Vasilijus Kandinskis

Vasilijus Kandinskis

Vasilijus Kandinskis apie 1913 m.
Gim?	1866 m. gruod?io 16 d. Maskva
Mir?	1944 m. gruod?io 13 d. (77 metai) Neji prie Senos, Pranc?zija
Palaidotas (-a)	Naujosios komunalin?s kapin?s
Tautyb?	rusas

Veikla	Dailininkas
Sritis	Abstrakcionizmas Ekspresionizmas

Vikiteka	Vasilijus Kandinskis

Vasilijus Kandinskis ( rus. Кандинский, Василий Васильевич ; 1866 m. gruod?io 16 d. ? 1944 m. gruod?io 13 d.) ? rus? kilm?s tapytojas, grafikas ir meno teoretikas. Laikomas vakarieti?kojo abstrak?iojo meno pradininku. V. Kandinskio abstrakcij? rai?kos galimybi? tyrin?jimas peln? jam vieno i? svarbiausi? moderniojo meno inovatori? vard?. Moderniajam menui jis nusipeln? tiek meno teorijos, tiek k?rybos darbais.

Gyvenimas Rusijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

V. Kandinskis gim? Lidia Tichejevos ir Vasilijaus Kandinskio ?eimoje. T?vas buvo prekeivis arbata ^[1]. Maskvoje gyveno iki penkeri? met?, v?liau jo ?eima persik?l? ? Odes? . Vasilijaus vaikyst? buvo gerai materialiai apr?pinta, nes t?vas vert?si arbatos prekyba, ta?iau tikrai neidili?ka ? jam teko augti be t?vo, nes ?eima i?siskyr?.

Vasilijaus t?vai buvo muzikal?s, grojo pianinu ir citra , tad Vasilijus dar vaikyst?je i?moko groti pianinu ir violon?ele. Jo artumas su muzika i? ma?? dien? padar? didel? ?tak? k?rybai. Neveltui daug jo nupie?t? paveiksl? pavadinim? susij? su muzika (?Kompozicijos“, ?Improvizacijos“ ir kt.). Taip pat pasakojama, kad jis b?damas vaikas dom?josi ir kitomis meno r??imis: ra?? eil?ra??ius, m?go pie?ti. ^[2]

Baig?s mokykl? (1886?1892 m.) jis studijavo teis? ir ekonomik? Maskvos universitete . 1889 metais buvo komandos narys, pasi?stos ? ?iaur?s vakar? Rusij?, Vologdos provincij?, tirti vietini? gyventoj? komi? gyvenimo b?do, studijuoti j? teis?s sistem?. Manoma, jog vietini? menas, j? nam? ?rengimo ypatumai s?lygojo spalv? ir form? rai?kos ypatybes ankstyvojoje V. Kandinskio k?ryboje, pavyzd?iui, ry?kios, gyvos spalvos sudaran?ios kontrast? su tamsiu fonu. Vieni i? tokio tipo paveiksl? yra ?Volgos daina“ ^[3] (1906), ?Jojanti pora“ ^[4] (1906), ?Spalvotas gyvenimas“ (1907). ^[5]

1893 m. jam buvo pasi?lyta dirbti Maskvos universiteto Teis?s fakultete, v?liau gavo pasi?lym? tapti Tartu universiteto ( est. Tartu Ulikool ) rom?n? teis?s profesoriumi. Ne?i?rint profesin?s s?km?s ir perspektyv?, b?damas ma?daug 30-ies V. Kandinskis nusprend? tapti menininku.

Didel? ?tak? jo stiliaus susiformavimui tur?jo pranc?z? impresionist? tapyba. Jis steb?josi tuo, jog ?ie tapydami daug d?mesio nekreipdavo realisti?k? detali? vaizdavimui, o objektus i?skirdavo sumaniai kaitydami spalvas ir ?vies?. Ypa? didel? ?sp?d? padar? Klodo Mon? tapyba, kuris, V. Kandinskio manymu, geb?jo savo darbuose mai?yti tiek realaus pasaulio, tiek pasak? elementus ^[6].

