Volfgangas Amad?jus Mocartas Wolfgang Amadeus Mozart
Johano Nepomuko dela Kro??s portretas, apie 1780 m.
Gim?	1756 m. sausio 27 d. Zalcburgas
Mir?	1791 m. gruod?io 5 d. (35 metai) Viena
T?vai	Leopoldas ir Ana Marija Mocartai
Sutuoktinis (-?)	Konstancija V?ber
Vaikai	Raimundas Leopoldas (1783), Karlas Tomas (1784?1858), Johanas Tomas Leopoldas (1786), Teres? Konstancija (1787?1788), Ana Marija (1789), Francas Ksaveras Volfgangas (1791?1844)
Veikla	Kompozitorius, smuikininkas, pianistas
Vikiteka	Wolfgang Amadeus Mozart
Para?as

Volfgangas Amad?jus Mocartas ( vok. Wolfgang Amadeus Mozart , 1756  m. sausio 27 d. Zalcburgas , ?ventoji Romos imperija  ? 1791  m. gruod?io 5 d. Viena , Austrija ) ? austr? klasicistin?s muzikos kompozitorius, muzikantas, virtuozas.

Mocartas suk?r? daugiau kaip 600 k?rini?, kuri? daugelis pripa??stami kaip simfonin?s , koncertin?s , kamerin?s , operin?s ir chorin?s muzikos ?edevrai. Jis laikomas vienu did?iausi? vis? laik? klasikin?s muzikos kompozitori?. ^[1]

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vaikyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Volfgangas Amad?jus Mocartas gim? 1756 m. sausio 27 d. Leopoldo Mocarto (1719?1787) ir Anos Marijos Pertl (1720?1778) ?eimoje Zalcburge, Getreidegasse g. 9. Zalcburgas tuo metu buvo Zalcburgo arkivyskupyst?s, kuri priklaus? ?ventosios Romos imperijai , sostin?. ^[2] Volfgangas Amad?jus buvo jauniausias i? septyni? Mocart? vaik?, i? kuri? penki mir? vaikyst?je. Mocartas buvo pakrik?tytas Zalcburgo katedroje kit? dien? po gimimo, jam suteiktas vardas ?Jonas Krisostomas Volfgangas Teofilijus“. Vyresnioji Mocarto sesuo buvo vardu Marija Ana Mocart (1751?1829), kuri? visi vadino tiesiog ?Nanerle“. ^[3]

T?vas Leopoldas Mocartas , kil?s i? tuomet laisvojo miesto status? tur?jusio Augsburgo , ^[4] buvo kompozitorius ir patyr?s muzikos mokytojas. 1743 m. jis buvo paskirtas ketvirtuoju smuikininku dvaro kapeloje, kuri? ?steig? Zalcburgo valdytojas kunigaik?tis-arkivyskupas Leopoldas Antonas fon Firmianas. ^[5]

Leopoldas Mocartas Zalcburge ved? An? Marij?. 1763 m. jis tapo orkestro pavaduotoju ? kapelmeisteriu . S?naus Volfgango Amad?jaus gimimo metais Leopoldas i?leido smuiko vadov?l? ?Traktatas apie pamatinius grojimo smuiku principus“, kuris sulauk? s?km?s. ^[6]

Kai Nanerlei sukako 7 metai, t?vas j? prad?jo mokyti groti klavesinu . ?ias pamok?les steb?jo jaunasis trimetis Volfgangas Amad?jus ir jos tur?jo didel? poveik? jo muzikiniam vystymuisi. Berniukas s?sdavosi prie instrumento ir rinkdavo klaviat?roje ?vairius gars? s?skambius. Be to, i?gird?s muzikini? k?rini? i?traukas, jaunasis Mocartas geb?jo jas atkurti grodamas klavesinu. Tai nustebino berniuko t?v? ir jis keturmet? s?n? prad?jo mokyti groti klavesinu nedideles pjeses ir menuetus . B?damas penkeri? met? Volfgangas Amad?jus jau k?r? neilgus k?rinius, kuriuos grojo t?vui. ?is k?rinius u?ra??. Ankstyvieji k?riniai, kuriuos jaunasis Mocartas suk?r? 1761 m. sausio pab. ? baland?io prad?., ?inomi pavadinimais K. 1?5, sudaro ?Nannerl Notenbuch“. ^{[7] [8]}

Ankstyvaisiais Volfgango Amad?jaus Mocarto vaikyst?s metais jo t?vas buvo vienintelis mokytojas. Be muzikos jis mok? savo vaikus u?sienio kalb? ir akademini? dalyk?. Vienos mokyklos kompozitori? biografas Solomonas Maynardas pa?ymi, kad, nors Leopoldas buvo atsidav?s savo vaik? mokytojas, yra ?rodym?, kad Mocartas nor?jo ?engti toliau, negu j? mok?. Pirmoji ra?alu i?marginta muzikin? kompozicija ir ankstyvos pastangos i?mokti groti smuiku buvo jaunojo kompozitoriaus asmenin? iniciatyva, nustebinusi t?v?.< ^{[9] [3]}

1762 met? kelion? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vaikyst?je Volfgangas Amad?jus kartu su seserimi ir t?vais kelet? kart? keliavo po Europ?. Kadangi Leopoldas Mocartas vyl?si, jog i? jo s?naus i?augs kompozitorius, jis organizavo Europos dvar? publikai Volfgango Amad?jaus koncertus. T?vas ketino vaikui gauti ger? tarnyb? ateityje ar surasti tarp auk?tuomen?s jo talento r?m?j?. 1762 m. sausio m?n. Leopoldas Mocartas kartu su abiem vaikais, palik?s ?mon? namuose, koncertavo Miunchene . Volfgangui tuo metu buvo sukak? ?e?eri metai. ?i kelion? truko tris savaites. ?inoma, jog jos metu vaikai pasirod? Bavarijos kurfiurstui Maksimiljanui III. ^[7]

