Viduriniai Rytai

Keisti nuorodas
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
?is straipsnis apie geopolitin? region?. Apie pana?? geografin? region? skaitykite straipsnyje Artimieji Rytai .
Viduriniai Rytai
Plotas 7 207 575 km 2
Gyventoj? 371 mln. (2010) [1]
Valstyb?s
Kalbos
Laiko juostos UTC+2 , UTC+3 , UTC+3:30 , UTC+4 , UTC+4:30
Did?iausi miestai

Viduriniai Rytai ( arab. ????? ??????  = a?-?arq al-?Awsa? , hebr. ‏ ????? ?????? ‏‎ = ha-Mizrakh ha-Tikhon , kurd. Rojhilata Navin , pers. ?????????  = Xavar-e-Miyane , turk. Orta Do?u ) ? Azijos geopolitinis regionas, apimantis Arabijos pusiasal? , Levant? , Turkij? , Egipt? , Iran? ir Irak? . Regiono pagrind? sudaro teritorija tarp Vidur?emio j?ros ir Persijos ?lankos , taip pat Anatolijos, Arabijos ir Sinajaus pusiasaliai . Viduriniai Rytai apima Vakar? Azij? (be U?kaukaz?s ), vis? Egipt? (ne tik Sinaj?) ir vis? Turkij? (kartu su Ryt? Trakija ). [2]

Vidurini? Ryt? terminas Vakar? Europoje ir JAV i?populiar?jo po Antrojo pasaulinio karo . Iki tol regionas buvo vadinamas Artimaisiais Rytais (prie?prie?inant su Tolimaisiais Rytais ). [2] Vidurini? Ryt? terminas ?m? kelti painiav? ir imtas laikyti pernelyg eurocentri?ku . [3] [4]

Senov?je Viduriniuose Rytuose i?kilo pirmieji pasaulio miestai ir gim? trys did?iosios religijos ? judaizmas , krik??ionyb? ir islamas . [5] Dauguma gyventoj? musulmonai , labiausiai paplitusi kalba ? arab? . Pastar?j? de?imtmet? regione nesibaigia alinantys karai ir konfliktai. XX a. viduryje palei Persijos ?lank? buvo atrasti naftos telkiniai. Viduriniai Rytai ? svarbiausias pasaulyje naftos gavybos ir eksporto regionas. [2]

Valstyb?s Viduriniuose Rytuose [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Viduriniams Rytams priskiriamos valstyb?s:

Herbas V?liava Valstyb? Plotas
(km 2 ) 		Gyventoj?
(2021) 		Tankis
(?m./km 2 ) 		Sostin? Oficialios
kalbos
Bahreinas Bahreinas Bahreinas 780 1 501 635 1 925 Menama Arab?
Kipras Kipras Kipras 9 250 888 005 96 Nikosija Graik? , turk?
Egiptas Egiptas Egiptas 1 010 407 102 678 136 102 Kairas Arab?
Iranas Iranas Iranas 1 648 195 85 022 548 52 Teheranas Pers?
Irakas Irakas Irakas 438 317 41 190 700 82,7 Bagdadas Arab? , kurd?
Izraelis Izraelis Izraelis 20 770 9 443 420 455 Jeruzal? [a] Hebraj?
Jordanija Jordanija Jordanija 92 300 11 098 276 120 Amanas Arab?
Kuveitas Kuveitas Kuveitas 17 820 4 670 713 262 Kuveitas Arab?
Libanas Libanas Libanas 10 452 6 769 000 648 Beirutas Arab?
Omanas Omanas Omanas 309 500 4 520 471 21 Maskatas Arab?
Palestinos valstybė Palestinos valstybė Palestina 6 220 5 227 193 840 Ramala [a] Arab?
Kataras Kataras Kataras 11 437 2 799 202 245 Doha Arab?
Saudo Arabija Saudo Arabija Saudo Arabija 2 149 690 35 013 414 16 Rijadas Arab?
Sirija Sirija Sirija 185 180 18 276 000 99 Damaskas Arab?
Turkija Turkija Turkija 783 562 83 614 362 107 Ankara Turk?
Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arabų Emyratai Jungtiniai Arab? Emyratai 82 880 9 503 738 115 Abu Dabis Arab?
Jemenas Jemenas Jemenas 527 970 30 491 000 58 Sana Arab?

Naftos gavyba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau kaip 65 % pasaulio naftos priklauso Viduriniams rytams; regione i?siurbiama tre?dalis naftos, per dien? i?gaunamos pasaulyje. Prie? tai atsilik? Viduriniai rytai i? naftos suklest?jo, i?augo tarptautinis regiono vaidmuo ir jo ?taka pasaulio reikalams.

