Uoliniai kalnai

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Uoliniai kalnai

Uoliniai kalnai ( angl. Rocky Mountains , pranc. Montagnes Rocheuses ) ? kalnai vakarin?je ?iaur?s Amerikos dalyje, besit?siantys nuo Brit? Kolumbijos ?iaurin?s dalies iki Naujosios Meksikos . [1] Kaln? ilgis daugiau kaip 4800 km. Tai viena did?iausi? kaln? sistem? (kalnyn?) ?em?je . Kalnyno auk??iausia vir??n? yra Elberto kalnas , kurio auk?tis siekia 4401 m.

Geologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmieji kalnai centrin?je uolini? kaln? dalyje i?kilo dar v?lyvajame karbone . Tuo metu ties Koloradu Uolini? kaln? vietoje tyvuliavo j?ra . Pirminis pakilimas suformavo du sal? lankus. ?ios salos buvo sudarytos i? prekambro metamorfini? uolien? ir paleozojaus klin?i? sluoksni?.

?ios salos per paleozoj? ir mezozoj? buvo visi?kai nueroduotos. Erozijos proces? metu i? sal? liko nuolau?os, suformavusios nuos?dini? uolien? sluoksnius.

Per likus? mezozoj? okeanin? pluta prad?jo slysti po kontinentine ir suformavo subdukcin? zon?, kurioje prad?jo kauptis magma . Subdukcijos proceso d?ka Uolini? kaln? vietoje prad?jo formuotis ugnikalniai , lietis lava ir nus?sti vulkaniniai pelenai . Susiformavo 3000-4000 m vulkanini? j?rini? ir nuolau?ini? sluoksni? storym?. Pagaliau t?siantis subdukcijos procesams Uoliniai kalnai i?kilo, o dabartinis j? vaizdas susiformavo prad?jus veikti ledyn? ir upi? t?kmi? ardomajai veiklai.

Uoliniuose kalnuose randama daug nauding? i?kasen?: vario , aukso , ?vino , molibdeno , sidabro , volframo ir cinko . Vietomis susikaup? akmens anglies , naftos ir duj? telkiniai.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Aira Dubikaltien?. Uoliniai kalnai . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XXIV (Tolj?Veni). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2015. 381 psl.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]