Akvarel?
Akvareliniai da?ai
Akvarel?
(i?
lot.
aqua
,
it.
acqua
? vanduo) ?
tapybos
technika, kai liejama vandenyje i?tirpintais, itin skaidriais da?ais. Tai vandeniniai da?ai, gaminami i? smulkiai sutrint? augalin?s, gyvulin?s kilm?s arba chemini? pigment? ir vandenyje tirpaus ra?iklio (da?niausiai gumiarabiko) su kai kuriomis priemai?omis (
medumi
,
glicerinu
ir konservuojan?iomis med?iagomis, da?niausiai
fenolu
).
Yra skiriamos dvi pagrindin?s
akvarel?s
atlikimo technikos ?
sausa akvarel?
, kai spalvos mai?omos tapant ?vairi?
spalv?
sluoksniais, o popieriui tarp tepim? leid?iama i?d?i?ti, bei
?lapia akvarel?
, kai spalvos liejamos ir mai?omos ant specialaus (grubiai raupl?to) akvarelinio popieriaus. Pastarajai gana artimos
japon?
ir
kin?
akvarel?s bei
tu?o
technikos.
Akvarel?, ypa? ?lapios akvarel?s technikos, yra laikoma ypa? didelio (galb?t ? did?iausio) meistri?kumo reikalaujan?ia
tapybos
r??imi: spalv? mai?ymasis, j? skverbimasis ?
popieri?
, tarpusavio u?siklojimas, tirpimas yra labai sunkiai prognozuojami, tuo pat metu, paveiksl? tenka tapyti greitai, d?i?nant
da?ams
, lieka nepa?alinami pot?piai, tod?l akvarelei ?valdyti prireikia daugelio met? praktikos.
Akvarel?s technika buvo puikiai ?inoma jau senov?s
Egipte
: akvarele ant
papiruso
buvo vaizduojamos scenos i? mirusi?j? gyvenimo.
Viduram?iais
b?ta akvarele tapyt? miniati?r?. Akvarel?s raida labai suaktyv?jo
Atgimimo
epochoje. Tuo metu
Vokietijoje
k?r? puikus dailininkas,
Albrechtas Di?reris
(1471?1528).
Akvarel?s, atskiro tapybos ?anro, prad?ia galima laikyti 1804 m., kai Londone buvo ?kurta akvarelinink? draugija, po met? surengusi pirm?j? akvarel?s parod?, davusi? stipr? post?m? akvarel?s, kaip savaranki?ko
tapybos ?anro
, pl?trai. Ilg? laik? buvusi tik pagalbine priemone, kuriant etiudus, eskizus, akvarel? formavosi kaip atskiras
tapybos ?anras
. I?gars?jo ir pirmieji akvarel?s meistrai:
Terneris
, D?ertinas, Kotmanas, De Vintas ir kiti.
XVIII a. antrojoje pus?je akvarel?
Anglijoje
labai i?populiar?jo. 1768 m. Buvo ?kurta Karali?koji vaizduojam?j? men? akademija. Jos ?k?r?jai Tomas ir Polas Sandbi buvo
dailininkai
akvarelininkai. Jau pirmoje Akademijos surengtoje parodoje eksponuota ir darb?, sukurt? akvarele.
Ta?iau
1804
m. akvarelininkai, jausdamiesi ma?iau vertinamais nei tapytojai, i?stojo i? Akademijos ir ?k?r? savo draugij?,
1805
m. sureng? pirm?j? akvarel?s parod?.
1881
m.
karalienei Viktorijai
suteikus akvarelinink? draugijai ?Karali?kosios“ status?, akvarel? tapo nacionaline Anglijos dail?s ?aka. Puiki
Ternerio
, D?ertino, Kotmano,
Bleiko
, De Vinto, Kokso ir kit? akvarelin? tapyba suvaidino lemiam? vaidmen? ? akvarel? populiar?jo tiek Anglijoje, tiek kitose Europos valstyb?se. Greitai akvarel? ?gavo vienod? status? kaip pie?inys, tapyba pastele ir aliejumi.
XX a. i?ry?k?jo daug nauj? akvarel?s ?anro bruo??. Pamin?tina, kad pirm?j? abstrakt?j? tapybos darb?
1910
m.
Vasilijus Kandinskis
suk?r? b?tent akvarele.
