Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
M??io streikas
Mineaplyje
, 1934. Darbininkai kovoja prie? policininkus metaliniais vamzd?iais
Streikas
? masinis darbuotoj? atsisakymas atlikti darb?, kol nebus patenkinti keliami reikalavimai. Streikai tapo reik?mingi atsiradus didel?ms, daugel? darbuotoj? samdan?ioms ?mon?ms. Darbdaviams turint daug daugiau politin?s ?takos, nei darbininkams, daugumoje ?ali? jie beveik nedelsiant buvo paskelbti nelegaliu
tiesiogin?s kovos
b?du. Ta?iau dvide?imtojo am?iaus prad?ioje daugelyje Vakar? valstybi? streikai v?l buvo legalizuoti, nustatant j? vykdymo taisykles.
Masiniai streikai taip pat gali b?ti naudojami priversti vyriausyb? keisti vykdom? politik? arba netgi pakeisti pa?i? vyriausyb?.
Da?niausiai streikas vykdomas
profs?jungos
nurodym?, jei darbininkams ir darbdaviui nepavyksta taikiai susitarti kokiais nors su darbu susijusiais klausimais. Tai n?ra paplit?s kovos b?das: apie 98 procentai konflikt? baigiasi taikiai, kovai nepasiekus streiko stadijos. Jei darbininkai ry?tasi streikuoti profs?jungai nepritariant (arba tai vyksta ?alyje kur tokios profs?jungos n?ra), toks streikas vadinamas ?laukiniu“ (
angl.
wildcat
). Daugumoje ?ali? taip streikuoti n?ra legalu ir tod?l daug sunkiau.
Streikas darbo vietoje
- Piketo streikas. Darbininkai, u?uot dirb?, susirenka prie darbo ?staigos, ne?ini savo veikl? paai?kinan?iais ??kiais. Jie neleid?ia dirbti norintiems darbuotojams ?eiti ? darbo patalpas ar bent jau juos visokeriopai g?dina.
- Streikas darbo vietoje. Darbininkai lieka savo darbo vietose, ta?iau nedirba. Taip j? negalima atleisti u? neatvykim? ? darbo viet?.
- Darbo kokyb?s ribojimas (angl
work to rule
). Darbininkai dirba visk?, ko i? j? oficialiai reikalaujama, bet nieko nedaro geriau. Paprastai firmos s?kmei b?tina labiau entuziastinga darbuotoj? veikla. Kai kada darbininkai itin perd?tai (bet formaliai nieko nepa?eisdami) laikosi darbo saugos ar kokyb?s taisykli?, gai?dami tam daug daugiau laiko nei ?prasta. Pavyzd?iui, pasienio muitininkai ima nuodugniai tikrinti
visas
be i?imties prava?iujan?ias ma?inas, nekreipdami d?mesio ? mil?ini?kas susidariusias eiles. Tokius streikuotojus labai sunku apkaltinti neteis?ta veikla, ta?iau jie taip pat n?ra apsaugoti ir daugelyje ?ali? nustatytos legalaus streiko tvarkos.
- M??io streikas (
angl.
battle strike
) yra labai ?siplieskusio konflikto stadija, kuomet streikuojantys darbininkai j?ga kovoja prie? juos nuraminti atsi?stus tvark? palaikan?ius b?rius.
Pagal mast? streikas gali b?ti:
- Visaapimantis. Streikuoja visi kokios nors pramon?s ?akos darbuotojai ar net ir visos ?alies darbininkai.
- Visuotinis. Streikuoja visi vienos ?mon?s ar firmos darbuotojai.
- Svarbi? darbuotoj? streikas. Streikuoja kritines, atsakingas pareigas u?imantys darbuotojai, be kuri? lik? kiti darbininkai tiesiog negali dirbti savo darbo.
- ?sp?jamasis streikas. Darbas nutraukiamas labai trumpam laikui (neretai tik keletui minu?i?), ?sp?jant darbdav? apie galim? daug didesnio masto streik?. Nepadarant daug ?alos, darbdavys taip neretai priver?iamas jei ne patenkinti darbinink? reikalavimus, tai bent jau pasi?lyti abiem pus?ms priimtin? kompromis?.
?mon?s, laikinai ar visam laikui pakei?iantys streikuojan?ius darbininkus, vadinami streikalau?iais.
Gindamas savo interesus, darbininkams dirbti gali u?drausti ir pats darbdavys. Tokia kovos forma vadinama
lokautu
. Nedirbantis ?mogus negauna atlyginimo, tod?l jei aktyviai streikuoja tik dalis darbuotoj?, taip galima sukelti konflikt?, padedant? nutraukti streik?.
?odis ?streikas“ kai kada rei?kia ir tiesiogiai su darbo santykiais nesusijusi? protesto veikl?:
- Solidarumo streikas. Streikuoja kit? streikuojan?i? grup? palaikantys darbininkai.
- Vartotoj? streikas. Atsisakoma vartoti kokios nors firmos prekes ar paslaugas.
- Bado streikas. Badaujama.
- Mokes?i? streikas. Nemokami ?vair?s mokes?iai.
