?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Vietnamo karas
Priklauso: ?altajam karui ir Indokinijos karams
Deganti vietkongie?i? baz? po atakos.
Data 1955 m. lapkri?io 1 d. ? 1975 m. baland?io 30 d. Vieta Piet? Vietnamas , ?iaur?s Vietnamas , Kambod?a , Laosas Rezultatas ?iaur?s Vietnamo pergal? JAV dalini? i?vedimas i? Indokinijos Piet? Vietnamo panaikinimas Vietname , Kambod?oje ir Laose ?sigali prosovietin?s komunistin?s vyriausyb?s. Prie?astis Partizaninis karas Piet? Vietname Teritoriniai poky?iai ?iaur?s ir Piet? Vietnamas suvienytas. Vald?ia - ?iaur?s Vietnamo.
Konflikto ?alys
Antikomunistin?s paj?gos:   Piet? Vietnamas   Jungtin?s Amerikos Valstijos   Piet? Kor?ja   Australija   Filipinai   Naujoji Zelandija   Tailandas Kmer? Respublika Laosas Kinijos Respublika	Komunistin?s paj?gos:   ?iaur?s Vietnamas Vietkongas Raudonieji Kmerai Pathet Lao   Kinijos Liaudies Respublika   Soviet? S?junga   ?iaur?s Kor?ja   Kuba
Vadovai ir kariniai vadai
Ngo đinh Di?m Nguy?n V?n Thi?u Nguy?n Cao K? Cao V?n Vien Lyndon B. Johnson Richard Nixon Robert McNamara Henry Kissinger William Westmoreland Creighton Abrams Lon Nol ... ir kiti	Ho ?i Minas Le Du?n Vo Nguyen Giap V?n Ti?n D?ng Tr?n V?n Tra Nguy?n V?n Linh Nguy?n H?u Th? Pol Potas ... ir kiti
Paj?gos
~1,830,000 (1968 m.) Piet? Vietnamas: 850 000 JAV: 536,100 Laisvojo pasaulio paj?g? : 65 000 [1] [2] Australija: 7 672 Tailandas, Filipinai: 10 450 Naujoji Zelandija: 552	~ 461,000 ?iaur?s Vietnamas: 287 465 (1968 m. sausis) [3] KLR: 170 000 (1969) TSRS: 3 000 ?iaur?s Kor?ja: 300-600
Nuostoliai
Piet? Vietnamas 220 357 ?uvusieji; [4] 1 170 000 su?eista Jungtin?s Valstijos 58 220 ?uvusieji, 303 635 su?eisti, Piet? Kor?ja 5 099 ?uvusieji, 10 962 su?eistieji, 4 ding? Australija 521 ?uvusieji, 3000 su?eist?j? Naujoji Zelandija 37 ?uvusieji; 187 su?eistieji Tailandas 1 351 ?uvusysis [4] Laoso Karalyst? 30 000 ?uvusi?j?, su?eist?j? skai?ius ne?inomas [5] I? viso ?uvusi?j?: 315 384 I? viso su?eista: ~1 490 000+	?iaur?s Vietnamas & ?IP 1 176 000 ?uvusi?j?/dingusi?j?; [4] 600 000+ su?eista [6] Kinijos LR 1 446 ?uvusieji, 4200 su?eista Taryb? S?junga 16 ?uvusi?j? [7] I? viso ?uvusi?j?: iki ~1 177 462 I? viso su?eista: ~604 200+
?uvusieji Vietnamo civiliai : ~200 000?2 000 000 [8] ?uvusieji Kambod?os civiliai : 200 000?300 000 ?uvusieji Laoso civiliai : ~20 000?200 000* I? viso ?uvusi? civili?: ~420 000?2 500 000 I? viso ?uvusi?: ~1 912 846-3 992 846 Daugiau informacijos skyrelyje karo pasekm?s

Vietnamo karas  ? kar? u? Vietnamo nepriklausomyb?, o v?liau ir suvienijim? grandin?, kuri t?s?si nuo 1946  m. vasario iki 1975  m. Pats garsiausias karas ?ioje kar? virtin?je yra karas su JAV .

Vietnamo i?laisvinimas i? Japonijos ir Pranc?zijos administracij? (1946?1955 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karinio konflikto prad?ia prasid?jo baigiantis Antrajam pasauliniam karui . Jam baigiantis Japonija okupavo Indokinij?  ? kolonijines Pranc?zijos valdas. Japonija ir vi?istin? Pranc?zija buvo Vokietijos s?junginink?s, tai Vietname, kaip ir kituose Indokinijos teritorijose ?jo sud?tinga, bet ma?ai efektyvi Pranc?zijos ir Japonijos administracij? s?veika.