S?km? Miunchene ir entuziazmas, kuriuo publika sutiko Volfgango Amad?jaus ir jo sesers Nanerl?s koncertus, sustiprino Leopoldo ketinimus t?sti keliones. Netrukus gr???s namo jis nusprend?, kad visa ?eima ruden? vyks ? Vien? . Ne be reikalo Leopoldas tur?jo vil?i? Vienos at?vilgiu: tuo metu tai buvo Europos kult?ros ir meno centras, tod?l muzikantams ?ia atsiverdavo pla?ios galimyb?s, juos palaik? ?takingi mecenatai. Likusius iki kelion?s devynis m?nesius Leopoldas Mocartas lavino s?n?. Volfgangas Amad?jus i?moko ?vairi? triuk?, kuriuos m?go tuometin? publika, pvz., groti u?dengta audeklu klaviat?ra u?ri?tomis akimis ir nedaryti grojimo klaid?. Gav?s i? arkivyskupo leidim? atostogoms Leopoldas Mocartas kartu su ?eima 1762 m. rugs?jo 18 d. i?vyko ? Vien?. Kelion?s metu jie sustojo Lince , kur sureng? koncert?. Jame dalyvavo grafai Gerber?teinas ir Palfi, pagars?j? muzikos myl?tojai. Juos tiek su?av?jo Amad?jaus ir Nanerl?s Mocart? pasirodymas, jog jie pa?ad?jo atkreipti Vienos publikos d?mes? ? ma?uosius muzikantus. ^[7]

I? Linco Mocartai ? Vien? i?keliavo pa?to laivu Dunojaus upe. Pakeliui sustojus Ibse ir apsilankius pranci?kon? vienuolyne, Volfgangas Amad?jus pirm? kart? gyvenime paband? groti vargonais . I?gird? muzikos garsus vienuoliai ? pranci?konai atb?go ? ba?ny?i? ir ?vos nemir? i? susi?av?jimo", taip v?liau sak? berniuko t?vas Leopoldas. ^[7]

1762 m. spalio 6 d. Mocartai atvyko ? Vien?. ^[7] Grafai Gerber?teinas ir Palfi i?laik? ?od? ir dar gerokai iki Mocart? pasirodymo papasakojo apie koncert? Lince hercogui Juozapui II , ?is savo motinai imperatorienei Marijai Teresei . D?l to Leopoldas Mocartas gavo kvietim? 1762 m. spalio 13 d. audiencijai ?enbruno r?muose . Kol Mocartai lauk? audiencijos dienos, jie gavo daugyb? pasi?lym? surengti koncertus priva?iuose Vienos auk?tuomen?s namuose. I?gird? Volfgango Amad?jaus grojim? klausytojai likdavo susi?av?j?. Netrukus visa Vienos aristokratija tik ir kalb?jo apie ma??j? virtuoz?. ^[10]

1762 m. spalio 13 d. Mocartai nuvyko ? ?enbruno r?mus. Imperatorien? sureng? ?ilt? pri?mim?. Koncerte, kuris t?s?si kelias valandas, Volfgangas Amad?jus Mocartas grojo ?vairi? muzik?: nuo sav? improvizacij? iki k?rini?, kuriuos jam nurod? imperatorien?s kompozitorius Georgas Vagenzeilis. Imperatorius Pranci?kus I , nor?damas ?sitikinti Mocarto talentu, liep? jam atlikti kuo ?vairiausius triukus: nuo grojimo vienu pir?tu iki grojimo u?dengta audiniu klaviat?ra. Volfgangas be joki? sunkum? susidorojo su kiekviena u?duotimi. Imperatorien? liko su?av?ta ma?uoju virtuozu. Baigiantis vizitui, Mocartams buvo leista ap?i?r?ti r?mus. Mocartai Vienoje ?enbruno r?mus aplank? du kartus. Tam, kad gal?t? visuomen?je atrodyti nepriekai?tingai, imperatorien? padovanojo du kostiumus ? vien? Volfgangui Amad?jui, kit? ? jo seseriai Nanerlei. ^[7]

Ma?ojo virtuozo atvykimas Vienoje suk?l? sensacij?, tod?l Leopoldas Mocartas kasdien buvo kvie?iamas ? pri?mimus miesto aristokratijos namuose. Leopoldas nenor?jo atsisakyti kvietim?, gaut? i? auk?to rango asmen?, nes mat? juose galimus s?naus glob?jus. Pasirodymai, kurie kartais trukdavo kelias valandas, i?vargindavo Volfgang? Amad?j?. Viename i? lai?k?, si?st? ? namus, Leopoldas rei?k? baim? d?l s?naus sveikatos. I? ties?, spalio 21 d., po dar vieno koncerto imperatorienei, Volfgangas Amad?jus pasijuto blogai. Berniuk? i?b?r?, jis ?m? stipriai kar??iuoti ir susirgo skarlatina . ^[10]

Gero gydytojo d?ka berniukas greitai pasveiko, ta?iau kvietimai ? pri?mimus ir koncertus liov?si, nes aristokratai bijojo pasigauti infekcij?. D?l to Leopoldas noriai pri?m? Vengrijos didik? kvietim? ir nuve?? vaikus ? Presburg? (dab. Bratislava). ^[10] Gr??dami ? Zalcburg? Mocartai kelias dienas u?truko Vienoje ir namo parkeliavo 1763 m. pirmosiomis dienomis. ^[7]

Did?ioji kelion? (1763?1766) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po keli? m?nesi? pertraukos Leopoldas Mocartas nusprend? t?sti koncertines i?vykas su vaikais. Naujos kelion?s tikslu jis pasirinko Pary?i?  ? vien? i? tuo metu did?iausi? muzikos centr? Europoje. Leopoldo Mocarto glob?jas kunigaik?tis-arkivyskupas Sigizmundas fon ?ratebachas Zalcburgietis palaimino pavaldinio plan? ir suteik? jam atostogas, ta?iau jis nesitik?jo, jog Leopoldo Mocarto nebus Vienoje daugiau kaip trejus metus. ^[11]

?eima i?vyko i? Zalcburgo 1763 m. liepos 9 d. Aplank? pakeliui daugyb? Vokietijos kunigaik?tys?i? ir dvar?, kuriuose Mocartai koncertavo, jie atvyko ? Pary?i? tik 1763 m. lapkri?io 18 d. Garsas apie du vaikus muzikantus-virtuozus greitai sklido. D?l to ?moni? skai?ius, kurie nor?jo i?girsti Mocart?, buvo gana didelis. ^[10]

