XV olimpin?s ?aidyn?s
Sostin?	Helsinkis , Suomija
Valstybi? skai?ius	69
Sportinink? skai?ius	4955 (4436 vyrai, 519 moterys)
Rung?i? kiekis	149 (17 ?ak?)
Atidarymo ceremonija	Liepos 19
U?darymo ceremonija	Rugpj??io 3
Atidarytomis paskelb?	Juho Kusti Paasikivi
Sportinink? priesaika	Heikki Savolainen
Olimpin? ugn? u?deg?	Paavo Nurmi , Hannes Kolehmainen

1952 m. vasaros olimpin?s ?aidyn?s arba XV olimpin?s ?aidyn?s  ? penkioliktosios daugia?aki? moderniosios olimpiados ?aidyn?s, kurios vyko 1952 m. Helsinkyje , Suomijoje . ?aidyn?s pasi?ym?jo kaip olimpiada, kurioje buvo sumu?ta daugiausiai pasaulio rekord?. ^[1]

Helsinkis teis? surengti olimpiada peln? antr? kart?. Pirmoji Suomijos sostin?je 1940 m. tur?jusi ?vykti olimpiada buvo at?aukta d?l Antrojo pasaulinio karo .

Miestai kandidatai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Helsinkis teis? surengti olimpines ?aidynes laim?jo nurung?s penkis JAV miestu ir Nyderland? sostin? Amsterdam? .

1952 m. vasaros olimpini? ?aidyni? miesto rinkimas
Miestas	?alis	1 raundas	2 raundas
Helsinki	Suomija	14	15
Mineapolis - Sent Polas	Jungtin?s Amerikos Valstijos	4	5
Los And?elas	Jungtin?s Amerikos Valstijos	4	5
Amsterdamas	Nyderlandai	3	3
Detroitas	Jungtin?s Amerikos Valstijos	2	-
?ikaga	Jungtin?s Amerikos Valstijos	1	-
Filadelfija	Jungtin?s Amerikos Valstijos	-	-

?ym?s faktai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Olimpin?se ?aidyn?se pirm? kart? pasirod? Taryb? S?junga . Pirmasis ?alies aukso medalis atiteko disko metikei Ninai Roma?kovai .
• Izraelis debiutavo olimpin?se ?aidyn?se. ?alies tautinis olimpinis komitetas negal?jo deleguoti savo atstov? ? 1948 m. olimpaid? d?l nepriklausomyb?s karo, o Brit? Palestinos mandatas 1936 m. olimpiad? Nacistin?je Vokietijoje boikotavo.
• Kinijos Respublika ( Taivanas ) pasitrauk? i? ?aidyni? liepos 20 d. d?l Kinijos Liaudies Respublikos dalyvavimo. ^[2]
• Devynis milijonus gyventoj? turinti Vengrija i?kovojo 42 medalius ir galutin?je ?skaitoje liko tre?ia, nusileisdama tik JAV ir Taryb? S?jungai .
• Po 1948 m. suspendavimo ? ?aidynes buvo leista gr??ti Japonijai ir Vokietijai . Po Vokietijos suskilimo ?aidyn?se dalyvavo tik Vakar? Vokietijos dalis ir atskiras Saro protektoratas.
• Buvo pakeistos jojimo var?yb? taisykl?s ir leista dalyvauti ne tik karininkams. ?aidyn?se taip pat pirm? kart? jojimo rungtyse dalyvavo moterys. Pirm?ja aukso medalininke tapo Danijos atstov? Lis Hartel .
• Emil Zatopek i? ?ekoslovakijos peln? tris aukso medalius 5000 m, 10000 m ir maratono b?gimuose. Maratono distancij? sportininkas b?go pirm? kart?.
• Bob Mathias i? JAV tapo pirmuoju de?imtkovininku apgynusiu savo olimpinio ?empiono vard?.
• Josy Barthel i? Liuksemburgo laim?j?s 1500 m tapo pirmuoju savo ?alies aukso medalininku.
• ?aidyn?se debiutavo ?ios ?alys: Bahamos , Kinija , Auksinis krantas , Gvatemala , Honkongas , Indonezija , Izraelis , Nyderland? Antilai , Nigerija , TSRS , Tailandas ir Vietnamas , Saro protektoratas , Vakar? Vokietija (dalyvavo kaip tiesiog Vokietija).

Sporto ?akos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demonstracin?s sporto ?akos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Rankinis
• Suomi?kas beisbolas

Medalininkai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? 1952 m. vasaros olimpini? ?aidyni? medali? lentel? .

Vieta	?alis	Auksas	Sidabras	Bronza	Suma
1	JAV	40	19	17	76
2	Taryb? S?junga	22	30	19	71
3	Vengrija	16	10	16	42
4	?vedija	12	13	10	35
5	Italija	8	9	4	21
6	?ekoslovakija	7	3	3	13
7	Pranc?zija	6	6	6	18
8	Suomija	6	3	13	22
9	Australija	6	2	3	11
10	Norvegija	3	2	0	5

Dalyvuvasios ?alys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: 1952 m. vasaros olimpin?s ?aidyn?s ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Oficiali svetain?