?iaurus Vietnamo komunist? persekiojimas, vykdomas Pranc?zijos administracijos iki ir per Antr? pasaulin? kar? paskatino Vietnamo komunistus prad?ti karinius veiksmus prie? Pranc?zijos ir Japonijos karines strukt?ras. 1944  m. gale prasid?jo Vietnamo komunist? karini? grupuo?i? formavimas. Vietnamo komunistinei partijai prad?jo vadovauti Ho ?i Minas , karin?ms paj?goms per vis? konflikt? vadovavo Nguenas Ziapas.

1944 m. gruod?io 24 d. ? pirma efektyvi Vietnamo partizan? ataka. Visos Vietnamo komunist? j?gos, apie 30 ?moni? sunaikino du pranc?z? postus.

1945  m. kovo 9 d. Japonija prad?jo kar? Indokinijos teritorijoje. Atsirad?s ?vald?ios vakuumas“ pasitarnavo Vietnamo komunistams. 1945 m. viduryje jie kontroliavo esmin? ?iaur?s Vietnamo dal?, partizan? skai?ius jau buvo apie 10 t?kstan?i?. Japonijos pralaim?jimas Antrajame pasauliniame kare dar labiau nusilpnino Vietnamo centrin? vald?i?. Rugpj??io 19 d. komunistai u??m? Hanoj? ; iki to laiko jie kontroliavo did?i?j? Vietnamo dal?. Japonijos ir Pranc?zijos 1944?1945 m. neefektyv?s veiksmai leido komunistams paimti vald?i? be dideli? ?moni? nuostoli?.

Karas su Pranc?zijos kolonizatoriais (1946?1954 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Komunistai 1945 m. pa?m? vald?i? ? savo rankas, aktyviai kovojo prie? okupantus ir tod?l tapo viena i? ?takingiausi? politini? j?g? Vietname. Pranc?zai nenor?jo prarasti kolonijos . Jie nusprend? u?imti Vietnam?. 1946 m. lapkri?io 20 d. ?iaur?s Vietnamo j?r? uoste Haifone i? Pranc?z? karinio laivo buvo ap?audytas Vietnamo laivas. Lapkri?io 21 d. Pranc?zijos vadovyb? pasiunt? Vietnamo vadovybei (Vietnamo komunistinei vadovybei) ultimatum? su reikalavimu pasitraukti i? Haifono. Atsisakius vykdyti tokius reikalavimus Pranc?zijos kariuomen? stipriai ap?aud? miest?, kuriame ?uvo daug ?moni?. 1946 m. gruod?io 19 d. Pranc?zijos vadovyb? pareikalavo nuginkluoti Vietnamo paj?gas Haifone, bet Pranc?zijos paj?gos buvo atakuotos vietnamie?i? . Pranc?zijos kariuomen? buvo daug geriau ginkluota, tod?l i?st?m? Vietnamo komunistus i? stambi? gyvenam?j? punkt?.

1947  m. kovo m?nesio gale pranc?zai kontroliavo pagrindinius miestus, kelius, jungian?ius su pakrante. Pagrindiniu komunist? atramos punktu tapo sunkiai prieinama vietov? ?iaur?s Vietname, pasienyje su Kinija  ? Viet Bakas. Bandymai sumu?ti ?itame rajone partizanus 1947 m. buvo nes?kmingi, tuo tarpu pranc?z? kariuomen?s karin? technika d?v?josi, o kareivi? ry?tas kautis smuko. Tuo laiku Vietnamas kaup? j?gas ir tobulino karini? paj?g? organizacij?, padarydamas j? ?prasta reguliaria armija. Karin?s vietnamie?i? paj?gas per 1946?1950 m. sudar? apie 60 t?kstan?i? ?moni?.

Per 1948?1950 m. pranc?z? kariuomen?s veiksmai daugiau buvo ?valomieji“, ma?as pranc?z? kari? kiekis neleido vykdyti operacij? d?iungli? gilumoje. 1950 m. vietnamie?iai sunaikino kelet? pranc?z? ?gul? prie Vietnamo-Kinijos sienos. Pranc?z? kariuomen? prarado apie 6000 ?moni?.