Pary?ius Mocartams padar? didel? ?sp?d?. 1764 m. sausio m?nes? Volfgangas Amad?jus suk?r? pirm?sias keturias sonatas klavesinui ir smuikui, kurias t?vas Leopoldas atidav? spaudai. ^[10] Tituliniame leidinio puslapyje buvo nurodyta, jog k?riniai para?yti septynme?io berniuko. Mocart? vaik? koncertai sukeldavo did?iul? a?iota??. D?l Frankfurte gauto rekomendacinio lai?ko Leopoldas ir jo ?eima buvo globojami vokie?i? enciklopedisto, diplomato Fridricho Melchioro fon Grimo, kuris tur?jo daug ry?i?. B?tent Grimo pastang? d?ka Mocartai buvo pakviesti koncertuoti karaliaus Liudviko XV Versalio r?muose . 1763 m. gruod?io 24 d. Mocart? ?eima atvyko ? Versal? ir ?iuose r?muose praleido dvi savaites koncertuodama Pranc?zijos karaliui bei markizei de Pompadur. ^[10]

Pary?iuje Volfgangas ir Nanerl? pasiek? meistri?kumo auk?tum? ? Nanerl?s grojimas prilygo pirmavusiems Pary?iaus virtuozams, o Volfgangas Amad?jus, be fenomenali? pianisto, smuikininko ir vargonininko sugeb?jim?, stebino publik? improvizuoto akomponavimo menu. ^[7] Po dviej? dideli? koncert? baland?io m?nes? Leopoldas nusprend? t?sti kelion? ir aplankyti London? . Mocartai daug koncertavo Pary?iuje, tod?l u?dirbo pinig?, be to, jiems buvo ?teikin?jamos ?vairios brangios dovanos ? emalin?s uostomosios d??ut?s, laikrod?iai, papuo?alai ir kiti nieku?iai. ^[10]

1764 m. baland?io 10 d. Mocartai paliko Pary?i? ir per Doverio s?siaur? pasamdytu laivu i?vyko ? Dover? . ^[7] ? London? jie atvyko 1764 m. baland?io 23 d. ir praleido ?iame mieste penkiolika m?nesi?. ^[11] Atvykimas ? Anglij? tur?jo ?takos Volfgango Amad?jaus muzikiniam i?silavinimui: Anglijoje jis susipa?ino su ?ymiais to meto Londono kompozitoriais Johanu Kristijanu Bachu , jaunesniuoju Johano Sebastjano Bacho s?numi, ir Karlu Frydrichu Abeliu .

Nepaisant didelio am?iaus skirtumo, Johannas Kristijanas Bachas susidraugavo su Volfgangu Amad?jumi ir d?st? ?iam pamokas: Volfgango grojimo stilius tapo laisvesnis ir eleganti?kesnis. ^[7] Bachas Mocartui skyr? daug d?mesio, i?tisas valandas praleisdavo su juo prie instrumento ir grojo su juo keturiomis rankomis. ^[10]

Londone Volfgangas Amad?jus susipa?ino su garsiuoju ital? operos solistu D?ovaniu Manzuoli, kuris pamok? berniuk? dainavimo meno. Jau baland?io 27 d. Mocartas sp?jo pasirodyti karaliaus Jurgio III dvare. Monarchas ?iltai pri?m? vis? ?eim?. Kitame gegu??s 19 d. koncerte Volfgangas Amad?jus su?av?jo ?i?rovus grodamas J. Ch. Bacho, G. K. Vagenzeilio, K. F. Abelio ir Hendelio pjeses. Apie entuziasting? s?naus s?km? Leopoldas para?? lai?ke, i?si?stame namo:

?Tai, k? jis mok?jo, kai mes i?vykome i? Zalcburgo ? tik ?e??lis to, k? jis moka dabar […] U?tenka to, jog mano mergait? ? viena i? profesionaliausi? atlik?j? Europoje, nors jai tik 12 met?, o mano berniukas, trumpai tariant, b?damas 8 met? moka visk?, ko galima reikalauti i? 40 met? atlik?jo“ . ^[7]

I? ties?, atvyk?s ? Anglij? kaip virtuozas, Volfgangas Amad?jus paliko j? kaip kompozitorius ^[10] : Londone jis daug k?r?, ta?iau ne tik k?rinius klavesinui ir smuikui, bet ir vokalin? simfonin? muzik?. ^[10] Susirgus t?vui Leopoldui, ?eima persik?l? ? nam? kaimo vietov?je ?elsyje, esan?ioje netoli Londono. Volfgangui buvo u?drausta groti klavesinu, kad netrukdyt? sergan?iam t?vui. Netur?damas galimyb?s groti, Volfgangas Amad?jus daugiau laiko praleido kurdamas muzik?. Tuo metu jis para?? savo pirm?j? simfonij? (Nr. 1, E♭ ma?ore pagal ?Kechelio katalog?"). ^{[11] [12]} Volfgango muzikinis pasiruo?imas jau pasiek? tok? lygmen?, jog jis laisvai mok?jo kompozicijos taisykles ir formas. Ta?iau nuomon?, jog Volfgangas Amad?jus tuo metu jau siek? kompozitoriaus ?g?d?i? vir??n?, n?ra visi?kai teisinga: kai kuriais atvejais Leopoldas redagavo ir tvark? s?naus sukurtus k?rinius. 1765 m. liepos 19 d., prab?gus daugiau kaip met? laiko vie?nagei Anglijoje, Mocartai aplank? Brit? muziej? . ^[7]

1765 m. liepos 26 d. Mocartas i?vyko i? Londono ir, pasidav?s atkakliems Nyderland? ambasadoriaus pra?ymams, per kuriuos i?rei?k? princes?s nor? i?girsti vunderkind? muzik?, nusprend? vykti ? Hag? . Tai nebuvo pirmini? Leopoldo plan? dalis, jis ketino prie? vykdamas namo aplankyti Italij? , ta?iau to teko atsisakyti. ^[7]

