한국   대만   중국   일본 
U?nemun? ? Vikipedija Pereiti prie turinio

U?nemun?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
U?nemun? Naujojoje Ryt? Pr?sijoje, 1808 m.
U?nemun? Lenkijos Kongreso karalyst?je, 1882 m.

U?nemun?  ? geografin? sritis kairiajame Nemuno krante. Plotas apie 8200 km², ?iaur?s vakaruose gyveno s?duviai , pietry?iuose ? vakar? dz?kai .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Iki XIII a. ?ia gyveno jotvingiai, s?duviai , o pa?iame ?iauriniame pakra?tyje palei Nemun?  ? ?emai?iai . Kra?tas iki XVIII a. pabaigos vadintas S?duva . XIV a. d?l nuolatini? kry?iuo?i? puldin?jim? labai suma??jo gyventoj? ir S?duva i? dalies tapo dykra . Po 1422  m. Melno taikos oficialiai buvo nustatyta siena tarp LDK ir kry?iuo?i?, i? esm?s sutampanti su vakarine U?nemun?s riba. XV a. prad?ioje ? XVIII a. prad?ioje ?ia vyko vidaus kolonizacija , apgyvendinta daugiau ?moni?.

S?duva priklaus? ?emaitijos seni?nijai ir Trak? vaivadijos Kauno bei Trak? pavietams . XVII?XVIII a. dalis S?duvos palei Pr?sijos sien? ma?daug tarp Nemuno ir Virbalio buvo vadinama U?igirio kra?tu (dekanatu); ?ia smarkiai buvo kertamos girios, k?r?si gyvenviet?s, o S?duvos vidurys tebebuvo re?iau apgyvendintas.

1795 ? 1807  m. po Tre?iojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo S?duva (taip pat Lenkijos dalis su Var?uva) atiteko Pr?sijai , j? imta vadinti U?nemune, Naujosios Ryt? Pr?sijos dalis. 1807? 1815  m. priklaus? Var?uvos kunigaik?tystei , 1815? 1915  m. Lenkijos karalystei ( Rusijos imperijos sud?tyje). 1816 ? 1837  m. buvo Augustavo vaivadijoje , 1837? 1867  m. ? Augustavo gubernijoje , o 1867?1915 m. ??jo ? Suvalk? gubernij? , d?l to XX a. 1-ojoje pus?je prad?ta vadinti Suvalkija.

1808 ? 1840  m. U?nemun?je galiojo Napoleono kodeksas . 1808  m. valstie?iai atleisti nuo baud?iavos (nesuteikiant ?em?s nuosavyb?s), ?vestas Grigaliaus kalendorius . 1864  m. be?emiai valstie?iai gavo po 6 margus (3,54 ha) ?em?s, ?vesta valstie?i? vietos savivalda , spar?iau nei likusioje Lietuvoje pl?tojosi prekyba ir verslas, kilo kult?ra ir ?em?s ?kis, daugiau vaik? baigdavo mokslus (ir auk?tuosius), ?m? formuotis i? valstie?i? kilusi lietuvi? inteligentija ( Jonas Basanavi?ius , Vincas Kudirka ir kt.). Visos ?ios s?lygos sudar? prielaidas XIX a. pabaigoje U?nemunei tapti lietuvi? tautinio jud?jimo centru.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • U?nemun? . Taryb? Lietuvos enciklopedija , T. 4 (Simno-?vor?n?). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1988.
  • Lietuvi? kova d?l ?emaitijos ir U?nemun?s XV am?iuje / Bronius Dundulis . ? Vilnius: Valstybin? politin?s ir mokslin?s literat?ros leidykla, 1960. ? 316 p.
  • U?nemun?: visuomen? ir dvasinio gyvenimo procesai: mokslini? straipsni? ir studij? rinkinys / Skirmant? Smilingyt?-?eimien?. ? Vilnius: Kult?ros, filosofijos ir meno institutas, 2005. ? 398 p.: iliustr. ? ISBN 9986-638-62-3
  • U?nemun?s prie?istor? / Vygandas Juodagalvis . ? Vilnius: ?Diemed?io“ leidykla, 2010. ? 239 p.: iliustr. ? ISBN 978-9986-23-163-9