Gyvenimas Vokietijoje (1896 - 1914) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1896 m. apsistojo Miunchene ( Munchen ) ir studijavo Daili?j? Men? Akademijoje. 1909 metais po kelion?s ? Pary?i? ir artimesn?s pa?inties su impresionist? darbais jo darbai tapo kur kas spalvingesni ir ?laisvesn?s“ kompozicijos. Ma?daug po ketveri? met? jis nutap? darbus, kuriuos priimta laikyti pirmaisiais visi?kai abstrak?iais darbais moderniojo meno istorijoje, Jo pie?iniai netur?jo jokio s?ly?io su realiojo pasaulio objektais, o j? ?kv?pimas buvo muzika. 1910 metai buvo esminiai l??io metai tiek Kandinskiui, tiek meno pasauliui, nes b?tent tada jis suk?r? savo pirm?j? abstrak?i? akvarel?. Atrod?, jog joje objektyv?s vaizdavimo kriterijai i?nyko. T?sdamas savo ankstesni? darb? ?prot?, tapydamas k?r?jas naudojo ekspresyvius tiesius pot?pius ir i?rai?kingas spalvotas d?mes ^[7].

Gyvendamas Vokietijoje V. Kandinskis grynino savo id?j? apie ?bendravim?“ tarp meno k?rinio ir ?i?rovo, laikydamas tai tam tikru rezonansu. Jis ra??, kad ?Spalva yra j?ga, kuri tiesiogiai daro ?tak? sielai. Spalva yra klavi?ai, akys plaktukai, o siela - pianinas su stygomis. Menininkas yra grojanti ranka, kuri liesdama vien? arba kit? klavi??, sukelia vibracijas sieloje“. ?iuo meninio vystymosi periodu V. Kandinskis prad?jo skirstyti savo darbus ? kategorijas: "?sp?d?ius" (kuriuose dar galima ??velgti objekt? pana?um? su realiuoju pasauliu), ?Improvizacijas“ (kur abstrak?iai perteikiamos spontani?kos emocin?s reakcijos), ?Kompozicijas“ (kurios yra svarbiausi k?riniai, sukurti tik po kruop?taus paruo?iamojo darbo ? V. Kandinskis per savo gyvenim? yra suk?r?s tik apie 10 toki? ?Kompozicij?“).

1911 metais Kandinskis drauge su vokie?i? ekspresionistais ?k?r? “ M?lynojo raitelio ” draugij? (toks pavadinimas kilo d?l to, jog V. Kandinskis m?go m?lyn? spalv?, o Francas Markas ? arklius). ?io laikotarpio V. Kandinskio darbus apib?dina ypa? i?rai?kingos spalvos bei sud?tingi abstrak?i? vaizduojam? objekt? modeliai. Kandinskis paveik? XX am?iaus men?. Jo 1912 metais i?leistas veikalas “ D?l meno dvasios ” (Concerning the Spiritual in Art) buvo pirmasis teorijos traktatas apie abstrakcionizm? , kuris pad?jo jo id?joms pla?iai pasklisti po Europ?.

Gr??imas ? Rusij? (1914 - 1921) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prasid?jus I Pasauliniam Karui 1914 metais, Kandinskis nutrauk? tuometinius santykius su Gabriele Miunter (Gabriele Munter) ir per ?veicarij? , Italij? bei Balkanus sugr??o ? Maskv?.

1917 metais jis ved? maskviet? Nin? Andrevskaj? (kuri, beje, buvo rus? generolo dukra) ir, nors poros am?iaus skirtumas buvo didelis, santuoka buvo itin nusisekusi. Kadangi Kandinskis gerai ?sik?r? Maskvoje, jis steng?si v?lei integruotis ? ?alies kult?rin? gyvenim?. Tai skatino ir tuometin? sovietin? vald?ia, nor?jusi ? savo pus? patraukti ?ymaus avangardininko simpatijas. Per sud?tingus Rusijos revoliucijos metus menininko k?ryba svyravo tarp pusiau abstrak?i? darb?, impresionistini? gamtovaizd?i? bei romanti?k? fantastini? pie?ini?. Abstrak?iuose darbuose geometrin?s formos tapo da?nesn?s. ?itai galima paai?kinti tiesiog pribrendusiu nat?raliu supaprastinimo siekiu menininko k?ryboje bei tuo metu Maskvoje vyravusiomis modernaus meno nuotaikomis ir ?madomis“ ^[8], 1918 metais Kandinskis tapo Maskvos daili?j? men? akademijos d?stytoju, o 1919-aisiais ?k?r? Menin?s kult?ros institut? ir tais pa?iais metais tapo Maskvos vizualin?s kult?ros muziejaus direktoriumi. Jis prisid?jo ?rengiant 22 muziejus buvusios Soviet? s?jungos teritorijoje, 1920 metais tapo Maskvos universiteto d?stytoju, 1921 ?k?r? Rusijos meno moksl? akademij? ^[9].