Rugpj??io 1 d. palik? Dover?, j?ra Mocartai pasiek? Kal? . ? Hag? jie atvyko tik po m?nesio. Olandijoje, kur Mocartai praleido devynis m?nesius, Volfgangas para?? dar vien? simfonij? (K.22, B♭-dur) bei ?e?ias sonatas klavesinui ir smuikui. Rugs?jo m?nes? Volfgangas Amad?jus grojo karaliaus r?muose. ?io koncerto metu jis atliko ir pirm?sias sukurtas simfonijas. Kelion? ? Olandij? Mocartams vos netapo lemtinga: Leopoldas v?l susirgo, po jo susirgo ir vaikai: Nanerl? ? viduri? ?iltine, nuo jos u?sikr?t? ir Volfgangas Amad?jus. Nepaisant lig?, t?v? Leopold? Olandijoje aplank? s?km?, jo knyg? ?Traktatas apie pamatinius grojimo smuiku principus“ i?vert? ? oland? kalb? ir i?leido. ^[7]

1766 m. baland?io m?n., prab?gus daugiau kaip trejiems metams nuo kelion?s prad?ios, Mocart? ?eima nusprend? gr??ti namo. Gegu??s 10 dien? jie atvyko ? Pary?i?, kur j? glob?jas F. M. fon Grimas buvo jiems paruo??s b?st?. Pary?iaus visuomen?, kuri? taip ?av?jo vaikai-vunderkindai, tapo ?altesne ?gtel?jusiems Mocartams. Vis d?lto glob?jo Grimo pastang? d?ka Mocartus v?l pakviet? koncertuoti Versalio r?muose. ^[7]

Po dviej? m?nesi?, 1766 m. liepos 9 d. ?eima paliko Pary?i? ir pasuko ? namus, ? Zalcburg? . Pakeliui jie koncertavo Lione , ?enevoje bei Miunchene , praleisdami kiekviename i? miest? po kelias savaites. 1766 m. lapkri?io m?n. pabaigoje Mocartai sugr??o ? Zalcburg?. ^[7]

Pirmosios operos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kelion? pranoko l?kes?ius: ji atne?? did?iul? s?km? Leopoldui Mocartui ir vaikams. Per trejus metus Volfgangas Amad?jus virto de?imties met? kompozitoriumi. N?ra duomen?, ar Volfgangas Amad?jus lank? mokykl? Zalcburge, ta?iau gal?jo b?ti, kad pats Leopoldas mok? savo vaikus: jam vadovaujant, Volfgangas Amad?jus mok?si skaityti, ra?yti ir aritmetikos, istorijos, geografijos. Ypatingas d?mesys buvo skiriamas u?sienio kalb? studijoms ? Volfgangas Amad?jus mok?si lotyn?, ital? kalb?, kuriomis v?liau laisvai ra?? ir kalb?jo, taip pat pranc?z? ir tikriausiai ?iek tiek angl? kalb?. ^{[7] [10]}

Po kelion?s Volfgangas Amad?jus Mocartas gavo u?sakym? sukurti pagiriam?j? muzik? Zalcburgo kunigaik??io-arkivyskupo fon ?tratenbacho kunigyst?s pri?mimo metini? proga (?A Berenice… Sol nascente“, taip pat ?inomas kaip ?Licenza“, K.70 / 61c). Spektaklis, tiesiogiai skirtas ?ioms i?kilm?ms, ?vyko 1766 m. gruod?io 21 d. Taip pat pagal r?m? u?sakym? Mocartas suk?r? oratorijos ?Die Schuldigkeit des ersten Gebotes“ 1-?j? dal?, 2-?j? ir 3 -i?j? dalis para?? kompozitoriai Johanas Michaelis Haidnas ir Antonas Adlgaseris. ^[7] Oratorijos 1-oji dalis buvo atlikta 1767 m. kovo 12 d., o 1767 m. gegu??s m?n. ?vyko pirmosios Volfgango Amad?jaus Mocarto muzikin?s dramos-operos lotyn? kalba, ?iuo metu ?inomos pavadinimu ?Apolonas ir Hiacintas“, premjera. Opera buvo skirta Zalcburgo universiteto student? pasirodymui universiteto teatre. ^[13]

1767 m. ruden? tur?jo ?vykti imperatorien?s Marijos Teres?s dukters, jaunosios erchercogien?s Marijos Juzefos santuoka su Neapolio karaliumi Ferdinandu. ?is ?vykis tapo dar vienos Mocart? kelion?s ? Vien? prie?astimi. Leopoldas tik?josi, kad ? sostin? susirink? sve?iai gal?s ?vertinti jo vunderkind? vaik? grojim?. Ta?iau atvykus ? Vien?, Mocartams i? karto nepasisek?: erchercogien? susirgo raupais ir mir?. D?l sumai?ties, kuri karaliavo r?muose, neatsirado n? vienos galimyb?s surengti koncert?. Mocartai ketino palikti epidemijos apimt? miest?, ta?iau juos sulaik? viltis, kad, nepaisant gedulo, jie visgi bus pakviesti ? r?mus. Gal? gale, saugodamas vaikus nuo lig?, Leopoldas su ?eima pab?go ? Olomouc? , ta?iau Volfgangas, o v?liau Nanerl? sunkiai susirgo, Volfgangas net devynias dienas buvo netek?s reg?jimo. Vaikams pasveikus, Mocartai sugr??o ? Vien? 1768 m. sausio 10 d., ir jiems patiems nebesitikint, gavo imperatorien?s kvietim? atvykti ? r?mus. ^{[7] [10]}

Antifonas "Quaerite primum regnum Dei", K. 86/73v sukurta 1770 m. spalio 9 d. pri?mimo ? Bolonijos filharmonijos akademij? proga; atlieka Filipas V. Serna.

