?? biografin? straipsn? reik?t? sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus . Jei galite, pra?ome sutvarkyti ?? straipsn?. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?. Prie?astys, d?l kuri? straipsnis laikomas nesutvarkytu, ai?kinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai .

Kazimierz Funk ( 1884 m. vasario 23 d. ? 1967 m. sausio 19 d.) ? lenk? biochemikas , mitybos tyrin?tojas, 1912 m. atrado vitaminus (lot. vita ? gyvybe, amine ? azotas).

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gim? Var?uvoje (Lenkija), ?ymaus odos gydytojo ?eimoje. Studijavo organin? chemij? Berlyne (Vokietija) bei Berne (?veicarija). 1904 m. b?damas vos dvide?imties, apsigyn? organin?s chemijos daktaro laipsn?. Dirbo Pastero institute Pary?iuje iki 1906 m., v?liau Berlyno universitete ir nuo 1910 m. Listerio universitete Londone. 1915 m. emigravo ? Amerik?, kurios pilietyb? gavo po penkeri? met?. 1923 m. pasinaudodamas Rokfelerio fondo dotacija, gr??o atgal ? Lenkij?, kur tapo valstybinio higienos instituto biochemijos departamento direktoriumi. Ta?iau d?l politini? neramum? 1927 m. persik?l? ? Pary?i?. Ten jis ?k?r? savo biochemijos institut?, pavadint? ?Casa Biochemika“. Tais pa?iais metais ved? ir su ?mona Gretchin susilauk? penkiolikos vaik?. 1939 m. prasid?jus Antrajam pasauliniam karui visam laikui gr??o ? Amerik?, kur po met? ?steig? Funko medicinini? tyrim? fond?. Mir? Niujorke, b?damas 83 met?.

Mokslin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1910 m. dirbdamas Listerio prevencin?s medicinos institute, Funkas buvo paskirtas tyrin?ti beri ? beri ligos, kuri buvo labai paplitusi Tolimuosiuose rytuose. Tuo metu manyta, kad lig? sukelia baltym? tr?kumas. Funkas atmet? ?i? teorij? ir prad?jo savo tyrimus. 1912 metais jis atskyr? niacin?, kuris v?liau buvo pavadintas vitaminu B3. Funk? ?kv?p? vienas straipsnis, kuriame oland? gydytojas Kristianas Eikmanas teig?, jog ?mon?s, valgantys nevalytus ry?ius yra atsparesni beri ? beri ligai, o Tolimuosiuose rytuose buvo ?prasta ry?ius valyti. Atskyr?s pirm?j? vitamin?, nors jo ir nepakako beri ? beri i?gydyti, Funkas i?k?l? hipotez? kad ir kitos ligos (skorbutas, rachitas, pelagra) gali b?ti gydomos vitaminais. I? prad?i? buvo manoma, kad vitaminai b?tinai turi savo sud?tyje tur?ti amino r?g?t?. V?lesni tyrimai tai paneig?, ta?iau pavadinimas liko. Funkas labai greitai i?populiar?jo ir 1913 m. i?leista jo knyga ?Vitaminas“ susilauk? didelio pasisekimo. V?liau Funkas paskelb? B1, B2, C ir D vitaminus. Tiesa, pirm?j? jau buvo ka?kas pamin?j?s, ta?iau jis nustat? jo molekulin? strukt?r?, taip ?galindamas mokslininkus j? v?liau susintetinti. Jis taip pat atrado nikotinin? r?g?t? arba B3 vitamin? (jo tr?kumas sukelia pelagr?). Persik?l?s ? JAV Funkas ?m? tyrin?ti v???. Tyrim? metu jis suk?r? vitamin? A ir D koncentratus, bei ar?eniku gr?st? vaist? nuo sifilio Salvarsan. Gr???s ? Lenkij?, Funkas susidom?jo hormonais ir j? paskirtimi. 1924 m. jis ?rod?, kad hipofizio liauka gamina hormonus, veikian?ius raumenis ir reguliuojan?ius vandens kiek? organizme. I? Lenkijos pasitrauk?s ? Pary?i?, mokslininkas atrado, kad lytiniai hormonai testosteronas bei estrogenas gali b?ti naudojami tam tikr? lig? gydymui. Jis taip pat sugeb?jo i?skirti vyri?k? androsterono hormon? i? ?lapimo. Nepaisant s?kmingo darbo, jis v?liau i?vyko ? JAV, kur tapo vitamin? korporacijos konsultantu.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

[https://web.archive.org/web/20120301212450/http://www.cartage.org.lb/en/themes/Biographies/MainBiographies/F/Funk/1.html Archyvuota kopija 2012-03-01 i? Wayback Machine projekto. [1]