Manoma, kad ?is straipsnis skiria per ma?ai d?mesio vieniems geografiniams regionams ir per daug  ? kitiems. Jei galite, subalansuotai perra?ykite straipsn?, neskirdami jokiam regionui perd?to d?mesio. Taip pat galite pad?ti susitarti d?l sprendimo diskusij? puslapyje .

Vaik? dar?elis ? privati arba vie?a ikimokyklinio ugdymo ?staiga , paprastai skirta vaikams nuo dviej? iki penkeri? ar ?e?eri? met?. Vaikai mokomi pagrindini? ?g?d?i?, naudojant ?aidimus ir kitas ma?ame?iams pritaikytas ugdymo priemones. Egzistuoja ?vair?s vaik? dar?elio tipai, tarp j? mi?ko vaik? dar?elis ir kt.

Ap?valga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vaik? dar?elis, tai ugdymo ?staiga skirta ikimokyklinio am?iaus vaikams, pvz: Vokietijoje vaikai turi b?ti sulauk? trej?, ?veicarijoje keturi?, o Austrijoje - ma?iausiai dviej? su puse met? am?iaus. Sudarant dar?elio grupes vaikai skirstomi pagal am?i?. Grup?s sudaromos pradedant nuo lop?elinuk? iki paruo?iamosios grup?s. Remiantis pirmojo vaik? dar?elio ?k?r?ju Frydrichu Vilhelmu Augustu Friobeliu , tai buvo terminas apr?piantis visas ikimokyklinio am?iaus ugdymo ?staigas. ?is terminas sujungia mokslo, vaik? ugdymo ir vaik? prie?i?ros sritis. Dar?eliai atstoja vaik? aukl?jim? ?eimose, bei atveria naujas galimybes mokytis u? ?eimos rato rib?. Ikimokyklin? ir mokyklin? ugdym? reguliuoja ?vietimo sistema.

Vaik? dar?elio lankymo modeliai:

• Valandinis vaik? aukl?jimas
• Nepilnos dienos vaik? aukl?jimas (nuo ryto iki piet? arba po piet? iki vakaro)
• Pilnos dienos vaik? aukl?jimas.

Pilnos dienos vaik? aukl?jimas Vokietijoje da?nai yra vadinamas dieniniu vaik? dar?eliu ( vok. Kindertagesstatte ) arba dieniniais namais vaikams ( vok. Tagesheim ). Taip pat yra si?lomi ir kitokie lankymo modeliai pvz., nuo ankstyvo ryto (5:30 val.) iki v?lyvo vakaro (20 val.) ir u?imtumas savaitgalio dienomis.

Taip pat egzistuoja, bei gydomosios ir specifin?s pedagogikos vaik? dar?eliai. ?io tipo dar?eliuose yra aukl?jami ne?gal?s, reikalaujantys specialios prie?i?ros ar turintys sveikatos negalavim? vaikai. Yra ir kitokio pedagoginio pob?d?io dar?eli? pvz. mi?ko vaik? dar?eliai ( vok. Waldkindergarten ), ?kio vaik? dar?eliai ( vok. Bauernhofkindergarten ), Montessori pedagogikos vaik? dar?eliai ( vok. Montessorikindergarten ), vaik? dar?elis mi?ko kaimas ( vok. Waldorfkindergarten ). Kai kuriuose dar?eliuose yra orientuojamasi ? u?sienio kalb? ir kitos ?alies pedagoginius pagrindus. Lietuvoje pvz., lenki?kus ^[1] ir rusi?kus ^{[2] [3]} , o Vokietijoje pranc?zi?kus, itali?kus arba ispani?kus. Skirtingo am?iaus vaikus (lop?elis, dar?elis ar prailgintos dienos grup?) arba pagal poreikius (vaikai su negalia, ypatingesniais poreikiais) stengiamasi integruoti su kitais vaikais.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Istoriniai u?kulisiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pramon?s revoliucijos metu ?mon?ms kraustantis i? provincijos ? miestus. Tai dramati?kai keit? daugiavaiki? ?eim? socialin? aplink?, kurioje augo vaikai. ?enkliai padid?jo pramonin?s gamyboje dirban?i? moter? skai?ius. Tuo tarpu vaikai gyveno ypa? greitai augan?iuose didmies?i? daugiabu?i? rajonuose. Vaik? gyvenimo s?lygos buvo ypa? prastos.

