IFPI Tarptautin? fonogram? pramon?s federacija International Federation of the Phonographic Industry
??kis	Representing the recording industry worldwide ( liet. ?ra?? pramon?s atstovavimas visame pasaulyje )
?kurta	1933 m.
?k?r?jas	steigiamasis susirinkimas, vyk?s Romoje ,   Italija
Tipas	tarptautin? nevyriausybin? organizacija
B?stin?	Ciurichas ,   ?veicarija Sekretariatas Londone ,   Jungtin? Karalyst?
Naryst?	apie 1300 kompanij?
Vadovas	generalinis direktorius Frances Moore
Tinklalapis	ifpi.org

Tarptautin? fonogram? pramon?s federacija ( angl. International Federation of the Phonographic Industry , IFPI ) ? tarptautin? nevyriausybin? organizacija , atstovaujanti muzikos pramon?s interesus, pri?i?rinti komercin? muzikos naudojim?, ginanti autorines teises . Organizacija taip pat renka su muzikos rinka susijusi? informacij? i? ?vairi? pasaulio ?ali?, j? analizuoja, leid?ia ataskaitas, teikia konsultacijas. ^[1] IFPI vienija daugiau nei 1300 ?ra?? kompanij? 56 skirtingose valstyb?se. Centrin? b?stin? ?sik?rusi Ciuriche , ?veicarijoje , padaliniai ? Londone , Briuselyje , Honkonge , Majamyje , Pekine . ^[2]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

IFPI buvo ?kurta Romoje 1933 m., tuometin?je fa?istin?je Italijoje , siekiant suvienyti muzikos ?ra?? gamintojus, ie?kant jiems palankaus atsako ? augant? radijo ir garsinio kino populiarum?. I? karto po ?steigimo, IFPI nar?mis tapo 70 kompanij?. 1959 m. ?is skai?ius i?augo iki 260, o 1983 m. iki 622. ^[3]

Vieni i? pirm?j? IFPI i?kelt? reikalavim? buvo tarptautiniu mastu standartizuoti teisin? garso ?ra?? autori? bei leid?j? apsaug?, kurios pagrindu b?t? ?vesti muzikos k?rini? licencijavimo mokes?iai. Jau IFPI steigiamojo susirinkimo metu patar?ju teis?s klausimais buvo paskirtas Alfredas Baumas, dirb?s su Deutsche Grammophon ir Polydor ?ra?? kompanijomis, atstovav?s jas bylose prie? radijo stotis . Jis su IFPI ?ioje srityje dirbo 25 metus iki 1958-?j?. ^[4]

IFPI buvo svarbi lobistin? organizacija, formuojant teisin? autorini? teisi? reguliavim? po Antrojo pasaulinio karo . ? jos atstovaujamus interesus atsi?velgta kuriant 1961 m. ?sigal?jusi? Romos konvencij? d?l fonogram? atlik?j? ir k?r?j? bei transliuotoj? organizacij? apsaugos. ?i konvencija draud?ia neautorizuot? ?ra?? kopijavim? ar kitok? naudojim?, suteikdama daugiau teisi? garso ?ra?? kompanijoms. ?is teisinis pagrindas bei besivystan?ios bei vis lengviau pla?iajai visuomenei prieinamos garso ?ra?ymo ir atk?rimo technologijos (pvz., audiokaset?s ) l?m?, kad vis daugiau IFPI veiklos tapo nukreipta ? kov? su autorini? teisi? pa?eid?jais (muzikos piratais ). Tai buvo daroma raginant atskiras valstybes sugrie?tinti prie? piratavim? nukreiptus ?statymus, skirti daugiau d?mesio j? ?gyvendinimui praktikoje. Pastaraisiais de?imtme?iais IFPI taip pat skiria daug d?mesio atstovauti muzikos industrij? regionin?se bei tarptautin?se organizacijose, pavyzd?iui, u?tikrindama grie?t? muzikos k?rini? autorini? teisi? apsaug? Europos S?jungos arba Pasaulio prekybos organizacijos teis?s aktuose. ^[5]

Naryst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

IFPI nariu gali tapti bet kuri kompanija ar individas, vykdantys veikl? muzikos ?ra?? srityje ir atitinkantys organizacijos keliamus reikalavimus. Naryst? yra mokama. ^[6] Tarp nari? yra tokios kompanijos kaip Sony Music Entertainment , Universal Music Group , Warner Music Group ir kt. ^[7]

Organizacin? strukt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai IFPI valdomieji organai yra Taryba ir Valdyba. Taryb? sudaro kai kuri? nari? atstovai ir ji susirenka kas dvejus metus. Kas ketverius metus skelbiamas visuotinis susirinkimas, atviras visiems IFPI nariams. Valdyba yra tris kartus per metus susirenkantis ma?esnis sprendim? pri?mimo organas, kuriam priklauso auk?to rango muzikos industrijos atstovai. IFPI taip pat turi Sekretoriat?, ?sik?rus? Londone , kuris veikia nuolat ir yra atsakingas u? organizacijos administravim?, informacijos rinkim?, sisteminim?, nari? konsultavim? ir pan. ^[8]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]