Rusn?

Koordinat?s : 55°17′49″?. pl. 21°22′34″r. ilg.  /  55.297°?. pl. 21.376°r. ilg.  / 55.297; 21.376  ( Rusn? )
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reik?m?s ? Rusn? (reik?m?s) .
Rusn?
{{#if:275
Viena pagrindini? ? Neringos g.
Rusnė
Rusn?
55°17′49″?. pl. 21°22′34″r. ilg.  /  55.297°?. pl. 21.376°r. ilg.  / 55.297; 21.376  ( Rusn? )
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava  Klaip?dos apskritis
Savivaldyb? Šilutės rajono savivaldybės vėliava  ?ilut?s rajono savivaldyb?
Seni?nija Rusn?s seni?nija
Gyventoj? (2021) 1 131
Vikiteka Rusn?
Vietovard?io kir?iavimas
(2 kir?iuot? ) [1]
Vardininkas: Rusn?
Kilmininkas: Rusn?s
Naudininkas: Rusnei
Galininkas: Rusn?
?nagininkas: Rusne
Vietininkas: Rusn?je
Istoriniai pavadinimai vok. Ruß

Rusn?  ? miestelis ?ilut?s rajono savivaldyb?s pietvakariuose, Rusn?s saloje , Nemuno deltos RP . Seni?nijos ir seni?naitijos centras. Veikia ?ilut?s Pamario progimnazijos Rusn?s skyrius , pa?tas (LT-99047), Rusn?s katalik? koply?ia , dvira?i? takas (?rengtas 2005  m.), ap?valgos bok?telis ir aik?tel?s. Antr? bir?elio sekmadien? Rusn?je vyksta bienal? ?I?b?g, i?b?g i? Rusn?s kiemelio“. Istorijos paminklas ? Rusn?s pilkapis .

Rusn?s ba?ny?ia
Buv? teismo r?mai
Kelias ? ?ilut? pavasar?

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rusn?s miestelio pavadinimas ? vandenvardinis vietovardis , susidar?s nuo Rusn?s up?s . [2] Anks?iau Rusn?s up? tek?jo per Rusn?s miestelio teritorij?, po dabartine Neringos gatve, [3] nors kartais Rusne vadinama Nemuno at?aka nuo Gilijos iki Atmatos . Up?vardis kil?s nuo ?od?io rusnoti ? ?l?tai tek?ti“. Senesn? vietovard?io lytis yra Rusnia , kuri gali b?ti siejama su senov?s ind? kalbos ?od?iu rusati ? ?pilti, lieti“. [4]

Kalbininkas Vilius Kalvaitis (1848?1914) vietovard? ra?? Rusnis , vokie?iai kaim? vadino 1540 m. Rosse, Russe, Ruße, Ruß . [5]

Liaudies etimologija byloja, kad Rusn? nuo seno buvusi mylimiausia Nemuno dukra. Ta?iau gra?uol? Rusn? ?simyl?j?s dievai?io Bangp??io s?nus Vakaris. Vien? tyl? vakar? atskriej?s jis prie Nemuno ir ?m?s pasakoti t?vui apie meil? jo dukrai, pra??s Rusn?s rankos. Bet Nemunas atkakliai tyl?j?s ? tokia g?la j? su?musi vien pamanius, kad reik?si? skirtis su mylima dukrele. Tada pirm? audring? nakt? Vakaris slapta i?ve??s Rusn? ? savo t?vo Bangp??io namus. Ilgai neatleid?s Nemunas apsukriajam Vakariui, pyk?s jis ir ant dukters. Tik vaikai?i? sulauk?s ? pamat?s Atmat? , Skirvyt? , Pakaln? , Vorusn? , Vytin? v?l nu?vit?s d?iaugsmu. Taip legenda ai?kina ne tik Rusn?s, bet ir Nemuno deltos upeli? vardus. [6]

Dar vienas padavimas pasakoja, kad prie?ais Rusn? mariose buvusi sala Perk?nkalv?, kurioje buvusi senov?s lietuvi? ir pr?s? ?ventykla Romuva . ?ia degusi am?inoji ugnis, ji rusenusi kurstoma vis? laik? ??uolin?mis malkomis. [7]

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestelis ?sik?r?s saloje ? Nemuno deltoje, tarp Atmatos ir Skirvyt?s upi? (per vidur? ? Pakaln?s upelis). Miestelis pasiekiamas moderniu tiltu per Atmat? . Su ?ilute jungiasi keliu   206   ?ilut? ? Rusn?   . Kitas Skirvyt?s krantas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sri?iai . Gyvenviet? ?sik?rusi potvyni? zonoje. Nuo potvyni? j? saugo pylimai, saloje ?rengta polderi? sistema su 20 vandens k?limo sto?i?. 2019  m. pastatyta Rusn?s estakada , u?tikrinanti susisiekim? i?tisus metus.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Istoriniai ?altiniai mini, kad 1365  m. Kry?iuo?i? ordino magistras leido klaip?die?iams Rusn?s saloje ganyti gyvulius, ?ienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mi?k?. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenviet?s ? Vorusn? ir Rusn?.