1952  m. pavasar? kolonijin? kariuomen? per?jo prie gynybos ir ?sitvirtino svarbiausiuose ?iaur?s Vietnamo rajonuose (piet? Vietnamas buvo s?lyginai rami pranc?zams vieta). Vietnamie?iai b?dami tikri savo kariniu prana?umu (pagal 1951  m. rezultatus) nes?kmingai paband? pulti pranc?z? pozicijas. Per puolimus vietnamie?iai tur?jo daug nuostoli? nuo sunkiosios ginkluot?s ( napalmo , sunkiosios artilerijos , upi? ir j?r? karini? laiv?).

1952 m. gale pranc?zai puol? ir pa?m? Hoa-Bino miestel?, esanti 40 kilometr? nuo gynybini? linij?. Bet 1953 m. prad?ioje d?l tiekimo (vietnamie?iai blokavo kelius ir upes, numu?in?jo transportinius l?ktuvus) jo ?gul? reik?jo evakuoti su dideliais nuostoliais.

1952 m. ruden? Vietminas puol? retus pranc?z? ?tvirtinimus per vakar? Vietnamo sien?. Kolonijin? kariuomen? nes?kmingai paband? nukreipti d?mes? puldama tiekimo bazes Viet Bake. J?g? pranc?zams buvo per ma?ai ir jiems reik?jo atsitraukti nepasiekus norim? rezultat?.

1953 m. pavasar? Vietnamo komunist? kariuomen? efektyviai ?siver?? ? Laos? , naikindama pranc?z? ir laosie?i? ?gulas. ?ita operacija parod? pranc?z? silpn? viet?. I? vienos pus?s pranc?zai band? ginti Laos?, i? kitos Hanojaus karin?s baz?s negal?jo pad?ti atakuojamiems.

Siekdama susigr??inti prarast? iniciatyv? ir apginti Laos? nuo vietnamie?i? komunist? 1953 m. gale pranc?z? kariuomen? i?laipino Den-Ben-Fu kelet? t?kstan?i? kareivi? (?gulos dydis keit?si). ?gula tur?jo trukdyti tiekim? Vietminiui ?iaur?s Laose. Tuo pat metu buvo planuojama operacija prie? partizanus centriniame Vietname.

1953 m. gruodyje ? 1954 m. sausyje Vietminis susikoncentravo prie Den-Ben-Fu kelet? divizij? . Tuo tarpu neintensyv?s kariniai veiksmai vyko centriniam Vietname ir Laose, iniciatyva m??iuose buvo Vietnamo komunist?: j? tikslas buvo nuvilioti pranc?zus nuo Den-Ben-Fu garnizono. Vietminis sugeb?jo efektyviai tiekti atsargas savo daliniams. Be to, pranc?z? tiekimas oru buvo nepakankamas Den-Ben-Fu garnizonui. Vietnamo partizan? skai?ius ir tiekimo prana?umas leido jiems laim?ti lemiam? kov? prie Den-Ben-Fu. Galiausiai po m??io, kuris t?s?si nuo 1954 m. kovo 12 d. iki gegu??s 7 d. pranc?z? ?gula (apie de?imt t?kstan?i? kareivi?) pasidav? vietnamie?iams (vietnamie?i? nuostoliai sudar? apie de?imt t?kstan?i? ?moni?).

?io karo metu Pranc?zij? r?m? JAV, o vietnamie?ius ginklais, maistu, kitais reikmenimis ? SSRS ir Kinija. D?l pranc?z? kari? nuostoli? pa?ioje Pranc?zijoje prasid?jo antikarin?s demonstracijos. Nes?kmingos karin?s operacijos ir nepasitenkinimas karu pa?ioje Pranc?zijoje, privert? vyriausyb? prad?ti taikos derybas. ?veicarijoje prasid?jo tarptautin? konferencija, kurioje dalyvavo visos did?iosios valstyb?s ? Pranc?zija, SSRS, Kinija, JAV, Did?ioji Britanija. 1954 m. buvo pasira?yti ?enevos susitarimai d?l Indokinijos, kurie rei?k?, kad Vietnamas , Kambod?a , Laosas tampa nepriklausomomis valstyb?mis.

?enevos sustarimai numat?, kad Vietname, Kambod?oje ir Laose ?vyks laisvi rinkimai, po kuri? bus sukurtos ?i? valstybi? vyriausyb?s (akcentuojama tautos pasirinkimo teis?). Vietnamas iki rinkim? buvo padalytas ? dvi dalis. ?iaurin? dal? vald? komunistai, vadovaujami Ho ?i Mino, o pietin? ? JAV remiama nekomunistin? vyriausyb?. Rinkimai ne?vyko, nei ?iaurin?je, nei pietin?je Vietnamo dalyse, tikriausiai tod?l, kad abi pus?s bijojo prarasti savo pozicijas.