Naftos gavyba Viduriniuose Rytuose:

  • Jemenas ir Bahreinas: 1,3 %
  • Irakas: 2,5 %
  • Kataras: 2,6 %
  • Omanas: 4 %
  • Kuveitas: 10,5 %
  • JAE (Jungtiniai Arab? Emyratai): 13 %
  • Iranas: 19,5 %
  • Saudo Arabija: 46,6 %

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?skyrus derlingus plotus Tigro ir Eufrato sl?niuose, paj?ryje ir retose oaz?se, kone visi Viduriniai Rytai ? tai ?kaitusios akmen? arba sm?lio dykros, tarp j? ir plati Ar Rub al Chali sm?lyn? dykuma. Dal? Vidurini? Ryt? u?ima akmeningos plyn?s: did?iulis kar?tis, sausv?jai ir retkar?iais u?einan?ios li?tys su audra paliko plikas uolienas. Dauguma dykum? plot? negyvenami d?l vandens stygiaus.

Viduriniuose Rytuose didel? teritorijos dal? u?ima dykumos.

Viduriniai Rytai turi spar?iausiai pasaulyje augan?i? didmies?i?. Taip yra d?l mil?ini?k? turt?, kuriuos atne?? nafta, ir gyventoj? skai?iaus did?jimo. Miestai statomi Vakar? pavyzd?iu: juose pilna gyvenam?j? ir firm? dangorai?i? i? stiklo, plieno ir betono.

  • Ilgiausia up? Viduriniuose Rytuose: Eufratas (Irakas, Sirija) ? 2815 km.
  • Auk??iausias ta?kas: Demavendo ugnikalnis (Iranas) ? 5671 m.
  • Did?iausias pasaulyje naftos telkinys : Gavaras (Saudo Arabija) ? 8400 km².

Karai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pastar?j? de?imtmet? Viduriniuose Rytuose per nesibaigian?ius karus ?uvo t?kstan?iai ?moni?. 1980  m. u?sit?s? sienos konfliktai ir konkurencija tarp Irano ir Irako prasiver?? karu, kuris baig?si 1988  m. 1990  m. prasid?jo Persijos ?lankos karas: Irakas u?puol? Kuveit? ; tur?jo ?siki?ti tarptautin?s paj?gos , vadovaujamos JAV . Daugelis Vidurini? Ryt? ?ali? palyginti jaunos, susik?rusios XX a., region? pasidalijus Vakar? valdovams. D?l ?io dirbtinio padalijimo, da?nai napakankamai apibr??to, kilo daugyb? konflikt?, ypa? tarp tarp Irako ir jo kaimyn?.

Islamas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Islamas kilo Viduriniuose Rytuose VI a. ir teb?ra vyraujanti regiono religija. musulmonai, islamo i?pa?in?jai, tiki vien? Diev? , Alach? , ir jo prana?? Mahomet? . Mahometas gim? Mekoje , kuri yra dabartin?je Saudo Arabijoje.

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pastabos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ 1,0 1,1 Izraelis yra paskelb?s Jeruzal? savo nedaloma sostine, ta?iau did?ioji dalis tarptautin?s bendruomen?s to nepripa??sta. Ramala ? faktin? Palestinos sostin?. Ryt? Jeruzal? , paskelbta sostin?, n?ra pla?iai pripa??stama.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Population 1971?2010 ( pdf Archyvuota kopija 6 January 2012 i? Wayback Machine projekto. p. 89) IEA (OECD/ World Bank) (original population ref OECD/ World Bank e.g. in IEA Key World Energy Statistics 2010 p. 57)
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 ?Viduriniai Rytai“ . www .vle .lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-08-23 . {{ cite web }} : I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
  3. ↑ Khraish, Louay (16 July 2021). ?Don't Call Me Middle Eastern“ . Raseef 22.
  4. ↑ Hanafi, Hassan (1998). ?The Middle East, in whose world? (Primary Reflections)“ . Oslo: Nordic Society for Middle Eastern Studies (The fourth Nordic conference on Middle Eastern Studies: The Middle East in globalizing world Oslo, 13?16 August 1998). Suarchyvuotas originalas 8 October 2006.
  5. ↑ MacQueen, Benjamin (2013). An Introduction to Middle East Politics: Continuity, Change, Conflict and Co-operation . SAGE. p. 5. ISBN   978-1446289761 . ?The Middle East is the cradle of the three monotheistic faiths of Judaism, Christianity and Islam.“


Vikiteka: Viduriniai Rytai ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
?   ?   A   ?   R
?ali? s?ra?as | Azija
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Viduriniai_Rytai&oldid=7036436 "