1419  m. pastatyta pirmoji Rusn?s ba?ny?ia (?ra?yta ba?ny?ios bok?to v?jarod?je), 1448  m. ?steigta smukl?. Nuo 1498  m. Rusn?s ?vejai naudojosi laisvos ?vejybos teise (atnaujinta 1617  m.). 1544  m. Pr?sijos kunigaik?tis Albrechtas Brandenburgietis i?leido ?sakym? laikyti pamaldas lietuvi? ir kur?i? kalbomis. 1583  m. ?steigta parapin? mokykla.

Po ?iaur?s karo 1709 ? 1711  m. d?l epidemij? labai suma??jo ?moni? Klaip?dos kra?te . ? Klaip?d? buvo atkeltos 233 ?eimos, kuri? dalis ?sik?r? ir Rusn?je. 1810  m. ?steigta viena pirm?j? Lietuvoje vandens matavimo stotis. [8] 1809 ? 1827  m. pastatyta Rusn?s evangelik? liuteron? ba?ny?ia (bok?tas iki laikrod?io sum?rytas 1827  m.). 1838  m. sienos sutvirtintos kontraforsais. XIX a. 2-ojoje pus?je Rusn?je veik? keli knygynai, bibliotekos, Rusn? priklaus? ?ilut?s apskri?iai. [9]

1897 ? 1904  m. Rusn?je buvo Alberto Butkerai?io spaustuv?, knygri?ykla ir knygyn?lis. 1911 ? 1918  m. dirbo broli? Adolfo ir Jurgio Vebeli? spaustuv?, knygri?ykla, knyg? ir kanceliarini? preki? krautuv?, knygyn?lis.

1923 ? 1939  m. Rusn? buvo vals?iaus ir parapijos centras. Veik? ?uvies perdirbimo, mi?ko apdirbimo ?mon?s, muitin?, pasienio policijos punktas, ?ilut?s vals?iaus teismo skyrius, trij? komplekt? liaudies mokykla, dirbo gydytojas, dantist?, 5 restoranai, 14 krautuvi?. Vyko turgus.

1926  m. kelyje i? ?ilut?s ? Rusn? pastatytas Prezidento K. Griniaus tiltas potvyni? vandenims praleisti.

1944 m. spalio 9 d. susprogdintas ? sal? ved?s Peterso tiltas .

1946  m. Rusn?je ?steigta pradin? mokykla (kur? laik? pamokos vyko rus? ir lietuvi? kalbomis, v?liau ? lietuvi?), kuri nuo 1950  m. ? septynmet?, nuo 1955  m. ? auganti vidurin?. 1946 m. ?kurtas Rusn?s ?uvies pri?mimo kombinatas, o 1948 m. ?steigta Telmano vardo ?vej? artel?, kuri 1959  m. perorganizuota ? Rusn?s ?uvininkyst?s ?k?. 1946 m. atidaryta biblioteka, 1948  m. ? kult?ros namai.

1946  m. rugpj??io 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1949  m. prie Rusn?s prijungtas Skirvyt?l?s kaimas, kuris tapo Skirvyt?l?s gatve (nuo 1953  m. ? ?vej? gatv?). 1952  m. Rusn?je ?steigta kur?i?j? ir nebyli? mokykla-internatas, kuri 1961  m. reorganizuota ? Rusn?s pagalbin? mokykl?-internat? ( 1991  m. pakeistas pavadinimas ? specialioji internatin? mokykla). Nuo 1955  m. ?steigta vaistin? , vaik? dar?elis, 1957  m. ? ligonin?. 1961  m. prad?jo veikti ?uvivaisos ?mon?, nuo 1962  m. ? ichtiologin? stotis.

1967  m. prie Rusn?s miesto teritorijos prijungta visa Rusn?s sala . 1974  m. atstatytas tiltas per Atmat? (332 m ilgio, 15 m auk??io, prie? tai keldavo keltas). Rusn?s seni?nijos teritorijos apsaugojimui nuo potvyni? buvo ?rengta polderi? ir vandens k?limo sto?i? sistema, pastatyti pylimai, upi? krantai sutvirtinti gel?betonin?mis plok?t?mis. Nutiesti keliai, pastatyti gel?betoniniai tiltai. Numelioravus dirvas, rusni?kiai tapo gars?s ne tik r?kyta ?uvimi, bet ir ankstyvosiomis bulv?mis .