?iaur?s Vietnamo atstatymas, partizaninis karas piet? Vietname (1955?1964 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1954 m. galo ?iaur?s Vietnamas intensyviai atstatin?jo karo suniokot? valstyb?s ekonomik?. Buvo siekiama stiprinti komunist? ?tak? Piet? Vietname. Piet? Vietname vyko partizaninis karas , ir vyriausyb? prad?jo naikinti komunist? organizacijas savo kontroliuojamose teritorijose.

1959 m. gegu??s-bir?elio m?nesiais t?kstan?i? ?iaur?s Vietnamo kareivi? prad?jo veiksmus Piet? Vietname. 1960  m. rugs?jo m?nes? ?iaur?s Vietnamo vyriausyb? oficialiai pripa?ino savo param? sukil?liams pietuose. Toliau neefektyvi vyriausyb? vis labiau praradin?jo savo ?tak? Piet? Vietname.

Tuo metu vis did?jo amerikie?i? karin? pagalba piet? Vietnamui. Nuo 1962  m. Piet? Vietnamas naudojo amerikie?i? sraigtasparnius kariniuose veiksmuose prie? partizanus. Nedidelis kontingentas amerikie?i? kari?ki? dirbo instruktoriais ir betarpi?kai dalyvavo kariniuose veiksmuose. Piet? Vietnamo partizan? ? komunist? Vietkongo ginkluot? toliau did?jo d?ka ginkl? i? ?iaur?s Vietnamo. 1963  m. pabaigoje Vietkongas kontroliavo apie 40 % Piet? Vietnamo teritorijos, tuo tarpu d?l karini? perversm? keit?si Piet? Vietnamo vyriausyb?s ir negal?jo kontroliuoti situacijos.

1964  m. rugpj?tyje ?vyko m??is tarp amerikie?i? ir ?iaur?s Vietnamo laiv? (kuris kaip paai?k?jo v?liau buvo sufabrikuotas). Toks pats incidentas pasikartojo rugpj??io 4 d. nakt? ir l?ktuvne?i? aviacija sudav? karin? sm?g? ?iaur?s Vietnamo kariniams objektams. ?ie ?vykiai, vietkongie?i? antpuoliai prie? amerikie?ius Piet? Vietname, JAV nenoras, kad vald?ia pereit? ?iaur?s Vietnamo komunistams baig?si aktyviais kariniais veiksmais, ? kuriuos ?siv?l? JAV ir jos s?junginink?s Australija ir Naujoji Zelandija .

JAV ir kit? valstybi? kariuomen?s ?vedimas ? piet? Vietnam? (1965?1973 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1965 m. Piet? Vietnamo paj?gos tur?jo dideli? nuostoli?. Piet? Vietnamo vald?iai pad?ti gal?jo tik kit? valstybi? ?siki?imas. ? Piet? Vietnam? buvo ?vestos JAV ir j? s?junginink? paj?gos. Jos bombardavo ?iaur?s Vietnamo transporto tinklus ir karinius objektus.

1965  m. lapkri?io 14 d. ?vyko pirmas rimtas m??is tarp Vietkongo ir amerikie?i? armijos. Nuostoliai (pagal amerikie?ius) buvo 79 amerikie?iai ir daugiau kaip 1000 Vietkongo kari?.

1966  m. padid?jo ?iaur?s Vietnamo bombardavimas. Ekonominiai ?iaur?s Vietnamo nuostoliai buvo ma?esni, negu bomb? kaina, bet jau?iamas neseniai atstatytai ekonomikai. Per 1966 m. buvo numesta 128 t?kstan?iai ton? bomb?. Tuo tarpu komunist? paj?gos (Vietkongo ir ?iaur?s Vietnamo daliniai) piet? Vietname padid?jo iki 280 t?kstan?i? kari?. Karin?s JAV paj?gos 1966 m. padid?jo iki 385 t?kstan?ius ?moni?. 1966 m. amerikie?iai vykd? efektyvias operacijas ir sunaikino nema?ai vietnamie?i? karini? dalini?. Tuo laikotarpiu karin? iniciatyva priklaus? amerikie?iams. Prasid?jo gyventoj? taikaus gyvenimo programa, bet ji buvo vykdoma neefektyviai.