J. Bura?as. ?vej? laivai, 1932
?iuolaikin?s
lietuvi?
akvarelin?s tapybos prad?ia siejama su pirmosiomis lietuvi? dail?s parodomis, kuriose buvo eksponuojamos
M. K. ?iurlionio
,
A. ?muidzinavi?iaus
akvarel?s. Akvarel? kaip ?anras susiformavo XX a. tre?iame de?imtmetyje. Ypatingi nuopelnai tenka
K. Skl?riui
, atskleidusiam iki tol lietuvi? dail?je nereg?tas akvarel?s galimybes bei
J. Bura?ui
, kuris akvarel?s meno mok?si Pary?iaus salonuose. ?enkl? p?dsak? akvarel?s raidoje paliko
Adomas Galdikas
,
Jonas Bura?as
,
Mstislavas Dobu?inskis
,
Kazys ?imonis
,
Gerardas Bagdonavi?ius
.
1954
m.
Maskvoje
buvo surengta lietuvi? dail?s paroda, kurioje eksponuota dvylika geriausi? K. Skl?riaus darb?. Dar daugiau akvareli? eksponuota
1955
m. respublikin?je parodoje. ?ios ir kitos parodos paskatino
1964
m. surengti pirm?j? respublikin? akvarel?s parod?. Tais pa?iais metais
LTSR
dailinink? s?jungoje buvo ?steigta akvarelinink? sekcija.
LDS
akvarel?s sekcijoje buvo apie 50 nari?, kurie atstovavo ?vairioms akvarelinink? grup?ms (grup? ?A“, ?Aqua 12“, ?Nev??is“, Kauno akvarelinink? sekcijai bei neasocijuotiems dailininkams). Aktyviai parodose dalyvaudavo ne viena de?imtis ne LDS nari?. Iki
1999
m. buvo surengta 17 respublikini? parod?. Geriausi menininkai pristatyti
Baltijos valstybi?
akvarel?s trienal?se, rengiamose kas ketveri metai
Rygoje
. Kas dveji metai
Klaip?doje
rengiamos tarptautin?s Baltijos j?ros ?ali? akvarel?s parodos. Parodose atsiskleid?ia Lietuvos akvarelinink? virtuozi?kumas, technini? galimybi? ?vairov?.
Dominuoja tradiciniai akvarel?s ?anrai:
natiurmortai
, peiza?ai,
portretai
bei
filosofinio
pob?d?io kompozicijos. Bendriausias ?iuolaikini? akvarelinink? bruo?as ? erdvi?kumas, ry?ys su
liaudies menu
,
etnografija
. Erdv? ir ?viesa Lietuvos dailinink? akvarel?se yra neatsiejamos. Racionali paveikslo strukt?ra daugiasluoksn? skaidrum?, spalvos gaivum? ir subtilius per?jimus jungia ? darni? visum?. Lietuvi? akvarelinink? k?riniai atsiskleid?ia bruo?? ir ?anr? ?vairove, praturtina nacionalin? dail?.
- Kieti akvareliniai
da?ai
. Gaminami plytel?mis
plastmasiniuose
indeliuose. Dirbant ?iais da?ais sunku i?gauti gil?, sodr? ton?, ta?iau lengviau nei kit? r??i? da?ais i?laikoma vieninga tonin? ir
spalvin? gradacija
.
- Pusiau mink?ti akvareliniai da?ai. J? sud?tyje yra daugiau
medaus
arba
glicerino
. Lengvai
vandenyje
tirpstantys da?ai sudr?k? lengvai ?pripildo“ teptuk?, tod?l dirbti reikia atsargiai ? tir?ti, ?gryni“ da?ai lengvai perkeliami ant modeliuojamo pavir?iaus.
- Mink?ti akvareliniai da?ai. Gaminami metalin?mis t?bel?mis. ?ie da?ai labai lengvai tirpsta vandenyje, yra sodri? ton?. Ypa? patog?s naudoti mai?ant didesnius mi?in? kiekius (tapant liejimo arba ?lapi?ja technika).
- Skysti akvareliniai da?ai. Gaminami stikliniais indeliais. Da?niausiai naudojami
knygoms
iliustruoti. Akvarelin?je tapyboje tinka dideliems plotams lieti.