Nuo vaik? prie?i?ros ?staig? iki vaik? dar?elio kaip pedagogin?s ?staigos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iandieninems, valstyb?s pripa?intiems, vaik? dar?eliams apra?yti XIX a. egzistavo daug skirting? pavadinim?. Vaik? dar?eliai buvo vadinami ?ma?ame?i? vaik? mokyklomis“ arba ?ma?ame?i? vaik? prie?i?ros ?staigomis“. Tuo metu vaik? dar?eliai da?niausiai vadovavosi Frydricho Friobelso sukurta pedagogika, o taip vadinamoje ?ma?ame?i? vaik? mokykloje“ arba ?ma?ame?i? vaik? prie?i?ros ?staigoje“ nebuvo vadovaujamasi konkre?ia ir vientisa pedagogika. Bavarijos karalyst?je 1839 m. ?ma?ame?i? vaik? mokyklos“ pavadinimas buvo netgi u?draustas, nes ?ias paslaugas teik? privat?s asmenys, o valstyb?s pripa?intos ?staigos. Bavarijos vaik? aukl?jimo sistemos programoje nebuvo tokios at?akos ^[4] . Viena i? pirm?j? valstyb?s pripa?int? vaik? aukl?jimo ?staig? buvo ?kurta 1780 m. ?traubinge (dab. Vokietija ) ^{[5] [6]} . Jau 1760 m. pastorius Oberlinas Belmonto kaime ( Elzasas ) ?k?re taip vadinamaj? ?mezgimo mokykl?“ ^[7] . ?...mes rasime esmin? kombinacij? tarp vaik? dar?elio ir prailgintos dienos vaik? grup?s“ (Psczolla o. J., S. 10) ^[7] . Visoms ikimokyklinio am?iaus mokymo ?staigoms didel? reik?m? tur?jo vis? pamir?ta grafien? Tereza fon Brunsvik ( veng. Therese Brunsvik ). 1828 m. bir?elio 1 d. Budoje (dab. Budape?tas ) ji ?k?r? pirm?j? vaik? aukl?jimo ?staig? pavadinimu ?Angel? sodas“. Jaunyst?je ji gyveno ?veicarijoje , kur ji sutiko Johan? Henrik? Pestalozzi ( it. Johann Heinrich Pestalozzi ). ?is susitikimas buvo lemtingas jos atei?iai. Ji buvo to meto moter? i?silavinimo pavyzd?iu Vengrijoje . Grafien? Tereza fon Brunsvik pati ?k?r? vienuolika valstyb?s pripa?int? ma?ame?i? vaik? aukl?jimo ?staig?, profesin? mokykl?, auk?tesni?j? mergai?i? mokymo ?staig? (bendradarbiaujant su savo dukter??ia Blanka Gr?fin fon Teleki) ir nam? agronomi? mokykl?. 1837 m. ji suk?r? ma?ame?i? vaik? prie?i?ros susivienijim?. Ji savo pedagogin? patirt? perdav? keliaudama ? Vokietij? ( Miunchen? , Augsburg? ), Anglij? , Italij? ir kitas ?alis. Iki jos mirties 1861 m. valstybini? vaik? aukl?jimo ?staig? skai?ius u?augo iki 80-ies. Grafien? skatino vyriausyb? reguliuoti aukl?toj? moksl? ir para?? kelet? knyg? apie ankstyvojo am?iaus aukl?jimo svarb?. Nuo 1837 m. Vengrijoje t?s?si nenutraukiamai aukl?toj? apmokymai, o 1959 m. rugs?jo 1 d. ?is mokslas tapo auk?tosios mokyklos studij? programa.