1769?1774 m. Mocartai praleido Italijoje . 1770 m. Romoje Volfgangas Amad?jus visus nustebino, kai Siksto koply?ioje i?girst? kompozitoriaus Gregorijaus Alegrio ?Miserere“ i? atminties u?ra?? natomis. Bolonijoje jie susitiko su tuo metu itin populiariu Italijoje kompozitoriumi Josefu Myslivec?eku ir kompozitoriumi D?iovaniu Martiniu. Bolonijoje Volfgangas Amad?jus Mocartas buvo priimtas ? filharmonijos akademij? jos nariu. ^{[14] [15]}

1771 m. Milane buvo pastatyta Mocarto opera ?Mitridate, Re di Ponto“, su?av?jusi publik?. Tokia pat s?km? lyd?jo ir kit? oper? ?Lucio Silla“ (1772 m.). Zalcburgui i?rinkus nauj? arkivyskup?, V. A. Mocartas para?? k?rin? ?Il sogno di Scipione“ 1772 m. Miunchenui suk?r? oper? ?La bella finta Giardiniera“ (1774 m.). Kai Volfgangui Amad?jui Mocartui sukako 17 met?, jis jau buvo suk?r?s 4 operas, 13 simfonij?, 24 sonatas, taip pat daugyb? nedideli? kompozicij?. ^[7]

1775?1780 m., nepaisant bevais?s kelion?s ? Miunchen?, Manheim? ir Pary?i?, motinos netekties, Volfgangas Amad?jus Mocartas, be kita ko, para?? sonatas klavesinui, kelet? sonat? smuikui ir koncert? fortepijonui, koncert? obojui ir orkestrui, koncert? fleitai ir arfai, tris kvartetus fleitai, smuikui, altui ir violon?elei, ?Did?i?j? simfonij? Nr. 31 D-dur“, k?rini? baletui ir kt. ^[7]

1779 m. Volfgangas Amad?jus Mocartas buvo priimtas ? vargonininko ir kapelmeisterio tarnyb? Zalcburgo r?muose (bendradarbiavo su Michaeliu Johanu Haidnu). 1781 m. sausio 29 d. Miunchene buvo pastatyta opera ?Idomen?jas“, kuri tapo svarbiu Mocarto k?rybos etapu. Stiprioji operos dalis yra chorai, kuriems ?tak? padar? Kristoforo Vilibaldo fon Gliuko stilius. Opera buvo s?kminga, ta?iau apsiribojo keliais pastatymais Miunchene. ^[7] Gyvendamas Zalcburge Volfgangas Amad?jus Mocartas para?? 13 sonat? fortepijonui, kelet? variacij? fortepijonui cikl?, serenad?, divertisment?. Garsiausia serenada ? ?Ma?oji nakties serenada“ (K.525). ^[16]

Vienos periodas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Patek?s ? Zalcburgo arkivyskupo nemalon?, Volfgangas Amad?jus Mocartas 1781 m. kovo 16 d. i?vyko ? Vien?. ?ia jis susipa?ino su ?inomu mecenatu, muzikant? glob?ju, r?m? bibliotekos vadovu baronu Gotfridu van Svitenu. Baronas tur?jo sukaup?s didel? J. S. Bacho ir G. F. Hendelio k?rini? kolekcij?, kuri? atsive?? i? Berlyno . Van Sviteno si?lymu, Mocartas para?? kelet? baroko stiliaus k?rini?, tik?damasis tokiu b?du praturtinti savo paties k?ryb?. I? ties? pa?intis su Bacho ir Hendelio darbais, pasak daugelio tyrin?toj? ir muzikolog?, padar? didel? ?tak? Mocarto k?rybai. ^[17]

1781 m. liepos pabaigoje Mocartas prad?jo ra?yti oper? ?Pagrobimas i? seralio“, kurios premjera ?vyko 1782 m. liepos 16 d. Opera buvo entuziastingai priimta Vienoje ir netrukus paplito Europoje voki?kai kalban?iose ?alyse. ^[18] Po ?ios operos premjeros imperatorius Juozapas II pakomentavo: ?tiek daug nat?, mano mielas Mocartai“ , ? k? Mocartas atsak? ?tiksliai tiek, kiek b?tina, J?s? Didenybe“ . ^[19]

Siekdamas gauti viet? r?muose, Mocartas tik?josi, kad padedamas buvusio Zalcburgo mecenato ? jaunesniojo imperatoriaus brolio, erchercogo Maksimiliano, taps Viurtembergo princes?s El?bietos, kurios i?silavinim? per?m? Juozapas II, muzikos mokytoju. Erchercogas ?iltai rekomendavo Mocart? princesei, ta?iau imperatorius ? ?ias pareigas paskyr? kompozitori? Antonij? Saljer? , kaip geresn? dainavimo mokytoj?. Kaip ir dauguma kit? vienie?i?, imperatorius Mocart? ?inojo tik kaip pianist?. ^[7] Pavyzd?iui, 1781 m. gruod?io 24 d. imperatorius, m?g?s rengti muzikant? konkursus, ?sak? Mocartui atvykti ? r?mus, kad gal?t? konkuruoti su tuo metu ? Vien? atvykusiu ital? virtuozu Mucijumi Klemen?iu . Pasak var?ybose dalyvavusio kompozitoriaus Karlo Ditersdorfo , v?liau imperatorius pa?ym?jo, kad Klemen?io pjes?je dominuoja tik menas, o Mocarto pjes?je ? menas ir skonis. U? pergal? var?ybose imperatorius skyr? Mocartui 50 dukat?. ^[7]

Iki 1782 m. ?iemos padaug?jo Mocarto mokini?, tarp kuri? buvo ir Teres? fon Tratner, jai kompozitorius rei?k? ?iltus jausmus. V?liau jis paskyr? Teresei ?Sonat? c-moll“ (K.457) ir ?Fantazij? c-moll“ (K.475). ^[7]

Dar gyvendamas Vienoje pas bi?iulius V?berius, Mocartas prad?jo rodyti d?mes? j? vidurinei dukteriai Konstancijai. 1781 m. gruod?io 15 d. Mocartas para?? t?vui lai?k?, kuriame paskelb?, kad ketina vesti Konstancij? V?ber. T?vas nelabai pritar? tuoktuv?ms, ta?iau pora 1782 m. rugpj??io 4 d. ?v. Stepono katedroje susituok?, likus dienai iki t?vo sutikimo gavimo pa?tu. ^[5]