1988  m. Rusn?je buvo ?vejybos uostas su laiv? remonto ?mone, ?uv? apdirbimo ?mon?, ichtiologin? laboratorija, meteorologin? stotis, melioracijos statybos valdybos aik?tel?, ?ilut?s raj. ligonin?s skyrius (35 lovos), vaistin?, vidurin? mokykla, pagalbin? internatin? mokykla, du vaik? lop?eliai-dar?eliai, 3 ?ol?s milt? agregatai, 5 vandens siurblin?s, ?uvininkyst?s ?kis. 1990  m. Rusn?s ?uvininkyst?s ?kis tur?jo 4573 ha ?em?s, 1966 galvijus, 20 t?kst. an?i?, 111,8 ha tvenkini? ?uv? auginimui; ?vejojo Baltijos j?roje , Kur?i? mariose, Nemune. 1992  m. jo pagrindu susik?r? 7 ?em?s bendrov?s, kurios v?liau buvo privatizuotos ir iki ?i? dien? bedirba tik dvi. ?vejyba ver?iasi per 80 smulki? ?moni?.

1997  m. sausio 30 d. pakeistas Rusn?s miesto statusas ir ji tapo miesteliu. [10] 2005  m. liepos 1 d. Prezidento dekretu patvirtintas Rusn?s herbas .

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1525 ? 1701 m. ? ? Pr?sijos kunigaik?tyst?
1701 ? 1750 m. ? ? Pr?sijos karalyst?
1750 ? 1818 m. Rusn?s vals?iaus centras Klaip?dos apskritis
1818 ? 1871 m. ?ilut?s apskritis
1923 ? 1939 m.
1946 ? 1950 m. apskrities pavaldumo miestas
1950 ? 1959 m. rajoninio pavaldumo miestas
1959 ? 1993 m. ?ilut?s rajonas
1993 ? 1995 m. Rusn?s apylink?s centras
1995 ? Rusn?s seni?nijos centras ?ilut?s rajono savivaldyb? Klaip?dos apskritis

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rusn?je gausu architekt?ros ir technikos paminkl?: senieji ?vej? kaimai, ?vejo laukininko etnografin? sodyba-muziejus, Rusn?s evangelik? liuteron? ba?ny?ia .

Rusn?s miestelio istorin? dalis nuo 1992  m. ?traukta ? Kult?ros paveldo registr? (unik. kodas 2933 ). [11] ?ia vyrauja susiformavusi radialinio plano strukt?ra su pagrindin?mis Neringos, ?ilut?s, Nemuno, Taikos gatv?mis ir trikampe turgaus aik?te miestelio centre. Dominuoja vakar??ryt? kryptimi per miestel? nusidriekusi Neringos gatv? bei ? j? ir turgaus aik?t? sueinan?ios gatv?s. Miestelio centro dominant?s ? evangelik? liuteron? ba?ny?ios bei buvusi? teismo r?m? pastatai. Centrin?je dalyje vyrauja XIX a. II p. ? XX a. 8 de?. perimetriniam u?statymui b?dingas nam? statymas sklype prie gatv?s linijos ir ?kin?s dalies formavimas palei sklyp? ribas. Teritorijos pakra??iuose susiformav?s to paties laikotarpio sodybinio u?statymo tipas su b?dingais gyvenamosios ir ?kin?s paskirties pastatais.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m. [12] 1875 m. [13] 1880 m. 1885 m. [14] 1890 m. 1905 m. [15] 1910 m. [16] 1925 m. 1959 m. sur. [17]
1 952 2 135 2 124 2 078 2 120 1 937 1 826 2 872 2 306
1970 m. sur. [18] 1976 m. [19] [20] 1979 m. sur. [21] 1989 m. sur. [22] 2001 m. sur. [23] 2011 m. sur. [24] 2016 m. 2021 m. sur. [25] -
2 597 2 700 2 378 2 138 1 642 1 274 1 630 1 131 -


?ym?s ?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rusn?je taip pat gyveno ar tebegyvena lietuvi? ra?tijos darbuotojai, kunigai Mykolas Gaidys, Lozorius Zeng?tokas, Jonas Jok?bas ?perberis, poet? bibliotekinink? Birut? Gaigalien?, poetas bibliotekininkas Juozas Kinderis, poet?, pedagog? Aldona Kazlauskien?, biologas, mokslininkas Kazys Gaigalas, agrarini? moksl? daktaras, ?vejo etnografin?s sodybos-muziejaus ?k?r?jas Kazimieras Banys, tautodailininkas Egontas P?teraitis.

