한국   대만   중국   일본 
Stanislovas Bonifacas Jundzilas ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Stanislovas Bonifacas Jundzilas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stanislovas Bonifacas Jundzilas
Herbas "Łabędź"
Herbas "Łab?d?"
Gim? 1761 m. gegu??s 6 d.
Jasionyse , dab. Gardino sritis , Varanavo rajonas
Mir? 1847 m. baland?io 27 d. (85 metai)
Vilniuje .
Palaidotas (-a) Bernardin? kapin?s
Veikla Lietuvos mokslininkas filosofas , publicistas, botanikas , geologas .
Vikiteka Stanislovas Bonifacas Jundzilas
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s provincijos augal? apra?ymas (lenk.), 1791 m.

Stanislovas Bonifacas Jundzilas ( 1761 m. gegu??s 6 d. Jasionyse , dab. Gardino sritis , Varanavo rajonas ? 1847 m. baland?io 27 d. Vilniuje . Palaidotas Bernardin? kapin?se ) ? Lietuvos mokslininkas filosofas , publicistas, botanikas , geologas .

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pradin? moksl? baig? Valkininkuose . 1774 - 1779 m. mok?si Lydos , Liube?ovo ( Volyn?s sritis) pijor? mokyklose. 1779 m. Liube?ove buvo patvirtintas pijor? ordino nariu. 1779- 1780 m. mokytojavo Raseini? , ??iutino ir Vilniaus pijor? mokyklose. 1781 - 1783 m. klaus? filosofijos kurs? Vilniaus pijor? kolegijoje ?nipi?ki? vienuolyne Vilniuje, kartu Vilniaus universitete 1782 m. lank? fizikos , o 1783 m. chemijos paskaitas. 1784 m. ??ventintas kunigu. Iki 1786 m. mokytojavo ??iutine. 1786 - 1787 m. Vilniaus universitete i?klaus? chemijos ir zoologijos kursus, taip pat 1787 m. G. Forsterio priva?iai skaityt? botanikos kurs?.

1790 - 1792 m. Vilniaus universitete d?st? gamtos mokslus. Buvo i?vyk?s tobulintis ? Vakar? Europ? ? Austrij? , Saksonij? , Vengrij? , kur dom?josi naudingosiomis i?kasenomis, j? geologija. Suman?s Vilniuje ?kurti veterinarijos mokykl?, 1795 - 1796 m. tobulinosi Vienoje . I?klaus? gyvuli? anatomijos, fiziologijos , farmacijos , patologijos ir terapijos kursus. 1797 m. gr??o ? Lietuv? ir Vyriausioje mokykloje u??m? i? prad?i? viceprofesoriaus, o 1802 m. ? gamtos moksl? profesoriaus viet?. 1798 m. apgyn? disertacij?, skirt? mineralogijos , kra?to geografijos klausimams nagrin?ti.

Mokslin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tyr? Vilniaus, ??iutino, Lydos , Gardino apylinki? flor?, taip pat pauk??ius, vabzd?ius. Jo iniciatyva perorganizuotas ir i?pl?stas Vilniaus universiteto botanikos sodas i? Pilies gatv?s perkeltas ? Sereiki?kes . Pagausino sodo augal? skai?i?, keisdamasis augalais su 15 miest? i?populiarino j? Europoje , papild? naujais rinkiniais Gamtos moksl? kabinet?. Teig?, kad gamta turi savo d?snius, o gyvieji gamtos k?nai yra med?iagos chemini? kitim? rezultatas, kad ?mogus k?nu pana?us ? kitus ?induolius. Ai?kindamas organizm? kilm? ir j? psichin? veikl? pripa?ino dievi?k?j? prad?.

1802- 1803 m. paskelb? nauj? gamtos moksl? d?stymo program?, ? j? ?trauk? namini? gyvuli? anatomijos, j? laikymo ir veisimo kurs?. Skait? mineralogijos paskaitas, d?st? botanik?, vadovavo gamtos moksl? katedrai. Tyr? mineralini? vanden? versmes, nustat? drusk? koncentracij? buvusio Stakli?ki? kurorto mineraliniuose ?iupos ?altiniuose , tyr? durpynus , pelki? r?das .

Var?uvos , Peterburgo gamtinink? draugij? narys. Kartu su kitais redagavo ?urnal? lenk? kalba ? Vilniaus dienra?tis “ ( Dziennik Wile?ski ), jame skelb? gamtos moksl? srities straipsnius. Pirmasis para?? vadov?li? studentams. [1]

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s provincijos augal? apra?ymas ( Opisanie ro?lin w Prowincyi W. X. Litewskiego, naturalnie rosn?cych ), 1791 m.
  • Taikomoji botanika ( Botanika stosowna ), 1799 m.
  • Lietuvos augal? apra?ymas pagal Lin?jaus sistem? ( Opisanie ro?lin Litewskich, wedlug ukladu Linneusza ), 1811 m.
  • Botanikos pradmenys ( Pocz?tki botaniki ) 2 d. 1804 - 1805 m., 1829 m.
  • Trumpoji zoologija (Zoologia krotko zebrana), 4 t. 1807 m., 4 leid. 1829 m.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Algimantas Jakimavi?ius Stanislovas Bonifacas Jundzilas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. VIII (Imhof-Junusas). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2005. 773 psl.