Sumin?s Saul?s spinduliuot?s ?em?lapis
Saul?s spinduliuot?
Saul?s spinduliuot?
?
energija
, kuri? spinduliuoja
Saul?
(tiek
elektromagnetini? bang?
, tiek ir daleli? pavidalu). Saul?s spinduliavimo spektras artimas spektrui
absoliu?iai juodo k?no
, kurio
temperat?ra
yra apie 5800˚K. Elektromagnetin?s spinduliuot?s dedamoji sklinda
?viesos grei?iu
. Apie pus? spinduliavimo energijos tenka
regimojo spektro
daliai.
99 % energijos Saul? i?spinduliuoja trumposiomis 0,1?4 μm bangomis. Daugiausia energijos Saul? i?spinduliuoja regim?j? ir infraraudon?j? bang? diapazone (atitinkamai 47 ir 44 %); ultravioletini? ? tik 9 %.
[1]
Saul?s spektras
pagal bang? ilg? skirstomas:
Energijos maksimumas tenka 0,4738 μm ilgio bangai (
m?lynieji spinduliai
). Ma?esnes kaip 0,36 μm Saul?s spinduliuot?s bangas ?em?s atmosfera beveik visi?kai sugeria, tod?l
?em?s
pavir?iaus nepasiekia gyvybei pavojingi gama, rentgeno ir trumpieji ultravioletiniai spinduliai; jie reik?mingi vir?utiniuose atmosferos sluoksniuose vykstantiems procesams.
[1]
Saul?s konstanta
yra saul?s elektromagnetin?s spinduliuot?s kiekis, tenkantis ploto vienetui, i?matuotas ties i?orine
?em?s atmosferos
riba, statmenai kryp?iai ? Saul?. Vidutin? i? palydov? gauta Saul?s konstantos vert? yra 1366
W
?
kvadratin? metr?
,
[2]
, ta?iau per metus ji kinta apie 6,9 % ? tarp 1412 W/m² sausio m?nes? iki 1321 W/m² liepos m?nes? (?em? pasiekianti energija kinta, nes ?em? skrieja aplink Saul? elipsine orbita, ir vasar? Saul? yra toliau nuo ?em?s, o ?iem? ar?iau). Ties? sakant, Saul?s konstanta n?ra pastovi ir per ilgus laiko tarpus ? ji kinta ir d?l Saul?s aktyvumo (gali kisti ±1 W?m² ribose).
[1]
?em?s pavir?i? pasiekia 40?60 % Saul?s spinduliuot?s. Likusi atspindima, sugeriama ar i?skaidoma.
[1]
Jos patekimo ? ?em? kiekis priklauso nuo konkre?ios vietov?s
debesuotumo
ir artumo
atogr??oms
. Daugiausia horizontaliosios Saul?s spinduliuot?s tenka
Altiplanui
Piet? Amerikoje (~2700 kWh/m² per metus), piet?
Sacharai
ir
Saheliui
,
Arabijos pusiasaliui
,
Namibo dykumai
, ?iaur?s vakar?
Australijai
,
Himalajams
,
Ramiajam vandenynui
ties pusiauju (2250?2500 kWh/m²); ma?iausiai ? poliarin?ms, subpoliarin?ms, subantarktin?ms sritims (<800 kWh/m²).
[3]
D?l
ekliptikos
polinkio ?
dangaus pusiauj?
, Saul?s spinduli? kritimo kampas ? ?em?s pavir?i? svyruoja 23,5 laipsnio. Tod?l b?na du laikotarpiai, periodus ?
?iema
ir
vasara
.
Jonin?s
ir
Kal?dos
? ilgiausia ir trumpiausia diena. Kai Saul?s spinduliai pasiekia ?em?, atmosfera dal? spinduli? praleid?ia, o dal? i?sklaido ir sugeria. Tod?l ?vie?iant Saulei ?vie?ia ir dangaus sfera. Skiriamas dvejopas spinduliavimas: tiesioginis ? spinduliai ateina i? Saul?s disko, ir difuzinis ? spinduliavimas nuo i?skaidytos Saul?s ?viesos (jis atsakingas u?
sutem?
rei?kin?). Giedr? dien? tiesioginio spinduliavimo poveikis didesnis nei ?kanot? dien?.
Saul?s spinduliai kertantys atmosferos pavir?i? yra lau?iami. Tai aktualu, kai Saul? art?ja prie horizonto (pasirei?kia
astronomin?s refrakcijos
rei?kinys ? Saul? atrodo auk??iau nei b?t? pasaulyje, neturin?iame atmosferos). Ilgesnio ilgio bangos i?skaidomos ma?iau. Tam tikro ilgio bangos yra absorbuojamos molekuli? ?
deguonies
,
azoto
,
anglies dvideginio
bei
vandens
gar?.
?iem? ap?vietimo intensyvumas
Lietuvoje
yra ma?esnis. Saul??iausia vieta Lietuvoje yra
Nida
. Intensyvumas apie 1042 kWh/m². Ma?iausiai saul?ta yra
Bir?uose
. Ten tik 926 kWh/m².
Vilniuje
apie 939 kWh/m². Did?iausias spinduliavimas orientuojamas ? pietus (Saul?s kryptimi).
Be tiesiogin?s spinduliuot?s,
?em?s
pavir?i? pasiekia ir sklaid?ioji spinduliuot? (i?sisklaid? atmosferoje Saul?s spinduliai). Tiesiogin? ir sklaid?ioji spinduliuot? sudaro bendr?j? Saul?s spinduliuot?. ?em?s pavir?i? pasiekia tik 45 % vis? Saul?s spinduli?, patekusi? ? atmosfer?, energijos. Didesn? jos dal? atspindi arba sugeria atmosfera. Nema?ai Saul?s spinduliuot?s atspindi ir sugeria debesys. Saul?s spinduliuot?s kiekis matuojamas kcal/cm2 per metus. Lietuvoje bendroji Saul?s spinduliuot? sudaro 84?88 kcal/cm² per metus.