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?. Vietovard?i? ?odynas . ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1 . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2 .
  2. ↑ Aleksandras Vanagas . ?Lietuvos miest? vardai“ (antrasis leidimas). ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004. // psl. 185
  3. ↑ K?stutis Demereckas laidoje ?Paveldo kolekcija. Kelion? laiku po Nemuno delt?“. LRT, 2020-11-29 .
  4. ↑ 153 ?domiausi Lietuvos miesteliai. ? Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 306
  5. ↑ Dietrich Lange: Geographisches Ortsregister Ostpreußen einschließlich des Memelgebietes, des Soldauer Gebietes und des Reg.-Bez. Westpreußen (1919-1939)
  6. ↑ Algimantas Sema?ka . ?Pasi?valgymai po Lietuv?“ (tre?ias papildytas ir atnaujintas leidimas). ? Vilnius, ?Algimantas“, 2005. // psl. 520
  7. ↑ 153 ?domiausi Lietuvos miesteliai. ? Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 306
  8. ↑ Up?s. Enciklopedija ?Lietuva“, I t. // Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2008, 79 psl.
  9. ↑ Ru? (5) . Słownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow słowia?skich , T. X (Rukszenice ? Sochaczew). Warszawa, 1889, 20 psl.  ( lenk. )
  10. ↑ LR Vyriausyb?s nutarimas nr. 70 .
  11. ↑ ?Rusn?“ . Lietuvos Respublikos kult?ros vertybi? registras . Nuoroda tikrinta 2018-03-08 .
  12. ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevolkerung ? Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszahlung vom 1. Dezember 1871 , Heft I (die Provinz Preussen). ? Berlin, 1874. // psl. 2?15.
  13. ↑ 1925 m. Klaip?dos kra?to sura?ymo duomenys (vok.)
  14. ↑ Gemeindelexikon fur das Konigreich Preußen ? Auf Grund der Materialien der Volkszahlung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen , Heft I (Ostpreußen). ? Berlin, 1888 // psl. 2?18.
  15. ↑ Gemeindelexikon fur das Konigreich Preußen ? Auf Grund der Materialien der Volkszahlung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen , Heft I (Ostpreußen). ? Berlin, 1907. // psl. 152?163.
  16. ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 . gemeindeverzeichnis.de
  17. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietov?s 1959 ir 1970 metais (Visas?jungini? gyventoj? sura?ym? duomenys) . Vilnius: Centrin? statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministr? tarybos, 1974.
  18. ↑ Rusn? .  Ma?oji lietuvi?koji tarybin? enciklopedija , T. 3 (R??). Vilnius, Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1971, 128 psl.
  19. ↑ Rusn? .  Lietuvi?koji tarybin? enciklopedija , IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuv?s-Samneris, 587 psl.
  20. ↑ Rusn? . Taryb? Lietuvos enciklopedija , T. 3 (Masaitis-Simno). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1987. // psl. 598
  21. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietov?s (1979 met? Visas?junginio gyventoj? sura?ymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos TSR Centrin? statistikos valdyba, 1982.
  22. ↑ Kaimo gyvenamosios vietov?s (1989 met? Visuotinio gyventoj? sura?ymo duomenys) . Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  23. ↑ Klaip?dos apskrities gyvenamosios vietov?s ir j? gyventojai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  24. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietov?se: Lietuvos Respublikos 2011 met? gyventoj? ir b?st? sura?ymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  25. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietov?se: Lietuvos Respublikos 2021 met? gyventoj? sura?ymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aplinkin?s gyvenviet?s

Uostadvaris ? 8 km
Pakaln? ? 4 km 		?y?krant? ? 3 km ?ILUT? ? 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
?   ?   A   ?   R
Svarbiausios gyvenviet?s ?ilut?s rajono savivaldyb?je
Miestai
Miesteliai
Seni?nij? centrai
Herbin?s gyvenviet?s
· Degu?iai (2006) · Gardamas (2010) · Juknai?iai (2008) · Katy?iai (2011) · Kintai (2011) · Rusn? (2005) · Saugos (2008) · ?ilut? (1995) · ?v?k?na (2000) · Us?nai (2012) · Vainutas (2006) · ?emai?i? Naumiestis (1998)
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rusn?&oldid=7259458 "