1967  m. saus? karin?s piet? Vietnamo ir j? s?junginink? paj?gos pasiek? 1,2 milijonus ?moni?. Amerikie?iai ir j? s?jungininkai suduodavo sm?gius per Vietkongo kariuomen?s ir amunicijos koncentracijos vietas. Reikia pa?ym?ti, kad akivaizdi JAV ir j? s?junginink? kareivi? ir apsir?pinimo technika persvara leido pirmiems laim?ti did?i?j? dal? m??i? be jau?iam? nuostoli?.

Tuo laiku gyventoj? apklausos ?vykdytos JAV 1967 m. ruden? parod?, kad did?ioji dalis amerikie?i? pasisako prie? kar?. Toliau, d?l augan?i? nuostoli? ir konflikto u?sitesimo JAV gyventoj? palaikymas vis ma??jo. 1967 m. nuostoliai ?uvusiais ir su?eist? tarp JAV kari? sudar? apie 80 t?kstan?i?.

1968  m. vasar? ?iaur?s Vietnamo remiamos paj?gos paband? pla?iai pulti Piet? Vietnamo ir j? s?junginink? kariuomen?. JAV kariuomen? buvo geriau apsir?pinusi karine technika, tod?l puolan?ioji pus? tur?jo daugiau nuostoli?. Vienu i? to rezultat? buvo antikarini? nuotaik? JAV padid?jimas. Tuo tarpu ?iniasklaida neteisingai teik? informacija apie vietnamie?i? puolim?, pagal vien? teigimus JAV kariuomen? ?enkliai sumu?? Vietnamo komunistus, tuo tarpu ?iniasklaida tai parod?, kaip s?junginink? pralaim?jim?.

Gegu??s prad?ioje nedideliam partizan? kiekiui pavyko ?siver?ti ? Saigon?, bet tos paj?gos buvo sunaikintos s?junginink?.

Ai?kus JAV visuomen?s jautrumas pakeit? Piet? Vietnamo komunist? tikslus 1969  m. prad?ioje. Pirma buvo siekiama padaryti nuostoli? JAV armijai.

Vasar? ?iaur?s Vietnamo kariuomen? atakavo JAV bazes . Atakas pavyko atmu?ti su s?junginink? nuostoliais. Met? viduryje ?iaur?s Vietnamo armija per?jo prie atsargesni? veiksm?. JAV politika buvo nukreipta ? piet? Vietnamo karini? j?g? sustiprinim?, bandymus sutrukdyti komunistams gauti ginkl?, galimybi? i?vesti savo kariuomen? didinim?. 1969 m. JAV pradeda ?vietnamizacijos politik?“ (siekim? perduoti karinius objektus Piet? Vietnamo kariuomenei); fakti?kai vyko parengiamieji darbai i?vesti JAV kariuomen? i? konflikto zonos. Amerikie?iams nepavyko efektyviai reorganizuoti ir sustiprinti Piet? Vietnamo karini? paj?g?. Nuo 1969 m. amerikie?i? armija prad?jo moraliai ?lugti; moralinio nuosmukio prie?astis buvo tai, kad kareiviai nemat? ilgo karo prasm?s, komunist? partizan? veiksmai, tarp kareivi? plitusi narkomanija .

Vietnamo kaimynai taip pat buvo ?traukti ? kar?. Per Kambod?? i? ?iaur?s ?jo parama partizanams pietuose. JAV nepaisydama ?alies neutraliteto slapta ?ved? ten savo paj?gas, o 1969  m. prezidento Niksono ?sakymu buvo prad?tas Kambod?os bombardavimas. Jo metu ?uvo ma?iausiai 750 000 civili? gyventoj?. 1970  m. kaimynin?je Kambod?oje ?vyko antikomunistinis perversmas, paremtas JAV vald?ios. Nauja vyriausyb? paband? i?varyti komunistus i? valstyb?s, kilo pilietinis karas tarp naujosios vyriausyb?s ir nepatenkint?j?, tarp j? ir komunist?. Karas baig?si JAV remiamos vyriausyb?s pralaim?jimu ir Raudon?j? Khmer? ?sitvirtinimu vald?ioje. Karo i?plitimas ? Kambod?? dar labiau sustiprino antikarines nuotaikas JAV. Armija vis daugiau demoralizavosi. 1970 m. narkotikus vartojo apie 65 t?kstan?iai JAV kareivi? ir karinink?.