Menininkas tur?jo nutraukti savo produktyvi? veikl? ir emigruoti su ?mona ? Vokietij?, kai jo po?i?ris susikirto su oficialiai vald?ios kultivuojamomis meno teorijomis (populiarus tapo socialinis realizmas ), netrukus prasid?jo stiprus spaudimas menui. V. Kandinskio darbai ilgam laikui buvo pa?alinti i? Soviet? S?jungos muziej? .

Antras gyvenimo Vokietijoje etapas (1921 - 1933) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors ?iuo metu Kandinskis jau buvo pripa?intas pasaulinio lygio menininku, jis v?l panoro u?siimti edukacine veikla ir nuo 1922 met? d?st? Veimare (Weimar), Bauhaus architekt?ros ir meno mokykloje, kuri, sakoma, siek? utopini? tiksl?. Jos ?alininkai taikydami ?universalumo estetika paremt? dizain?" steng?si pakelti kasdienio gyvenimo kokyb?. Be parengiam?j? kurs? Kandinskis si?l? ?analitinio pie?imo“ paskaitas, kuriose b?davo analizuojami strukt?r? k?rimo principai. Mokymo tikslas buvo i?nagrin?ti abstrakcij? k?rimo proces?. Abstrakcionistas taip pat pareng? ?pirminio meninio dizaino“ kurs?. V?liau, kurs? i?pl?tojus, jis tapo dizaino teorijos griau?iais. Did?iausias d?mesys buvo kreipiamas ? vaizdo organizavimo pagrindus, k?rinio kompozicijos centro ir kra?t? funkcijas, linij?, plok?tum?, fig?r? savybi? nagrin?jim? ^[10].

?io laikotarpio darbai savyje vienijo tyrimus, meistri?kum? bei ?puritoni?k? estetik?“. K?ryba buvo kur kas rimtesn? palyginus su romanti?ku gyvenimo Miunchene periodu. Kandinskis pagal to meto vyravusias tendencijas vyst? geometrinio abstrakcionizmo id?jas. Vis d?lto, jo darbai nebuvo stagnati?ki, atvirk??iai, jie buvo dinami?ki, nevengta vaizdin?je erdv?je parodyti daug detali? ^[11]. 1925 V. Kandinskis i? Veimaro persik?l? ? Desau (Dessau). 1926 metais jis i?leido svarb? traktat? apie abstra?iojo meno teorij? vokie?i? kalba. Jis vadinosi ?Ta?kas ir linija plok?tumai“ (vok. ?Punkt und Linie zu Flache“). 1933 Bauhaus mokykla buvo u?daryta naci? . Kandinskis i?keliavo i? Vokietijos.

Pary?iaus periodas (1933 - 1944) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1933-aisiais Kandinskis ?sik?r? netoli Pary?iaus , tapo Pranc?zijos pilie?iu ir ?ia gyveno likusi? gyvenimo dal?. Vis d?lto tai buvo didelio nusivylimo laikas menininkui. ?io laikme?io darbai buvo da?nas to meto diskusij? objektas: jie ne?tiko Pary?iaus mokyklai ir jos pasek?jams, ypa? vertinusiems tuo metu i?populiar?jus? siurrealizm? (kuris taip pat paveik? ir Kandinskio k?ryb?). Vis d?lto, nors Pary?iaus meno bendruomen?, paveikta meno patriarch?, da?nai atsiliepdavo kriti?kai, jaunoji karta juo ?av?josi. Menininko studija da?nai buvo lankoma toki? meninink? kaip Ch. Miro , H. Arpo , Magnelio . ^[12]. Pary?iaus k?rybos periodu Kandinskis atsiribojo nuo sen? technik?, nukrypdamas nuo neskaidom? fig?r? link paveiksl? egzistavusi? kaip spalva, linija bei forma. Menininkas nenustojo tapyti beveik iki pat savo mirties. Mir? jis Neuilly-sur-Seine mieste 1944 metais, palik?s apie pusantro ?imto paveiksl? bei daugiau nei du ?imtus akvareli?.