XVIII a. pabaigoje buvo ?kurti pirmieji ma?ame?i? vaik? prie?i?ros namai. Tai padar? Johanas Frydrichas Oberlinas ( pranc. Johan Friedrich Oberlin ), Luise ?epler ( pranc. Louise Scheppler ) ir Paulina zur Lipe ( vok. Pauline zur Lippe ) miestuose, kuriuose gyveno ^[8] . O 1840 m. bir?elio 28 d. Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis Blankenburge ( Tiuringija ) ?k?r? pirm?j? ?vaik? dar?el?“, kuriame vaikai ne tik buvo pri?i?rimi, bet taip pat mokomi ir aukl?jami. ?iam ?vykiui atminti 2015 m. bir?elio 6 d. Vokietijoje buvo i?leistas 215 euro cent? vert?s pa?to ?enklas. Jis buvo sukurtas grafik?s Lizos Rioper ( vok. Lisa Roper ) i? Kaselio . Termin? ?vaik? dar?elis“ Frydrichas Vilhelmas Augustas Friobelis sugalvojo 1840 m. pavasar? keliaudamas i? Blankenburgo ? Kailhau ^[9] . Jo nuomone vaikas vaik? dar?elyje tur?jo buti kaip augalas - pri?i?rimas ir puosel?jamas. Pradin? vaik? dar?elio funkcija tur?jo b?ti skirta ne tik vaikams nuo 2 iki 7 met?, bet ir j? motinoms. Ten jos tur?jo pasisemti pedagogini? ?ini? ir jas perteikti aukl?jime. Vaik? dar?elis tur?jo duoti teigiam? impuls? ?eimai.

Dvejiems metams prie? pirmojo dar?elio ?k?rim? Marlishoizerio pastorius Johanas Samuelis Ferdinandas Blumrioderis ( vok. Johann Samuel Ferdinand Blumroder ) ?varcburgui-Sonderhauzenui priklausan?iam kaime ?k?r? ma?ame?i? vaik? prie?i?ros ?staig?. Jau 1835 m. Erfurte gim?s teologas ir pedagogas Karlas Rainthaleris ( vok. Karl Reinthaler ) ^[10] (1794-1863 m.) paskatino ?kurti ma?ame?i? vaik? prie?i?ros ?staig?, kurioje taip pat tur?jo b?ti pri?i?rima ir vaik? sveikata. ?staiga i?gars?jo kaip mokyklinis susivienijimas. Kartu su penkiais miesto ?gerbiamais vyrais“ 1835 m. gegu??s 23 d. valdi?kosios neturting?ju komisijos d?ka buvo pasira?yta ?k?rimo pa?yma. Pasak to meto i?saugot? dokument?, 1835 m. liepos 20 d. prie ligonin?s vart?, kurioje vaikai tur?jo b?ti saugojami ir pri?i?rimi, buvo sulaukta tik vienos motinos su vaiku (laukiama buvo dvylikos). Pa?io Karlo Rainthalerio apmokyta moteris aukl?jo nuolat did?jant? vaik? b?r?, kuris spar?iai padid?jo nuo 20 iki 30 asmen? ^[11] .

Iki 1846 m. jau buvo sukurti ?tikrieji“ vaik? dar?eliai, kurie r?m?si Friobelso pedagogikos metodais. ?ie dar?eliai buvo ?sik?r? Anaburge , Liunene , Dresdene , Frankfurte prie Maino ir Homburge .

1851 m. Pr?sijos karalyst?je ?d?l ateistini? tendencij?“ vaik? dar?eliai buvo u?drausti. U? tai atsakingas buvo tuometinis Pr?sijos karalyst?s ministras Karlas Otto von Raumeris. Jo ministerija buvo atsakinga u? medicin?, ?vietim? ir tikyb?. Jis nusprend?, jog Friedricho Friobelso pedagoginis po?i?ris buvo ?paged?s“ ir nepagr?stas (cit. pagal Nacke 1853, S. 358). Bavarijos karalyst?s vidaus reikal? ministerija 1851 m. taip pat u?draud? vaik? dar?elius. ?iaurus likimas i?tiko vaik? dar?elius, kurie buvo sutapatinti su laisvamani? bendruomen?mis ir j? socialistin?mis id?jomis ^[12] . Ministerija r?m?si tuo, kad tokio pob?d?io ?staigos yra ?alingos ir yra b?tina kruop??iai jas steb?ti (cit. pagal Abdruck der bayerischen Verbotsentschließung in Lange 2013, S. 195). Pr?sijos ir Bavarijos karalyst?se nekliudomai ir toliau veik? ma?ame?i? vaik? prie?i?ros ?staigos, kurios buvo ir toliau remiamos valstyb?s. Vyriausyb? i? esm?s netrukd? vaik? aukl?jimui, tik leido tai daryti valstyb?s pripa?intose ?staigose. Jos tur?jo b?ti i?tikimos valstybei. 1852 m. Bavarijos karalyst?je egzistavo 91 ma?ame?i? vaik? prie?i?ros ?staiga, kuriuose buvo pri?i?rimi 6 796 vaikai ^[13] . 1860 m. Bertos fon Marenholtz-Biulov ( vok. Bertha von Marenholtz-Bulow ) ir politiko Adolfo Lete ( vok. Wilhelm Adolf Lette ), palaikan?io socialines id?jas, vaik? dar?eli? draudimas buvo panaikintas. To d?ka atsiv?r? galimyb? vaik? dar?eli? k?rimui. Ypa? tuo u?si?m? moterys, kurios buvo Friobelso pasek?jos. Pavyyd?iui, Angelika Hartman ( vok. Angelika Hartmann ) 1864 m. K?tene ( Anhaltas ) ?k?r? vaik? dar?el? pagal Friobelio pedagogines id?jas ^{[14] [15]} , o 1876 m. ?Leipcigo Friobelio susivienijim?“.

