Vitebskas blrs. В?цебск , rus. Витебск
Miesto reginys
Vitebskas 55°11′35″?. pl. 30°12′22″r. ilg.  /  55.193°?. pl. 30.206°r. ilg.  / 55.193; 30.206  ( Vitebskas )
Laiko juosta : ( UTC+3 )
Valstyb?	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Breslaujos rajonas
?k?rimo data	974 m.
Gyventoj? (2022)	360 419
Plotas	125 km²
Tankumas (2022)	2 883 ?m./km²
Vikiteka	Vitebskas

Vitebskas   ^[1] ( blrs. В?цебск , rus. Витебск ) ? miestas ?iaur?s ryt? Baltarusijoje , 275 km ? ?iaur?s rytus nuo Minsko , Dauguvos ir jos intako  Vitbos upi? santakoje. Vitebsko srities ir Vitebsko rajono centras. ^[2] Antras (po Polocko ) pagal senum? Baltarusijoje ir ketvirtas pagal dyd? (po Minsko , Gomelio ir Mogiliavo ) ?alies miestas.

2014  m. bir?elio 30 d. miesto rotu??s aik?t?je i?kilo paminklas Algirdui . ^[3]

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestas pavadintas pagal per j? tekan?i? up? ? Vitb? ( Dauguvos intakas).

Kalbininko Vladimiro Toporovo teigimu vandenvardis Vitba yra balti?kos kilm?s, sudarytas i? skiemen? Vid-up, kurie lietuvi? ir latvi? kalbose rei?kia t? pat?, t. y. ? vid?, arba vidur?. Vandenvard?iai Vidup? , Vidupis da?nai sutinkami etnin?s Lietuvos teritorijoje. ^[4]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 974  m. minimas miestas ?sik?r? IX?X am?iuose ryt? slav? krivi?i? u?imtose ?em?se, nuo seno gyventose balt?. Pasak XVIII am?iuje apra?ytos legendos, Vitebskas buvo ?steigtas Kijevo kunigaik?tien?s Olgos . XI am?iuje miestas buvo svarbus nepriklausomos Polocko kunigaik?tyst?s centras su strategi?kai svarbia pilimi, o vandens kelias prekybos ry?iais jung? miest? su kra?tais nuo Skandinavijos iki Graikijos . 1101 m. miestas tapo savaranki?kos Vitebsko kunigaik?tyst?s sostine.

Nuo XIII am?iaus prad?ios Vitebsk? intensyviai puldin?jo lietuviai, kunigaik?tyst? XII am?iaus pabaigoje pajung? ? LDK valdov?, o nuo XIII am?iaus vidurio ? ir LDK ?takos zon?. Po paskutinio Vitebsko kunigaik?tyst?s vadovo Jaroslavo, kurio vienturt? dukra Marija 1318 m. i?tek?jo u? Algirdo , mirties miestas ir visa kunigaik?tyst? 1320  m. buvo galutinai prijungta prie Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s . Nuo 1320 m. Vitebsko kunigaik?tyst? vald? Algirdas ir jo ?eimos nariai. Vitebskie?iai 1348 m. kov?si prie? kry?iuo?ius Str?vos m??yje . 1351 m. kunigaik?tis Algirdas Vitebske, i?naudodamas kalvot? miesto reljef? ir sekdamas Vilniaus pavyzd?iu, pastat? gerai ?tvirtintas auk?tutin? ir ?emutin? pilis bei kunigaik??i? r?mus. XIV am?iaus II pus?je Algirdas Vitebske fundavo ?ventos Dvasios cerkv?, o jo antroji ?mona Julijona  ? vienuolyn?, ? kur? ?stojo po vyro mirties ir ?ia buvo palaidota.

XIV am?iaus pabaigoje Vytautas Didysis panaikino Vitebsko kunigaik?tyst? ir prad?jo miestui bei sri?iai skirti savo vietininkus. Vitebsko v?liava 1410 m. dalyvavo ?algirio m??yje . 1503 m. Aleksandras miest? pavert? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s Vitebsko vaivadijos centru, suteik? teis? miestie?iams patiems i?sirinkti vaivad? ir garantavo tik?jimo laisv?. Po 1565?1566 m. LDK administracin?s reformos vaivadija padalinta ? du ? Or?os ir Vitebsko pavietus. Vitebske rinkdavosi pavieto seimai , o pavieto bajorija ? karin? tarnyb?, pos?d?iavo ?em?s ir pilies teismai. 1597 m. Zigmantas Vaza Vitebskui suteik? Magdeburgo teis? ir herb? ? ?ydrame fone pavaizduot? ?v. Veronik? su auksiniu kalaviju.

1772  m. Vitebsk? u??m? Rusijos imperija , XIX a. jis buvo Vitebsko gubernijos centras. ^[5] Antrojo pasaulinio karo metu, 1941?1944 m., okupavo vokie?iai. Vitebskas 1919 ? 1991 m. priklaus? Taryb? S?jungai , sovietme?iu buvo ma?in?, lengvosios, maisto, medienos pramon?s centras. ^[6]

Paveldas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pilis.