- Sankt Peterburgo gamybos akvareliniai da?ai (GOST 11481-75). ?ie 24-i? spalv? da?ai gaminami plastikin?mis d??ut?mis su papildoma palete. Atskir? spalv? da?ai plastmasiniuose indeliuose ?pakuoti ? folij? ir popieri?, tod?l ilgai saugomi nepraranda savo savybi?. Ant kiekvieno da?? indelio ?vaig?dut?mis pa?ym?tas atsparumas
?viesai
:
- Trys ?vaig?dut?s ? atspar?s ?viesai;
- Dvi ?vaig?dut?s ? vidutini?kai atspar?s ?viesai;
- Viena ?vaig?dut? ? neatspar?s ?viesai;
?ie da?ai yra pusiau mink?ti, lengvai tirpstantys vandenyje, gerai vertinami dailinink? profesional? ir akvarelinink? m?g?j?.
?Ki?kis“, 1502 m., aut.
Albrechtas Diureris
, panaudota akvarel? ir
gua?as
.
Akvarelinius teptukus sudaro trys dalys: medinis ar plastmasinis kotas, chromuoto metalo ?iedas ir ? j? ?statytas plauk? kuok?telis. Teptuk? kokyb? lemia plaukai. Teptukai gaminami i?
sabalo
,
vover?s
,
?ermuon?lio
, mangustos,
karv?s
,
lamos
plauk?. Teptukus galima gaminti ir i? sintetinio pluo?to.
Teptukai i? lamos, karv?s, kupranugario plauk? da?niausiai naudojami paruo?iamiesiems darbams: popieriui sudr?kinti, dideliems plotams dengti bei nuplauti. Geros kokyb?s teptukai i? sabalo ir vover?s plauk? naudojam tapant pot?piais, lesiruojant. Plok?ti ir apval?s sintetiniai teptukai tinka dirbant su gyv?nin?s kilm?s tul?ies preparatais (riebalin?ms d?m?ms popieriaus pavir?iuje panaikinti), su skystais
klijais
, naudojamais baltoms popieriaus vietoms rezervuoti, bei su kitomis r?g??i? turin?iomis med?iagomis.
Teptukai b?na apval?s ir plok?ti, skirtingo plo?io ir skersmens. Ant kotelio esantis skai?ius nurodo teptuko dyd?. Akvareliniai teptukai ?ymimi nuo 00 iki N-24. Tapant reikia keli? skirting? dyd?i? bei formos teptuk?.
Labai didel?s reik?m?s akvarel?s kokybi?kumui bei optiniam efektui turi tinkamas popierius. Akvarelinis popierius privalo b?ti atsparus
?viesai
(negeltonuoti), tur?ti minimal? kiek? drusk? ar jonizuoto chloro. Tinkamiausias ? specialus akvarelinis popierius. Akvarelinis popierius gaminamas ma?inomis ir rankiniu b?du. Pagrindinis ?i? b?d? skirtumas ? popieriaus fakt?ra. Rankiniu b?du pagaminto popieriaus pavir?ius yra specifinis, i?skirtinis fakt?ros po?i?riu. Ma?inomis spausto popieriaus pavir?ius lygesnis, fakt?ra ?achmati?kesn?.
Popierius b?na trij? r??i?: ?alto presavimo, kar?to presavimo ir ?iurk?tus. Auk?tos kokyb?s popierius ?ymimas antspaudu arba vandens ?enklais (nurodan?iais popieriaus fabrik?).
??vejyboje su ?eima“, aut.
Karlas Larsonas
, 1896 m.
Akvarel?s technika tarsi sujungia grafikos ir tapybos i?rai?kos priemones: spalv?, linij?, ton?,
kolorit?
ir kt. ?i savyb? leid?ia naudoti kai kuriuos fakt?ros i?gavimo, k?rimo
grafikoje
ir
tapyboje
b?dus, kai:
- ?vairiais b?dais da?omas popieriaus pavir?ius;
- ?vairiomis priemon?mis tonuojamas popieriaus pavir?ius;
- Popieriaus pavir?ius apdirbamas rezervuojamomis med?iagomis;
- Prie? liejim? popierius apdirbamas mechani?kai;
- Modeliuojamas ?lapias, da?ytas popierius;
- Atspaud?iamos ?vairi? tekst?r? med?iagos ant ?lapio, da?yto pavir?iaus;
- Dr?gnas, da?ytas pavir?ius apta?komas ?vairiomis med?iagomis;
- Nuplaunamas tonuotas pavir?ius;
- Veikiama ?vairiomis chemin?mis med?iagomis,
reagentais
, druskomis.
- Dirbama monotipijos technika;
- Adomonis J. Nuo ta?ko iki sintez?s. - Vilnius: VDA leidykla, 1994 m.
- Zar?ka V. Akvarel?: technika ir technologija. - V?? ?iauli? universiteto leidykla, 2002 m.