Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Uoliniai kalnai
(
angl.
Rocky Mountains
,
pranc.
Montagnes Rocheuses
) ? kalnai vakarin?je
?iaur?s Amerikos
dalyje, besit?siantys nuo
Brit? Kolumbijos
?iaurin?s dalies iki
Naujosios Meksikos
.
[1]
Kaln? ilgis daugiau kaip 4800 km. Tai viena did?iausi? kaln? sistem? (kalnyn?)
?em?je
. Kalnyno auk??iausia vir??n? yra
Elberto kalnas
, kurio auk?tis siekia 4401 m.
Pirmieji kalnai centrin?je uolini? kaln? dalyje i?kilo dar v?lyvajame
karbone
. Tuo metu ties
Koloradu
Uolini? kaln? vietoje tyvuliavo
j?ra
. Pirminis pakilimas suformavo du sal? lankus. ?ios salos buvo sudarytos i?
prekambro
metamorfini?
uolien?
ir
paleozojaus
klin?i?
sluoksni?.
?ios salos per paleozoj? ir
mezozoj?
buvo visi?kai nueroduotos.
Erozijos
proces? metu i? sal? liko nuolau?os, suformavusios nuos?dini? uolien? sluoksnius.
Per likus? mezozoj? okeanin? pluta prad?jo slysti po kontinentine ir suformavo subdukcin? zon?, kurioje prad?jo kauptis
magma
.
Subdukcijos
proceso d?ka Uolini? kaln? vietoje prad?jo formuotis
ugnikalniai
, lietis
lava
ir nus?sti
vulkaniniai pelenai
. Susiformavo 3000-4000 m vulkanini? j?rini? ir nuolau?ini? sluoksni? storym?. Pagaliau t?siantis subdukcijos procesams Uoliniai kalnai i?kilo, o dabartinis j? vaizdas susiformavo prad?jus veikti ledyn? ir upi? t?kmi? ardomajai veiklai.
Uoliniuose kalnuose randama daug nauding? i?kasen?:
vario
,
aukso
,
?vino
,
molibdeno
,
sidabro
,
volframo
ir
cinko
. Vietomis susikaup?
akmens anglies
,
naftos
ir
duj?
telkiniai.
- ↑
Aira Dubikaltien?. Uoliniai kalnai
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. XXIV (Tolj?Veni). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2015. 381 psl.