?v. Dvasios cerkv? ir vienuolynas . Cerkv? ?emutin?s pilies teritorijoje prie Vitbos ir Dauguvos upi? santakos XIV am?iaus II pus?je fundavo Algirdas , o vienuolyn? apie 1380 m. ? jo antroji ?mona Julijona , kuri po vyro mirties tapo ?io vienuolyno vienuole Marfa, o po savo mirties ?ia ir palaidota. Nuo XVII am?iaus II pus?s iki 1839 m. ?ventov? bei vienuolynas priklaus? unitams , v?liau gr??intas sta?iatikiams. XIX am?iaus viduryje vienuolyne buvo likusios tik 6 pagyvenusios vienuol?s, tod?l caro vald?ios nurodymu XIX am?iaus II pus?je u?darytas. Buvusio vienuolyno patalpose ?kurtas moter? kal?jimas, v?liau ? moter? dvasin? mokykla. 1947 m. soviet? vald?ia ?v. Dvasios cerkv? nugriov?. ?ventov? atstatyta ir pa?ventinta 2012 m. lapkri?io 24 d. Buvusio vienuolyno pastatai restauruoti ir 2001 m. gegu??s 3 d. gr??inti sta?iatiki? vienuol?ms.

Miesto rotu??. Pirmoji Vitebsko rotu?? i?kilo 1597 m., kai ATR valdovas Zigmantas Vaza miestui suteik? Magdeburgo teis? . Miestie?iams nu?ud?ius Lietuvos unit? arkivyskup? Juozapat? Kuncevi?i? , kaip bausm? u? tai i? Vitebsko 1623 m. buvo atimta Magdeburgo teis? , o senoji rotu?? ? nugriauta. 1644  m. Vladislovas Vaza Vitebskui Magdeburgo teis? gra?ino, tod?l atstatyta ir rotu??, v?liau ji ne kart? deg?, buvo perstatin?jama. Dabartis m?rinis baroko stiliaus statinys i?kilo 1775  m., Rusijos imperijos laikais. 1911 m. prie rotu??s buvo pristatytas tre?iasis auk?tas. Iki m?s? laik? pastatas naudotas ?vairioms reikm?ms, ? ?ia pos?d?iavo miesto taryba, v?liau ?kurdintas teismas, policija, prie?gaisrin? gelb?jimo stotis. Dabar istorin?je miesto rotu??je veikia Vitebsko kra?totyros muziejus ^[7] .

?v. Juozapo ba?ny?ia, j?zuit? vienuolynas ir kolegija . Iki m?s? dien? nei?lik?s architekt?rinis j?zuitams priklaus?s kompleksas, stov?j?s kairiajame Vitbos krante, ?emutin?s pilies teritorijoje, dabartin?je Laisv?s aik?t?je ? automobili? aik?tel?je. 1637 m. Smolensko vaivada Aleksandras Korvinas Gosevskis fundavo medin? j?zuit? ?v. Juozapo ba?ny?i? ir vienuolijos ordino rezidencij?. Nuo 1682 m. iki 1820 m. prie jos veik? kolegija , nuo 1697 m. ? vaistin? . J?zuit? 1648 m. prie vienuolyno atidaryta mokykla, o 1682 m. ? kolegija netruko tapti visos Vitebsko vaivadijos mokslo centru, prie kurio veik? spaustuv? , teatras ir neturting? bajor? vaik? konviktas (internatas). J?zuit? ansamblis kartu su Vitebsko miestu buvo sudegintas 1708 m. ?iaur?s karo metu j? u??musio Petro I ?sakymu. Vitebsko ka?teliono Martyno Mykolo Oginskio ir vietos bajorijos l??omis bei pastangomis 1716 m. buvo prad?tos ir 1731 m. u?baigtos naujos m?rin?s barokin?s ba?ny?ios statybos. ?ventov? 1751 m. konsekravo Vilniaus vyskupo sufraganas Jurgis Kazimieras Ancuta . M?rini? j?zuit? kolegijos korpus? rekonstrukcijos vyko 1691?1714 m. ir 1737?1755 m. Po 1757 m. ir 1762 m. gaisr? iki 1799 m. vyko atnaujinimo darbai. 1820 m. carinei vald?iai u?darius j?zuit? ordin? kompleksas i? vienuoli? buvo atimtas ir 1822 m. atiduotas unitams . Pastarieji ba?ny?i? ir vienuolyn? vald? iki 1839 m. ? unit? ba?ny?ios Rusijos imperijoje likvidavimo. Ba?ny?ia buvo atiduota sta?iatikiams ir pervadinta ? Rusijos caro Nikolajaus I glob?jo ?v. Mikalojaus cerkv? . Po 1872 m. ansamblio kapitalinio remonto buvo nugriautas kolegijos bok?tas, o ba?ny?ios bok?tas perstatytas Rusijos sta?iatiki? cerkv?ms b?dingu bizantiniu architekt?riniu stiliumi. 1957 m. soviet? vald?ia buvusios j?zuit? kolegijos, vienuolyno pastatus ir ba?ny?i?, es? trukd?iusius miesto sutvarkymo darbams, nugriov? ^[8] .