1783 m. bir?elio 17 d. Mocartai susilauk? pirmagimio, kuriam duotas Raimundo Leopoldo, krik?tat?vio, barono Raimundo Vetzlaro fon Plakin?terno, turtingo ?ydo, vardas. Antrasis vardas vaikui buvo suteiktas jo senelio Leopoldo Mocarto garbei. ^[7]

1783 m. liepos m?n. Mocartas su ?mona Konstancija aplank? savo ?eim? Zalcburge. Mocarto t?vas ir sesuo buvo mandag?s su Konstancija. Vizitas paskatino Volfgang? Amad?j? sukurti vien? i? did?i?j? liturgini? k?rini? ? ?Mi?ias c-moll“ (vok. Große Messe in c-Moll, K. 427/417a). Nors k?rinys nebuvo baigtas, jo premjera ?vyko Zalcburge, Konstancija dainavo solo partij?. ^[5] Pora paliko Zalcburg? 1783 m. spalio 27 d. Nepaisant vis? pastang?, pagrindinis kelion?s tikslas ? pakeisti t?vo nusiteikim? Konstancijos naudai ? nebuvo pasiektas. Spalio 30 d. Mocartai u?suko ? Linc?, kur apsistojo trims savait?ms pas sen? Mocarto draug? graf? Jozef? Tun?. ?ia vie??damas Mocartas para?? ?Simfonij? Nr. 36 C-dur“ (K.425), kurios premjera ?vyko lapkri?io 4 dien? grafo namuose. ^[7]

Apie 1784 metus Volfgangas Amad?jus Mocartas Vienoje susipa?ino su Jozefu Haidnu . Abu kompozitoriai tapo draugais. Kai Haidnas lank?si Vienoje, jie kartais grojo improvizuotame stygini? kvartete. ?e?i Mocarto Haidnui skirti kvartetai (K. 387, K. 421, K. 428, K. 458, K. 464 ir K. 465) datuojami 1782?1785 m. ir yra vertinami kaip atsakas ? Haidno ?Opus“. ^[21]

1782?1785 m. Mocartas sureng? solo koncertus, kiekviename sezone pristatydamas tris ar keturis naujus k?rinius. Kadangi erdv?s teatruose buvo nedaug, jis u?sisak? netradicines vietas: didel? kambar? ?Trattnerhof“ daugiabu?iame name ir restorano ?Mehlgrube“ pob?vi? sal?. Koncertai buvo gausiai lankomi. ^[5]

1784 m. gruod?io 14 d. Mocartas tapo masonu . Laisvoji m?rininkyst? suvaidino nemenk? vaidmen? likusiame Mocarto gyvenime: jis dalyvavo susitikimuose, nema?a dalis jo draug? buvo masonai, ?vairiomis progomis k?r? muzik? masonams, pvz. k?rin? ?Maurerische Trauermusik“. ^[5]

1785 m. vasario 11 d. ? baland?io 25 d. Leopoldas Mocartas aplank? s?n? Vienoje. Leopoldas labai did?iavosi fantasti?ka s?naus, kuris tada buvo k?rybos pakilime, s?kme. Pirm?j? vie?nag?s Vienoje dien? t?vas dalyvavo s?naus koncerte, kur? steb?jo ir imperatorius. ?ia ?vyko Mocarto koncerto fortepijonui Nr. 20 d-moll (K466) premjera. ^[22]

Apie 1786 metus Volfgangas Amad?jus Mocartas nustojo pasirodyti vie?uose koncertuose, jo pajamos suma??jo. Tai buvo sunkus laikas muzikantams Vienoje d?l Austrijos ir Turkijos karo: suma??jo ir bendras pragyvenimo lygis, ir aristokratijos dom?jimasis muzika. ^[5] Iki 1788 m. vidurio V. A. Mocartas su ?eima persik?l? i? Vienos centro ? priemiest?. Persik?l?s ? priemiest? Mocartas nesuma?ino savo i?laid?, prad?jo skolintis pinigus, da?niausiai i? savo draug?. ^[23]

Operos ?Figaro vedybos" bei ?Don ?uanas" [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Volfgangas Amad?jus Mocartas i? imperatoriaus gavo u?sakym? sukurti nauj? oper?. Pagalbos para?yti libret? jis kreip?si ? r?m? poet? Lorenc? Da Pont? , kur? sutiko barono Veclaro namuose 1783 m. Kaip med?iag? libretui Mocartas pasi?l? Pjero Bomar?? komedij? ?Figaro vedybos“. Kai kurie ?altiniai ^[7] teigia, kad visa opera buvo para?yta per ?e?ias savaites, tai yra iki 1785 m. lapkri?io pabaigos, ta?iau tai ma?ai tik?tina: kartu su operos k?rimu Mocartas taip pat dirbo prie koncert? fortepijonui ir operos ?Der Schauspieldirektor“. 1786 m. vasario m?n. opera ?Figaro vedybos“ buvo baigta.

Operos premjera ?vyko 1786 m. gegu??s 1 d. Vienos ?Burgtheater“ teatre. Opera buvo palankiai sutikta, kai kurie numeriai ir arijos buvo atliekami pakartotinai, ta?iau operos s?km?s negalima vadinti grandiozine: Venoje ji buvo parodyta tik devynis kartus. 1789 m. jos pastatym? atnaujino kompozitorius Antonijus Saljeris, ?Figaro vedybas“ laik?s geriausia Mocarto opera. ^[24]

1786 m. spalio 18 d. Mocartams gim? tre?ias s?nus Johanas Tomas Leopoldas, kuris gyveno tik m?nes? ir mir? t? pa?i? met? lapkri?io 15 d. Po s?naus mirties Mocart? pora nebevadino savo vaik? senelio vardu. Ta?iau dvi mergaites, gimusias 1787 ir 1789 m., jie pavadino Mocarto motinos Anos Marijos vardais. ^[5]