1971  m. stambiu ?vykiu buvo Piet? Vietnamo kariuomen?s reidas (palaikant JAV aviacijai) ? Vietnamo komunist? bazes Laose . Jo tikslas buvo nutraukti ginkl? ir kareivi? sraut? i? ?iaur?s Vietnamo. Piet? Vietnamo kariams pavyko pasiekti ?iaur?s Vietnamo tiekimo linijas, vadintas Ho ?i Mino taku, bet d?l galingo pasiprie?inimo Piet? Vietnamo karius evakavo amerikie?i? sraigtasparniai. Reido metu ?uvo apie 50 000 civili? laosie?i?.

1972  m. kovo 30 d. prasid?jo eilinis ?iaur?s Vietnamo kariuomen?s armijos puolimas piet? Vietname. ?iaur?s Vietnamo kariuomen? ten tur?jo apie 125 t?kstan?ius ?moni? ir buvo sustiprinta keletu ?imt? tank? . Puolimas vyko trimis kryptimis skirtingose Piet? Vietnamo dalyse. D?l did?jan?io antikarini? nuotaik? operacijos s?km? gal?jo baigti kar? s?kmingai ?iaur?s Vietnamui. D?l JAV aviacijos pagalbos piet? Vietnamo kariuomen? atlaik? prie?o spaudim?; tuo pa?iu dalis Piet? Vietnamo teritorijos liko Vietnamo komunist? rankose. 1972 m. vasar? suaktyv?jo taikos derybos su JAV ir ?iaur?s Vietnamu. J? tikslas buvo leisti JAV armijai garbingai pasitraukti i? karo.

Derybos, prasid?jusios vasar?, baig?si gruod?. Amerikie?iai, kad sustiprint? Hanojaus nor? toliau der?tis, intensyviai bombardavo ?iaur?s Vietnam?, d?l ko buvo sugriauta daug pramon?s objekt? ir ?uvo daug ?moni?.

1973 m. sausio 27 d. buvo pasira?ytas susitarimas, pagal kur? amerikie?i? kariuomen? tur?jo palikti Vietnam?, o Piet? Vietname buvo sukurtas komunistinis vald?ios organas ? laikinoji revoliucin? vyriausyb?, konkuruojanti su jau esan?iomis vald?ios strukt?romis. Sutartis realiai neleido komunistams sujungti Vietnamo. ^[9]

SSRS dalyvavimas Vietnamo kare (1965?1973 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sovietin? vadovyb? 1965 m. prad?ioje nusprend? ?broli?kai vietnamie?i? liaud?iai“ suteikti pla?i? karin? technin? pagalb?. Pagal amerikie?i? duomenis per karo ?kar?t? tokia pagalba siek? 2 milijardus doleri?.

Tiesiogiai kariniuose veiksmuose dalyvavo tik zenitinius raketinius kompleksus aptarnaujantys daliniai. Pirmas m??is tarp SSRS zenitinink? ir JAV aviacijos ?vyko 1965 m. bir?elio 24 d.

Iki karo pabaigos SSRS pateik? ?iaur?s Vietnamui apie ?imt? zenitini? raketini? kompleks? S-75 ?Dvina“ ir daugiau kaip 7,5 t?kstan?i? raket? joms, kuriomis buvo numu?ta apie 1300 l?ktuv?. SSRS nuostoliai buvo 16 ?moni?.

Galutinis karo etapas (1973?1975 m.) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po sutarties pasira?ymo Piet? Vietnamo kariuomen? buvo gerai ginkluota karine technika ir tur?jo apie vien? milijon? ?moni?. Tuo tarpu ?iaur?s Vietnamo karin?s paj?gos, dislokuotos piet? Vietnamo teritorijoje, tur?jo daugiau kaip du ?imtus t?kstan?i? ?moni?.

Ugnies nutraukimo sutarties buvo nesilaikoma. Piet? ir ?iaur?s kariuomen?s var??si d?l teritorijos. Per piet? Vietnamo 1974 m. ekonomin? kriz? krito jos kariuomen?s karin?s savyb?s. Vis didesn? piet? Vietnamo teritorijos dalis atitekdavo komunistams. S?kmingos 1974 m. komunist? karin?s operacijos parod? ?em? piet? Vietnamo kariuomen?s karin? paj?gum?. Per 1975 m. prad?ioje ?vykdyt? karin? operacij? komunistai sutriu?kino did?i?j? dal? piet? Vietnamo karini? dalini?. Kovo 25 d. ?iaur?s Vietnamo kariuomen? gavo ?sakym? u?imti Saigon? . 1975 m. baland?io 30 d. 11:30 komunist? armija Saigone ant Nepriklausomyb?s r?m? i?k?l? savo v?liav? ? karas baig?si.

