/mods/dune-wars
  35. ↑ https://web.archive.org/web/20070103021505/http://dune.servint.com/general/about_dunemud.php
  36. ↑ https://lwood.livejournal.com/53673.html
  37. ↑ https://lisashea.com/hobbies/dune/dunemush.html
  38. ↑ http://mudstats.com/World/DuneIII Archyvuota kopija 2019-10-30 i? Wayback Machine projekto.
  39. ↑ https://web.archive.org/web/20040503002210/http://www.geocities.com/sherlockazulu/dune_scrye.htm
  40. ↑ https://duneinfo.com/collectors-of-dune/ccg
  41. ↑ https://web.archive.org/web/20160518214819/http://cardboardsandwich.com/features/blood-dice-and-darkness-how-warhammer-defined-gaming-for-a-generation/
  42. ↑ Rawn Shah, James Romine. Playing MUDs on the Internet. John Wiley & Sons, Inc., 1995 m., 213 psl. ISBN 0-471-11633-5 .
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Kopa_(knyga)&oldid=6743915 "