Ma?daug tuo pa?iu metu, 1786 m. ruden?, Mocartas m?st? apie kelion? ? Anglij?. Keliauti ? ?i? ?al? j? skatino jo mokinys ir bi?iulis anglas Tomas Atvudas, solist?, atlikusi Siuzanos vaidmen? operoje ?Figaro vedybos“ Nansi Stora?? bei jos brolis Stivenas. Jie svajojo ?sikurti angl? dvare. Mocartas netgi lank? por? angl? kalbos pamok?, kad papildyt? savo ?inias, ta?iau jo planas keliauti ? Anglij? ?lugo d?l t?vo pasiprie?inimo: Leopoldas atsisak? r?pintis an?kais ir tarnais, kuriuos kelion?s metu sutuoktiniai nor?jo palikti seneliui. Be to, jis atkreip? d?mes? ? gana kukli? s?naus finansin? pad?t?, nes norint nuva?iuoti tok? nemenk? atstum?, reik?jo tur?ti bent 2000 florin? . ^[22] Ta?iau tai, jog nenuvyko ? Anglij?, nebuvo nes?km?. Kaip tik tuo metu Prahoje pastatytos visos Volfgango Amad?jaus Mocarto operos susilauk? did?iulio pasisekimo. ^[7]

Prab?gus vos keliems m?nesiams po Vienos premjeros, 1786 m. gruod?io m?n., Prahoje ?vyko Paskval?s Bondinio trup?s atlikta operos ?Figaro vedybos“, premjera, kurios s?km? buvo stulbinanti: visa Praha buvo aps?sta opera, jos melodijas dainavo gatv?se ir net grojo smukl?se. ?ios s?km?s d?ka per 1786 m. ?v. Kal?das Mocartas gavo kvietim? atvykti ? Prah?. Kartu su ?mona Prahoje jis pasirod? 1787 m. sausio 11 d. ir i?buvo iki vasario 8 dienos. ?ia Mocartas buvo ?iltai sutiktas. Mocartai buvo reguliariai kvie?iami ? vakarienes, pri?mimus ir spektaklius. ^[7]

V. A. Mocartas dalyvavo keliuose operos ?Figaro vedybos“ spektakliuose, o sausio 20 d. pats, s?d?damas prie klavesino, dirigavo operai. Dien? prie? tai, sausio 19 d., Mocartas sureng? koncert?, kur? ?i?rovai sutiko griausmingomis ovacijomis. Galiausiai jis pasira?? sutart? su P. Bondiniu d?l naujos operos suk?rimo. ^[7] Gr???s ? Vien? 1787 m. vasar?, Mocartas ?m?si operos. D?l ?Figaro vedybos“ s?km?s Lorenc? Da Pont? jis laik? idealiu libretistu. Kaip siu?et? libretui Da Pont? pasi?l? pjes? ?Don ?uanas“. Tai patiko Mocartui. ^[7]

Simfonija Nr. 40 g-moll, K. 550. Dalis: 1. Molto allegro Uverti?ra i? ?Don ?uano" abu k?rinius atlieka Fuldos simfoninis orkestras, dirigentas Simonas ?indleris

1787 m. baland?io 7 d. ? Vien? atvyko jaunasis Liudvikas van Bethovenas . Remiantis pla?iai paplitusia nuomone, Volfgangas Amad?jus Mocartas, i?klaus?s Bethoveno improvizacij?, tariamai su?uko: ?Jis privers visus kalb?ti apie save!“ . Ta?iau, ar i? ties? Mocartas pasak? ?i? fraz?, ?rodym? n?ra. Bethovenas, i?gird?s apie su?lubavusi? motinos sveikat?, i?buv?s Vienoje tik dvi savaites, i?skub?jo namo. ^[11]

?pus?jus operos k?rybai, 1787 m. gegu??s 28 d. mir? Leopoldas Mocartas . ?is ?vykis sukr?t? Volfgang? Amad?j?, kuris buvo ?prat?s nuolat jausti t?vo palaikym?. ^[7]

Spalio prad?ioje V. A. Mocartas antr? kart? atvyko ? Prah? pri?i?r?ti operos repeticij?. Operos ?Don ?uanas“ premjera ?vyko 1787 m. spalio 29 d. Prahos ?Estates“ teatre. Paties Mocarto ?od?iais, opera jam atne?? pa?i? did?iausi? s?km?. ^[7] Mocartas gr??o ? Vien? lapkri?io 15 d. Gruod?io 7 d. mirus Kristofui Vilibaldui Gliukui, Mocarto pareigos buvo paauk?tintos, t. y. jis tapo imperatoriaus kameriniu kompozitoriumi, ta?iau jo u?duotys apsiribojo daugiausia maskaradini? ?oki? k?rimu. ^[7] ?Don ?uano“ pastatymui Vienoje, apie kur? svajojo Mocartas ir Lorencas Da Pont? , sutrukd? vis didesn? naujos Antonijaus Saljerio operos ?Aksuras, Horm?zo karalius“, kurios premjera ?vyko 1788 m. sausio 8 d., s?km?. Galiausiai imperatoriaus Juozapo II, kur? domino Prahoje patirtas Mocarto operos pasisekimas, d?ka ?Don ?uanas“ buvo parodytas 1788 m. gegu??s 7 d. Vienos teatre. Vienoje premjera nepavyko: ?i?rovai buvo atv?s? Mocarto k?rybai, negal?jo priprasti prie naujo ir ne?prasto k?rinio ir apskritai liko jam abejingi. ^[7]

1788 m. vasar? Mocartas para?? tris simfonijas: Nr. 39 Es-dur (K.543), Nr. 40 G-moll (K.550) ir Nr. 41 C-dur (?Jupiteris“, K.551) ^[7] . Prie?astys, paskatinusios Mocart? para?yti ?ias simfonijas, ne?inomos. Tik viena simfonija, Nr. 40 g-moll, buvo atlikta 1791 m. Antonijaus Saljerio vadovaujamuose koncertuose. Nuo 1788 m. pabaigos Mocartas savo glob?jo barono van Svieteno pra?ymu pertvark? ir aran?avo ?vairius J. S. Bacho ir H. F. Hendelio k?rinius, kuriuos atliko savo namuose. ^[11]

Opera ?U?burtoji fleita" ir paskutinieji gyvenimo metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1789 m. pavasar? Volfgangas Amad?jus Mocartas lank?si Berlyne, kur susipa?ino su Pr?sijos karaliumi Frydrichu Vilhelmu II .

