Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ugnies audra
? katastrofi?kas
atmosferinis
rei?kinys, atsirandantis, kai daug
gaisro
?idini? susijungia ? vien?, da?niausiai susiformuojantis per did?iausius kr?myn? ir
mi?k? gaisrus
. Tokiais pavyzd?iais gali b?ti laikomi Australijos
Viktorijos valstijos
kr?myn? gaisras
2009
m., Did?iojo Pe?tigo gaisras JAV
Viskonsino valstijoje
1871
m.
[1]
[2]
arba Didysis Hinklio gaisras
Minesotos valstijoje
1894
m. Gaisr? audros taip pat kilo miestuose d?l tikslinio didel?s galios
sprogmen?
poveikio, pavyzd?iui,
II pasauliniame kare
per oro antskryd?i? bombardavimus
Hamburge
,
Drezdene
,
Tokijuje
, po
atomin?s bombos
numetimo ant
Hirosimos
.
[3]
Vir? prasid?jusio gaisro
oras
kaista, jo tankis ma??ja ir jis kyla ? vir??. Apa?ioje ?kaitusio oro viet? pakei?ia ?alto oro mas?s i? gaisro periferijos. ?is oras taip pat su?yla, atsirandantis oro i?siurbimo mechanizmas veikia kaip nuolat dirban?ios
kalv?s
dumpl?s
. D?l
d?mtraukio
efekto susidaro stabil?s, ? centr? nukreipt? oro masi? srautai, besisukantys
spirale
nuo ?em?s pavir?iaus iki 5 km auk??io. Kar?to oro spaudimas pasiekia uraganin? greit?, o
temperat?ra
ugnies centre pakyla iki 1000° C. Be to, viskas, kas yra ?alia ugnies audros epicentro, ??siurbiama“ ? ugn? kylan?ia oro srove. Tai t?siasi tol, kol viskas, kas gali degti, bus sudeginta gaisro vietoje.