?v?. Trejyb?s ba?ny?ia. Iki m?s? dien? nei?likusi marijavit?ms priklausiusi parapijos m?rin? dvibok?t? Vilniaus baroko stiliaus ba?ny?ia i?kilo 1749 m. ?emutin?s pilies teritorijoje. Po 1831 m. sukilimo numal?inimo 1842 m. caro vald?ia ?ventov? u?dar?, v?liau buvo nuardyti ir jos bok?tai. 1862?1903 m. buvusioje ?ventov?je veik? Vitebsko centrinis sen?j? akt? ir generalgubernatoriaus dokument? archyvas. Ba?ny?ia smarkiai nukent?jo Antrojo pasaulinio karo metu. 1957 m. soviet? vald?ia buvusios ?ventov?s pastatus sulygino su ?eme.

Vie?paties prisik?limo cerkv?.

Vie?paties Apsirei?kimo ?v?. Mergelei Marijai cerkv?.

Gubernatori? r?mai. Klasicizmo stiliaus m?rnamis ant vakarinio Dauguvos up?s kranto i?kilo 1772 m. kaip privati ATR bajor? Kudzinovi?i? ?eimos rezidencija. Vitebskui patekus ? Rusijos imperijos sud?t? 1806 m. r?mai rekonstruoti, pritaikant juos naudoti kaip caro skiriam? generalgubernatori? b?stin?. ?iame pastate 1812 m. buvo apsistoj?s Pranc?zijos imperatorius Napoleonas Bonapartas , 1831 m. Rusijos caro Nikolajaus I brolis ? didysis kunigaik?tis Konstantinas, kuris ir mir? Vitebske, u?sikr?t?s cholera, 1839 m. b?simasis Rusijos caras Aleksandras II . 1912 m. Rusijai ?ven?iant pergal?s prie? Napoleono kariuomen? ?imtmet? prie?ais r?mus i?kilo ?iam ?vykiui pamin?ti skirtas paminklas. Pastatas smarkiai nukent?jo Antrojo pasaulinio karo metu, v?liau restauruotas. Dabar r?muose ?sik?rusi KGB .

Marko ?agalo namas muziejus ir art-centras .

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuviai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per I pasaulin? kar? Vitebske ?sik?r? karo pab?g?li? lietuvi?, ?ia buvo evakuota ?iauli? gimnazija , veik? lietuvi?ka pradin? mokykla, 1918 m. ? lietuvi? kalbos kursai karo pab?g?liams. ^[9]

?ym?s ?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Kazimiras Malevi?ius (1878?1935) ? tapytojas, meno teoretikas, avangardistas. XX a. II de?imtmetyje k?r? ir d?st? Vitebske;
• Markas ?agalas (1887?1985) ? dailininkas modernistas. Gim? netoli Vitebsko, mieste mok?si praleido jaunyst?.
• ?ores Alfiorovas (1930?2019) ? fizikas, 2000 m. Nobelio premijos laureatas.

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1937 m. mieste pastatytas Vitebsko centrinis sporto kompleksas .

Futbolas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• FK Vitebsk (futbolo klubas);
• ?FK Vicebsk (moter? futbolo ekipa);
• FK Lakamaty? Vicebsk (futbolo klubas);
• Vitebsko centrinis sporto kompleksas , kurio stadionas naudojamas futbolo rungtyn?ms. Stadiono talpa 8,3 t?kst. ?i?rov?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Oficiali miesto svetain? Archyvuota kopija 2021-12-22 i? Wayback Machine projekto.

?   ?   A   ?   R Vitebsko srities administracinis suskirstymas Srities pavaldumo miestai Navapolackas · Vitebskas Rajoninio pavaldumo miestai Baranis · Breslauja · ?a?nikai · Dysna · Dok?ica · Dubrouna · Glubokas · Haradokas · Lepelis · Miorai · Novalukomlis · Or?a · Pastovys · Polockas · Siano · Tala?ynas · Verchniadzvinskas Rajonai Be?ankovi?? rajonas · Breslaujos rajonas · ?a?nik? rajonas · Dok?icos rajonas · Dubrounos rajonas · Gluboko rajonas · Haradoko rajonas · Lepelio rajonas · Lioznos rajonas · Mior? rajonas · Or?os rajonas · Pastovi? rajonas · Polocko rajonas · Rason? rajonas · Siano rajonas · ?arkau??inos rajonas · ?umilinos rajonas · Tala?yno rajonas · U?a?? rajonas · Verchniadzvinsko rajonas · Vitebsko rajonas