Beveik i? karto po gr??imo Mocartas ?m? kurti kvartetus Frydrichui Vilhelmui II. To metu sirgo jo ?mona ir ?eimai tr?ko l???. Pabuvus kurorte ?monos Konstancijos sveikata pasitais?. ?iek tiek pasitais? ir ?eimos finansin? pad?tis. Tuo metu opera ?Figaro vedybos“ buvo pastatyta Vienos teatro scenoje ir sulauk? didel?s s?km?s. Mocartas v?l entuziastingai ?m?si darbo teatre: ra?? arijas savo ir kit? kompozitori? operoms. Tuo pa?iu metu Da Pont? para?? kompozitoriui Saljeriui visi?kai original? libret? ?La scuola degli amanti“ (i? ital? kalbos ? ?Meilu?i? mokykla“). Ta?iau Saljeris nustojo dirbti prie operos. Po to libretas pateko Mocartui, jis pakeit? pavadinim? ? ?Cosi fan tutte“ (?Visos jos tokios“). Operos premjera ?vyko 1790 m. sausio 26 d. ?Burgtheater“ teatre. ^[5] Nuo 1791 m. sausio m?n. Mocarto k?ryboje juntamas pakilimas. Mocartas suk?r? vienintel? ir paskutin? koncert? fortepijonui ir orkestrui (Nr. 27 B-dur-dur, K.595), taip pat pareng? antr?j? savo simfonijos Nr. 40 g-moll leidim? (Nr. 40, K.550), prie partit?ros prid?damas klarnet? partijas. V?liau, 1791 m. baland?io 16 ir 17 dienomis, ?i simfonija buvo atliekama labdaros koncertuose, kuriuos ved? kompozitorius Antonijus Saljeris. ^[5]

Po nes?kmingo bandymo tapti antruoju dirigentu, Saljerio pavaduotoju, Volfgangas Amad?jus Mocartas ?eng? ?ingsn? kita linkme: 1791 m. gegu??s prad?ioje jis nusiunt? peticij? Vienos miesto magistratui, pra?ydamas paskirti j? ? neatlygintinas ?v. Stepono katedros dirigento pad?j?jo pareigas. Pra?ymas buvo patenkintas ir Mocartas gavo ?i? tarnyb?. Tuo metu sunkiai sirgo dirigentas Leopoldas Hofmanas ir jo mirties atveju Mocartas b?t? u??m?s ?io viet?, ta?iau Hofmanas Mocart? pergyveno. ^[7] 1791 m. kovo m?n. Mocarto bi?iulis, teatro ?Freihaus auf der Wieden“ re?isierius Emanuelis ?ikanederis papra?? i?gelb?ti jo teatr? nuo nuosmukio, sukuriant oper? su pasakos siu?etu. 1791 m. rugs?jo m?n. Prahoje pastatyta itali?koji opera ?Tito gailestingumas”, K.621, buvo priimta ?altai, ta?iau t? pat? m?nes? Vienoje priemies?io teatre pastatyta ? U?burtoji fleita “ sulauk? tokios s?km?s, kokios Mocartas daugel? met? nebuvo reg?j?s Austrijos sostin?je. Pla?ioje ir ?vairioje Mocarto veikloje ?i pasak? opera u?ima ypating? viet?. ^[7]

Mocartas, kaip ir dauguma jo am?inink?, taip pat daug d?mesio skyr? sakralinei muzikai. Vienas jo paskutini? nebaigt? k?rini? ?Requiem“ , prie kurio kompozitorius dirbo paskutiniais savo gyvenimo m?nesiais. K?rinys buvo u?sakytas turtingo aristokrato (grafo F. van Valzego). Mocartui mirus, k?rin? baig? jo mokinys Francas Ksaveras Ziusmajeris. ^[22]

Volfgangas Amad?jus Mocartas mir? 1791 m. gruod?io 5 d. Vienoje.

Mocarto k?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

V. A. Mocarto k?riniai numeruojami pagal vadinam?j? Kochel-Verzeichnis  ? Kechelio s?ra??, sudaryt? 1862  m. Prie? k?rini? numerius prira?omos raid?s K arba KV. ^[25]

• Simfonin? muzika: apie 40 simfonij?, i? j? ?ymiausios paskutin?s ??Hafnerio simfonija“ (K.385), ?Linco simfonija“ (K.425), ?Prahos simfonija“ D-dur (K.504), simfonija Nr. 40 g-moll (K.550) ir simfonija Nr. 41 C-dur (?Jupiterio simfonija“, K.551), divertismentai, serenados (Nr. 13 ? Ma?oji nakties muzika “, K 525), mar?ai, ?okiai. ^[26]

• Operos (apie 22, ?vairi? tip?, zing?pyliai): ?Idomen?jas (1781), ?Pagrobimas i? seralio“ (1782), ?Figaro vedybos“ (?Le Nozze di Figaro", 1786 m. pastatyta Vienoje), ?Don ?uanas“ (?Don Giovanni", 1787 m. pastatyta Prahoje), ?Visos jos tokios“ (1790), ?U?burtoji fleita“ (1791), ?Tito gailestingumas“ (1791). ^[26]

• Chorin? muzika: 18 mi?i?, ? Requiem d-moll ", K 626 (1791) ir kt. ^[26]

• Klavyrin? muzika: 17 klavyrini? sonat? (tarp j? ? Sonata fortepijonui Nr. 11 A-dur ", garsi ?Turk? mar?o“ tema), 3 fantazijos (fantazija ir sonata fortepijonui c-moll (K.475, K.457 (1785)), variacijos. ^[26]

• Kameriniai instrumentiniai k?riniai: 26 stygini? kvartetai, stygini? kvintetai, fortepijoniniai trio ir kvartetai, 42 sonatos smuikui ir fortepijonui. ^[26]

• Koncertai: 27 fortepijonui ir orkestrui (tarp j? pamin?tini koncertai Nr. 20 , Nr. 21 ir Nr. 23 ), 5 smuikui ir orkestrui, taip pat koncertai klarnetui , obojui, fleitai ir arfai. ^[26]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Solomon, Maynard (1995). Mozart: A Life (1st leid.). New York City: HarperCollins . ISBN   978-0-06-019046-0 . OCLC   31435799 .