Karo pasekm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vietnamo karas Jungtin?ms Amerikos Valstijoms tapo ?vykiu, labiau paveikusiu kolektyvin? s?mon? nei Antrasis pasaulinis karas . Psichologin?s ?io pasibaigusio pralaim?jimu konflikto pasekm?s tapo svarbia socialine tema tiek JAV literat?roje, tiek Holivudo film? industrijoje. Tokiu b?du net ir labai nuo tuometini? ?vyki? nutol?s asmuo vien? dien? nei?vengiamai susiduria su Vietnamo karo realijomis. Tuo tarpu buv? prie?ai ? vietnamie?iai bei juos palaik? taik?s gyventojai tokio d?mesio nesusilaukia.

Nuo 1961 m. iki 1971 m. Jungtini? Amerikos Valstij? karin?s paj?gos Vietname intensyviai ir dideliais kiekiais naudojo defoliantus ? augalij? naikinan?ius cheminius produktus. Tai tur?jo atimti i? sukil?li? patikim? priedang? bei sunaikinant pas?lius susilpninti kovotojus bei juos remian?ius kaim? gyventojus. Pastarasis tikslas buvo ai?kiai suformuluotas 1969 m. viename JAV gynybos ministerijos dokumente: ?Sukil?li? kovos veiksmus s?lygoja vietos gyventoj? tiekiamas maistas, kurio dydis priklauso nuo nuimto derliaus“, ?antivegetaciniai produktai turi stipr? puolam?j? potencial?, kurio d?ka galima sunaikinti arba apriboti maisto gamyb?.“

Did?iausiu mastu buvo naudojamas vadinamasis ?oran?inis agentas“, ? kurio sud?t? ??jo ypa? nuodingas dioksinas. 2003 m. amerikie?i? mokslininkai nustat?, kad per Vietnamo kar? buvo i?laistyta 77 milijonai litr? ?vairi? defoliant?, tuo tarpu vien dioksino kiekis siek? 400 kilogram?. Bendras chemikal? karo metu paliestas plotas ap?m? 10 % visos Piet? Vietnamo teritorijos. Vienokiu ar kitokiu b?du nuo jo nukent?jo 2,1-4,8 milijon? vietnamie?i?.

Nors pra?jo daugiau nei 30 met?, ?oran?inis agentas“ teb?ra svarbia vietnamie?i? mirties prie?astimi, taip pat sukelia lig? ir sunki? apsigimim?. Vietnamo Raudonojo kry?iaus organizacijos duomenimis ?iandien ?oran?inio agento“ auk? skai?ius siekia milijon?.

Atlikti tyrimai su Vietnamo karo veteranais ?rod?, kad kai kuri? sunki? ir chroni?k? patologij? bei susirgim? keli? r??i? v??iu prie?astis yra dioksinas. Genetini? analizi? i?vados teigia, kad vietnamie?i?, patyrusi? defoliant? poveik?, palikuoni? ?eimose da?ni persileidimo ir genitalij? apsigimimo atvejai.

D?l vidin?s migracijos ?alyje ligos ir apsigimimai i?plito po vis? Vietnamo teritorij?. Daugelyje ?eim? yra bent po vien? invalid?, kuriam reikia medicinin?s prie?i?ros, vaist?…

Kita ?oran?inio agento“ sukelta pasekm? Vietname ? patirta kolektyvin? psichologin? trauma. Ne visur su liga ar apsigimimu buvo susitaikyta: kaim? bendruomen?se dioksino sukeltas ne?galumas laikomas moraline klaida arba prakeikimo ?enklu. Aukos ken?ia socialin? pa?eminim? bei atskirt?, kuri? da?nai nei?vengia ir likusieji sveiki ?eimos nariai, pvz.: negalios nepaliesti broliai bei seserys negali sukurti ?eim?.

Katastrofos pasekm?s atsiliepia ir ?alies ekonomikai. Valstyb? turi skirti papildom? l??? sergan?i?j? ir ne?gali?j? prie?i?rai. Valstybin?s pa?alpos ir i?laidos sudaro 0,5 % viso metinio valstyb?s biud?eto.

