| Australai
|
Australai, ?ven?iantys Australijos dien?
|
| Gyventoj? skai?ius
|
>25 mln.
|
| Populiacija ?alyse
|
Australija
Jungtin? Karalyst?
Jungtin?s Amerikos Valstijos
Naujoji Zelandija
Honkongas
|
| Kalba (-os)
|
angl?
(
Australijos angl?
)
|
| V?liava
|
|
| Religijos
|
krik??ionyb?
(
protestantai
,
katalikai
), daug ma?iau ?
islamas
,
hinduizmas
,
?naujojo am?iaus dvasingumas“
,
naujieji religiniai jud?jimai
ir kt.
|
| Giminingos etnin?s grup?s
|
naujazelandie?iai
,
amerikie?iai
,
kanadie?iai
,
anglai piet? afrikie?iai
,
anglai
,
airiai
,
?kotai
|
|
|
 Vikiteka:
|
Australai
|
Australai
(
angl.
Australians
, ?nek.
Aussies
),
Australijos anglai
?
tauta
, susidariusi
Australijos
valstyb?je. Dauguma (~25 mln.) gyvena pa?ioje Australijoje, taip pat yra gyvenan?i? i?eivijoje
JAV
,
Jungtin?je Karalyst?je
,
Naujojoje Zelandijoje
,
Kanadoje
,
Honkonge
ir kitur. Tikintieji daugiausia
krik??ionys
(
anglikonai
,
metodistai
,
presbiterionai
,
katalikai
). ?neka
angl? kalbos
austral? ?nekta
.
Australai susidar?
XVIII
?
XX a.
Brit? sal? gyventojams (
anglams
,
?kotams
,
airiams
) keliantis ?
Australijos ?emyn?
. Prie?ingai nei kit? anglakalbi? taut? atveju (
amerikie?i?
,
kanadie?i?
,
naujazeland?ie?i?
), airi? kilm?s imigrant? buvo daugiau, negu ?kot?. Austral?
etnogenz?je
taip pat dalyvavo daugelio kit? Europos ?ali? atstovai:
italai
,
vokie?iai
,
olandai
,
graikai
,
kroatai
ir kt. XX a. pab. ? XXI a. pr. ? Australij? pl?stel?jo imigrantai i? Azijos ?ali? (
kinai
,
indai
,
indonezie?iai
,
malajai
,
filipinie?iai
,
vietnamie?iai
,
kor?jie?iai
,
singhalai
ir kt.), taip pat i? Okeanijos sal?, ?simai?? ? austral? sud?t?.
Australijos aborigenai
gyvena daugiausia atskirai nuo brit? kilm?s austral?, centriniuose ?alies rajonuose.
1788
m. ?
D?eksono Uost?
atgabenti pirmieji tremtiniai i?
Brit? sal?
. Savanori?ka imigracija suaktyv?jo XIX a. pr., kai Australijoje suklest?jo
avininkyst?
, o XX a. vid. ? ?emyn? europie?ius trauk? prasid?jusi
aukso kar?tlig?
.
1851
?
1861
m. gyventoj? skai?ius i?augo beveik dukart ir vir?ijo 1 mln. gyventoj?. Europie?iai prad?jo spar?i? ?emyno kolonizacij? ir vietinius gyventojus i?naikino arba privert? trauktis ? skurd?ios gamtos sritis. XIX a. pab. prad?jo vystytis pramon?, prasid?jo austral? konsolidacija.
1901
m. ?aliai suteiktas dominijos statusas, ?m? kurtis nacionalin? savimon?. Tuo metu jau 64,5 % ?alies gyventoj? buvo gim? Australijoje. ?io ?emyno specifin?s s?lygos (savita gamtin? geografin? aplinka, nutolimas nuo metropolijos) sutelk? gyventojus. Jie ?m? suvokti save kaip atskir? bendruomen?, prad?jo reikalauti savivaldos, ilgainiui ir nepriklausomyb?s. J? papildo imigrant? (po Antrojo pasaulinio karo per 12 met? atvyko apie 1,1 mln. ?moni?, daugiausia i? Europos) tre?ios?ketvirtos kartos palikuonys.
[1]
Did?ioji dalis austral? gyvena miestuose, yra
pramon?s
?moni? darbininkai ir tarnautojai, kiti ver?iasi ?em?s ?kiu, yra fermeriai arba ferm? darbininkai (ypa? paplit?s avi?, galvij? auginimas). Australai da?niausiai gyvena individualiuose 1?2 namuose su
veranda
. Kaimi?kose vietov?se gyvena daugiausia fermose.
Kult?ri?kai australai artimi brit? tautoms bei kitoms, j? pagrindu susik?rusioms nacijoms.
[2]
-
Austral? pora XIX a. vid.
-
Austral? teniso gerb?jai
-
Austral? fermeriai (~1885 m.)
-
Australieti?ko futbolo ?aid?jos