Julius Gru?evskis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julius Gru?evskis
Gru?evskiai
Herbas "Lubicz"
Herbas "Lubicz"
Gim? 1808 m. vasario 8 d.
Durbe
Mir? 1865 m. lapkri?io 3 d. (57 metai)
Pary?ius
T?vas Jok?bas Gru?evskis
Veikla Lietuvos 1831 m. sukilimo veik?jas.

Julius Gru?evskis ( lenk. Juliusz Gru?ewski , 1808 m. vasario 8 d. Durbe ? 1865 m. lapkri?io 3 d. Pary?ius ) ? Lietuvos 1831 m. sukilimo veik?jas, majoras.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kil?s i? Lietuvos Did?iosios kunigaik?tijos bajor? Gru?evski? gimin?s. T?vas Jok?bas Gru?evskis . Vykstant 1830 - 1831 m. sukilimui Lenkijoje , o Vilniuje sudarytam Vyriausiajam sukilimo komitetui delsiant prad?ti kov?, Raseini? apskrities slapto sukil?li? komiteto dvylika nari?, tarp j? Julius Gru?evskis, Benediktas Kalinauskas i? Baltmi?kio , Juozapas Rimkevi?ius, Ignas ir Zenonas Stanevi?iai kovo 17 d. susirink? Tytuv?nuose pas sukil?li? komiteto nar? Adolf? P?e?i?evsk?, nutar? sukilim? prad?ti rekr?t? pristatymo ? Raseinius dien? ? kovo 26 -?j? ir para?? sukilimo akt?. Kelm?s dvaro savininkas Julius Gru?evskis vienas pirm?j? ?emaitijoje prad?jo organizuoti sukil?li? dalinius. Jis savo l??omis sudar? Pirm?j? ulon? pulk?, kurio sud?tyje buvo 400 dalginink?, 100 ?auli? ir 50 raiteli?. [1]

Jo b?riui 1831 m. kovo 26 d. ryt? u??mus Raseinius ir sudarius Raseini? apskrities laikin?j? vald?i? sukilimas prasid?jo visoje Lietuvoje. Julius Gru?evskis organizavo partizanin? kar?. Jo vadovaujami sukil?liai deng? A. Gelgaudo kariuomen?, kuri trauk?si ? Pr?sij? . Sukilimui pralaim?jus emigravo ? Pranc?zij? , v?liau gyveno ?veicarijoje , ?enevoje ?k?r? laikrod?i? gamybos ?mon?. Per 1863 m. sukilim? dalyvavo emigrant? politin?je veikloje. [2]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Vaclovas Rimkus. 1831 m. sukilimo vadai ?emaitijoje. ?emaitijos vyriausyb?. ?EMAI?I? ?EM?. 2001 m. Nr.1
  2. Feliksas Sliesori?nas Julius Gru?evskis . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VII (Gorkai-Imermanas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 237 psl.