Kadangi, remiantis JAV ?statymais, vyriausyb? negali b?ti apkaltinta u? karo metu priimtus sprendimus, 2004 m. Vietname ?kurta Oran?inio agento/dioksino auk? asociacija Niujorko apygardos teismui pateik? skund?, kuriame formuluojami kaltinimai karo nusikaltimais bei nusikaltimais ?monijai ?mon?ms, kurios gamino ?oran?in? agent?“ JAV kariuomenei. Pirmosios instancijos teismas skund? atmet? motyvuodamas tuo, kad ?oran?inis agentas“ tarptautin?s teis?s po?i?riu negali b?ti laikomas nuodais. Kai kurie teisininkai ironi?kai pa?ymi, kad tarptautini? teis?s akt?, kuriais r?m?si skund? atmet?s teismas, sudarymo laikotarpiu defoliantai bei herbicidai apskritai neegzistavo, o bylai u?vesti b?t? u?tek? vien toksi?k? herbicid? gaminimo, i? anksto ?inant apie j? pra??tingas pasekmes ?mogaus organizmui. 1984 m. tokiu pagrindu tur?jo b?ti i?kelta Vietnamo karo veteran? inicijuota byla d?l ?oran?inio agento“ pasekmi? septynioms j? gaminusioms firmoms. Ta?iau teismo sprendimo JAV visuomenei i?girsti neteko, nes abi pus?s susitar? d?l kompensacini? i?mok? kuri? bendra suma siekia 180 milijon? doleri?.

Vietnamie?i? asociacija kreip?si ? apeliacin? teism?, kuris 2008 m. kovo m?nes? nusprend?, kad bylai kelti pagrindo n?ra, ir skund? atmet?. Kai kurie ap?valgininkai tok? teismo sprendim? komentavo atsi?velgdami vien ? teisines JAV normas, ta?iau ?e??l? meta dar 2006 m. bir?el? Hanojuje su oficialiu vizitu apsilankiusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Ramsfeldo parei?kimas, kad ?oran?inio agento“ aukoms padaryta ?ala nebus atlyginta. Sunku nesusieti ?io parei?kimo ir jo politini? konotacij? su tariamai ne?ali?ku teismo sprendimu.

Piet? Vietnamo ir j? s?junginink? nuostoliai:

• Piet? Vietnamas : ~250 000 ?uvusi? ir ~1 170 000 su?eista;
• JAV : 58 209 ?uv?, 2000 ding? be ?inios, 305 000 su?eista;
• Piet? Kor?ja : 4900 ?uv? ir 11 000 su?eista;
• Australija : 520 ?uvusi? ir 2400 su?eista;
• Naujoji Zelandija : 37 ?uv? ir 187 su?eista.

?iaur?s Vietnamo ir j? s?junginink? nuostoliai:

• ?iaur?s Vietnamas : ~1 100 000 ?uvusi? ir 600 000 su?eista
• Kinijos Liaudies Respublika : ~1446 ?uv? ir 4200 su?eista.

Civili? nuostoliai:

• ~ 2 000 000 ? 5 100 000 vietnamie?i?;
• ~ 750 000 Kambod?os gyventoj?
• ~ 50 000 laosie?i?

Pagal statistik? vienam ?iaur?s Vietnamo kariui nukauti amerikie?iai sunaudodavo iki 30 000 ?ovini?.

?taka kult?rai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vietnamo karas padar? didel? ?tak? JAV gyventoj? pasaul??i?rai. Kartu su protestais prie? kar? gim? vadinamoji kontrakult?ra , kilo feministiniai , antirasistiniai, kovotoj? u? ?mogaus teises s?j?d?iai.

Pagal amerikie?i? D?ord?o Gelapo instituto duomenis, 1964?1972 m. karas Vietname buvo viena i? svarbiausi? problem?, kuri? ?vardino JAV visuomen?. Karas sujudino amerikie?i? visuomen?, prakti?kai pirm? kart? amerikie?iai susidom?jo tarptautinio plano klausimais. Masinis dom?jimosi u?sienio politika padid?jimas padidino visuomen?s nuomon?s ?tak? formuojant ir vykdant i?or?s politik?.

Vietname karas iki ?iandien oficialiai ir liaudyje vertinamas kaip visaliaudin? kova prie? amerikie?i? agresij?.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Vietnamo karas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• F. B. D?vidsonas Karas Vietname (1946?1975 m.) М.:Izografus, Eksmo 2002. (med?iaga i? svetain?s www.militera.ru Archyvuota kopija 2022-03-03 i? Wayback Machine projekto.)
• Vietnamo karo istorija Archyvuota kopija 2005-11-26 i? Wayback Machine projekto. BBS svetain?je.
• http://www.vid.ru/current/kak_eto.htm Archyvuota kopija 2007-05-07 i? Wayback Machine projekto.