Romanov? dinastija

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Romanovai )
    ?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.
Rusijos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios :
Naugardo Rusia , Rusios kaganatas
Kijevo Rusia ( Riurikai?iai )
Rusios kunigaik?tyst?s :
Naugardas , Pskovas , Vladimiras-Suzdal?
Mongol? imperija ( Mongol?-totori? jungas )
Maskvos Did?ioji Kunigaik?tyst?
Romanov? dinastija
Rusijos imperija
Rusijos revoliucijos:
1905?1907 m. , Vasario , Spalio
Rusijos pilietinis karas
TSRS ( Rusijos TFSR )
Rusija
Rusijos istoriniai regionai:
Rusia , Karelija , Ingrija , Zavolo?j? , Perm? , Pe?iora , Jugra , Pavolgys , Ponto step? , Sibiras
Romanov? dinastijos atstovai, 1913 m.
Romanov? dinastijos v?liava.
Romanov? dinastijos herbas.

Romanov? dinastija ? 1613?1917 m. vald?iusi Rusijos car? ir imperatori? dinastija. Vald? iki 1917 m., kai po Vasario revoliucijos Nikolajus II neteko vald?ios.

Kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?eima kildinama i? Andrejaus Ivanovi?iaus Kobylos ? maskvie?io bajoro, gyvenusio pirmoje XIV a. pus?je. Romanov? pavard? at?jo i? gyvenusio XVI a. vaivados ir okolni?io Romano Jurjevo , kurio dukra Anastazija buvo pirmoji caro Ivano IV ?mona. 1611 m. Romano Jurjevo an?kas vyskupas Fiodoras Romanovas dalyvavo derybose su ATR karaliumi Zigmantu Vaza d?l jo s?naus Vladislovo vainikavimo Rusijos caru. Buvo lenk? are?tuotas. Gr??o ? Rusij? tik 1619 m. po Deulino paliaub? . 1619 m. liepos 4 d. i?sirinktas Maskvos ir visos Rusios patriarchu.

Valdovai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1613 m. Zemskis susirinkimas (Rusijos luomin? atsovaujamoji institucija) i?sirinko caru Michail? Romanov? . 1645 m. liep? mir?s Michailas Romanovas sosto ?p?diniu paliko savo s?n? Aleksej?. 1682 m. mirus Fiodorui III , jo broliai 10 met? Petras I ir 16 met? Ivanas V buvo kartu paskelbti carais. Regent? buvo j? sesuo Sofija . Ji atsisak? savanori?kai perduoti vald?ios ir 1689 m. po Petro I surengto ?auli? mai?to buvo are?tuota ir ??ventinta ? vienuoles.

I?kiliausiu dinastijos atstovu laikomas Petras I , kurio valdymas ?ymi imperin?s Rusijos epochos prad?i?. 1725 m. po Petro I mirties jo ?mona Jekaterina I buvo kar?nuota Rusijos imperatore. Jekaterinos Antrosios valdymo metu buvo numal?intas Puga?iovo sukilimas, Aleksandras I 1812 m. atr?m? Napoleono Bonaparto puolim? .

Paskutinis Romanov? caras Nikolajus II vald?ios neteko 1917 m. kov?, ir 1918 m. liepos 16 d . Jekaterinburge kartu su ?mona, s?numi ir keturiomis dukterimis buvo su?audyti bol?evik? .

Carai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuotrauka Vald? Caras Pastabos
1613 m.
1645 m.
Michailas Romanovas
1645 m.
1676 m.
Aleksejus I
1676 m.
1682 m.
Fiodoras III
1682 m.
1689 m.
Sofija Romanova
regent?
1689 m.
1696 m.
Ivanas V
1689 m.
1725 m.
Petras I
1725 m.
1727 m.
Jekaterina I
1727 m.
1730 m.
Petras II
1730 m.
1740 m.
Ana Romanova
1740 m.
1741 m.
Ivanas VI
1741 m.
1762 m.
Jelizaveta
1762 m.
1762 m.
Petras III
1762 m.
1796 m.
Jekaterina II
1796 m.
1801 m.
Pavelas I
1801 m.
1825 m.
Aleksandras I
1825 m.
1855 m.
Nikolajus I
1855 m.
1881 m.
Aleksandras II
1881 m.
1894 m.
Aleksandras III
1894 m.
1917 m.
Nikolajus II