Pedagogas Augustas Kioleris ( vok. August Kohler ) taip pat buvo svarbus ?mogus vaik? dar?eli? vystymesi. 1863 m. jis kartu su Eleonora Hervart ( vok. Eleonore Heerwart ^[16] ), Mina ?elhorn ( vok. Minna Schellhorn ), Julie Trabert ( vok. Julie Traberth ) ir Auguste Mioder ( vok. Auguste Moder ) ^[17] inicijavo ir ?k?r? ?Vokietijos Friobelso bendruomen?“. 1872 m. Tiuringijoje buvo ?kurta bendrin? Friobelso bendruomen? ir 1873 m. ?Vokietijos Friobelso S?junga“. Kioleris i?vyst? ?Kiolerio-vaik? dar?elio pedagogik?“. Taip pat buvo pirmasis redaktorius, laikra??io skirto vaik? dar?eliams, kurie 1860 m. vadinosi ?Vaik? dar?elis ir pradin? mokykla“ ^[18] .

XX am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietijos imperijoje 1910 m. vaik?, kurie lank? vaik? aukl?jimo ir ugdymo ?staigas (ma?? vaik? prie?i?ros ?staiga, ma?? vaik? mokykla ir vaik? dar?elis) skai?ius i?augo iki 13 %. ?is procentas i?silaik? ir Veimaro respublikoje . Pirmojo pasaulinio karo metais dauguma vaik?, kuri? t?vai buvo fronte, o mamos dirbo karo pramon?je, lank? ?karo vaik? dar?elius“ ^[19] .

1919 m. Hamburge prad?jo veikti pirmasis kur?nebyli? vaik? dar?elis, kuris veik? kartu su kur?nebyli? draugija ^[20] .

