Urugvajaus lietuvi? bendruomen?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bendruomen?s pastatas Montevid?juje
Urugvajaus lietuvi? bendrov?s ?Vienyb?“ ?kurtuv?s 1937 m. liepos m?n.
Lietuvos Respublikos aik?t? Montevid?juje

Urugvajuje gyvena apie 10 t?kst. lietuvi? ir lietuvi? kilm?s asmen?. [1] Tai viena gausiausi? lietuvi? bendruomeni? Lotyn? Amerikoje , nusileid?ianti tik Brazilijos ir Argentinos tautie?i? organizacijoms.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

N?ra tiksliai ?inoma, kada pirmieji lietuviai atvyko ? Urugvaj? , ta?iau pagrindin? emigracija prasid?jo 1928  m. Vien iki 1935  m. atvyko apie 10 t?kstan?i? emigrant?, turin?i? lietuvi?kus pasus. Daugelis atvykusi?j? buvo jauni, tod?l reik?jo r?pintis savo vaik? ?vietimu, susitikti ir bendrauti su tautie?iais, nes prastas ispan? kalbos mok?jimas stabd? lietuvi? integracij? ? vietin? visuomen?.

Jau 1932  m. ?steigta Jono Basanavi?iaus vardo lietuvi?ka mokykla, i? dalies i?laikoma Lietuvos vald?ios; joje dirbo ne vienas mokytojas, specialiai atvyk?s i? Lietuvos . Steig?si daugyb? lietuvi?k? organizacij?, jos savo susirinkimams naudojo mokyklos patalpas. Veik? Montevid?jo Fatimos Nekal?iausios Mergel?s Marijos ?irdies ba?ny?ia .

Antrasis Piet? Amerikos Lietuvi? kongresas 1963  m. vasario 21 ?26 d. surengtas Urugvajuje. Jame dalyvavo apie 230 sve?i? i? Argentinos ir Brazilijos . Lietuvi? menin?s saviveiklos kolektyvai Urugvajuje savo veikl? prad?jo 1952  m., suorganizavus ?Vy?i?” tautini? ?oki? kolektyv?.

1931  m. prad?tas leisti dvisavaitinis laikra?tis ?Naujoji banga”. Ilgiausiai i? vis? Urugvajaus lietuvi? leidini? i?silaik? komunist? leid?iamas dvisavaitinis laikra?tis ?Darbas”, leistas nuo 1935 iki 1975  m.

2007  m. Montevid?juje liko tik viena organizacija ? Urugvajaus Lietuvi? kult?ros draugija, kitaip dar vadinama ?club lituano“. [2] Draugijoje veikia vaik? ?oki? grup? ?Rintukai” ir jaunimo ?oki? grup? ???uolynas”, sekmadienin? mokykl?l? ?Gabija“, kurioje mok?si 26 vaikai, lietuvi? kalbos kursus.

Reik?mingi asmenys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]