Ma?daug nuo 1920 m. smarkiai paplito Montesori pedagogika. 1925 m. Klara Grunvald ( vok. Clara Grunwald ) ?steig? voki?k?j? Montesori bendruomen?, o K?te ?tern ( vok. Kathe Stern ) skatino sukurti ?i?pl?stin? Montesori pedagogikos sistem?“. ?i sistema tur?jo apjungti Friobelso ir Montesori pedagogikos r??is. Ji tur?jo atsi?velgti ? naujausius atradimus psichologijos srityje.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Aden-Grossmann, Wilma: Der Kindergarten: Geschichte ? Entwicklung ? Konzepte. Weinheim: Beltz 2011
• Aden-Grossmann, Wilma: Monika Seifert ? Padagogin der antiautoritaren Erziehung. Eine Biografie. Frankfurt: Brandes & Apsel 2014
• Werner Volkert: Die Kindertagesstatte als Bildungseinrichtung. Neue Konzepte zur Professionalisierung in der Padagogik der fruhen Kindheit. VS-Verlag, Wiesbaden 2008, ISBN 978-3-531-16173-0 .
• Kindergartens and Cultures: The Global Diffusion of an Idea. Hrg. von Roberta Wollons und Roberta Lyn Wollons, Yale University Press, 2000, ISBN 0-30-007788-2 .
• Harald Georgii: Rechtsanspruch auf einen Kindergartenplatz. Neue Juristische Wochenschrift (NJW) 1996, 686.
• Manfred Berger: 150 Jahre Kindergarten. Ein Brief an Friedrich Frobel. Frankfurt/Main 1990, ISBN 3-925798-47-1 .
• Manfred Berger: Kindergarten und Kleinkindpadagogik in der SBZ/DDR. Saarbrucken 2014.
• Manfred Berger: Der Kindergarten von 1840 bis in die Gegenwart. Ein (fiktiver) Brief an Friedrich Frobel zur 175-jahrigen Geburtstagsfeier seiner vorschulischen Einrichtung. Saarbrucken 2015.
• Manfred Berger: Die Geschichte des Kindergartens ? Etappen der offentlichen Kleinkindererziehung von den Anfangen bis zur Gegenwart (Drei Teile), in: Irmgard M. Burtscher (Hrsg.): Handbuch fur Erzieherinnen in Krippe, Kindergarten, Kita und Hort, Munchen 2015
• Manfred Berger: Geschichte des Kindergartens. Von den ersten vorschulischen Einrichtungen des 18. Jahrhundert bis zur Kindertagesstatte im 21. Jahrhundert, Frankfurt/Main 2016
• Walter Ellermann: Bildungsarbeit im Kindergarten erfolgreich planen. Cornelsen, Berlin, Dusseldorf, Mannheim 2007.
• Gunter Erning/Michael Gebel: ?Kindergarten“ ? nicht von Frobel? Zur Wortgeschichte des ?Kindergartens“. In: Friedrich-Frobel-Museum (Hrsg.): Sind Kinder kleine Majestaten? Bad Blankenburg 2001.
• Walter Catherine, Fasseing Karin: Kindergarten ? Grundlagen aktueller Kindergartendidaktik. ProKiga-Lehrmittelverlag, Winterthur/Schweiz 2002, ISBN 3-907578-60-0
• W. E. Fthenakis, M. R. Textor: Padagogische Ansatze im Kindergarten , Weinheim, Basel, Beltz Verlag, 2000
• Katrin Kogel (Hrsg.), Norbert Kuhne (Hrsg.): Praxisbuch Sozialpadagogik, Bande 1?8, Bildungsverlag EINS, Troisdorf 2005?2009
• Franz Michael Konrad: Der Kindergarten. Seine Geschichte von den Anfangen bis in die Gegenwart. Lambertus Verlag, Freiburg 2004, ISBN 3-7841-1532-2
• Ministerium fur Volksbildung (Hrsg.): Programme fur die Bildungs- und Erziehungsarbeit im Kindergarten, Berlin 1986
• Wilma Aden-Grossmann: Der Kindergarten. Geschichte ? Entwicklung ? Konzepte. Beltz Verlag, Weinheim und Basel 2011 ISBN 978-3-407-62771-1
• Netti Christensen: Einige Bemerkungen zur Frage der Planung. In: Neue Erziehung im Kindergarten , 1951/H. 1, S. 2 ff.
• Bayerisches Staatsministerium fur Arbeit und Sozialordnung, Familie und Frauen (Herausgeber): Geschichte des Kindergartens in Bayern. Von der Bewahranstalt zur modernen Bildungseinrichtung. Munchen o. J.
• Helmut Heiland: Friedrich Frobels Beziehungen zu Quetz. In: Anfange des Kindergartens des Friedrich-Frobel-Museum, Band 2, Bad Blankenburg 2000.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Manfred Berger: ?Heureka! Kindergarten soll die Anstalt heißen!“ Ein (fiktiver) Brief an Friedrich Wilhelm Frobel zum 175. Geburtstag seines 1840 in Blankenburg gestifteten Kindergartens (2015)
• Deutscher Bildungsserver: Elementarbildung ? Bildung und Erziehung in Kindertagesbetreuung
• Fachportal Padagogik: Metasuche ?Kindergarten“ in Padagogik-Datenbanken
• DJI-Zahlenspiegel uber das Angebot in Deutschland
• Kindergarten gleicht soziale Unterschiede aus
• Deutschlandweites Verzeichnis fur Krippen, Kindergarten, Horte und deren Trager
• Verzeichnis Deutscher Kindergarten im Ausland (VDKA)
• Liste der Kindergarten in der Schweiz