Senov?s Romos istorija
Prie?istorin? Italija
Etruskai
Did?ioji Graikija
Romos karalyst?
Romos respublika
Romos imperija
Julij?-Klaudij? dinastija > Flavij? dinastija > Nerv?-Antonin? dinastija > Sever? dinastija > Konstantin? dinastija > Valentinian? dinastija > Teodos? dinastija
Vakar? Romos imperija
Italijos istorija

Senov?s Roma  ? senov?s civilizacija , i?sivys?iusi i? ma?os ?emdirbi? bendruomen?s, ?sik?rusios Apenin? pusiasalyje X am?iuje pr. m. e. I?sid?s?iusi palei Vidur?emio j?r? , Senov?s Roma tapo viena i? did?iausi? senov?s pasaulio imperij?. ^[1]

Per vis? savo gyvavimo istorij? Romos civilizacijos santvarka i? monarchijos keit?si ? oligarchin? respublik? , o v?liau ? autokratin? imperij? . D?l u?kariavim? ir asimiliacijos ?i imperija dominavo pietvakari? ir pietry?i? Europoje , Balkanuose ir Vidur?emio j?ros regionuose.

Nukamuota vidinio nestabilumo ir barbar? gen?i? puldin?jim?, penktame am?iuje vakarin? imperijos dalis, ?skaitant Italij? , Romos Ispanij? , Galij? , Britanij? ir Afrik? , susiskald? ? nepriklausomas karalystes.

Ryt? Romos imperija , valdyta i? Konstantinopolio miesto , sudaryta i? Graikijos , Balkan? , Ma?osios Azijos , Sirijos ir Egipto , i?gyveno kriz?. Nors prarado Sirij? ir Egipt?, Ryt? Romos imperija gyvavo ir kitame t?kstantmetyje iki, kol paskutiniai jos liku?iai buvo u?imti i?kilusios Osman? imperijos . ?i rytin?, krik??ioni?koji, ? Viduram?ius ??engusi imperija istorik? da?niausiai yra vadinama Bizantijos imperija .

Romos civilizacija yra da?nai priskiriama Antikai , kuriai taip pat priklauso ir senov?s Graikija  ? civilizacija, ?kv?pusi senov?s Romos kult?r? . Senov?s Roma labai daug prisid?jo prie Vakar? pasaulio teis?s, karo pramon?s, meno, literat?ros, architekt?ros, technologij?, religijos ir kalbos vystymosi. Senov?s Romos istorija ir toliau daro didel? ?tak? ?iandieniniam pasauliui.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?k?rimas ir Romos karalyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Romos karalyst? .

Pasak legendos, 753 m. prie? Krist? Rom? ?k?r? broliai dvyniai, kil? i? Trojos princo En?jo . ^[2] Romulas ir Remas buvo lotyn? miesto Alba Longos karaliaus Numitoro an?kai. Karali? nuo sosto nuvert? jo ?iaurus brolis Amulijus , o jo dukt? R?ja Silvija pagimd?. ^{[3] [4]} R?ja Silvija buvo vestal? , i?prievartauta Dievybes Marso , tad broliai dvyniai Romulas ir Remas buvo pusdieviai.

Naujasis karalius bijojo, kad Romulas ir Remas susigr??ins sost?, tod?l ?sak? juos nuskandinti. Vilk? (arba, pasak keli? ?altini?, piemens ?mona) i?gelb?jo ir u?augino juos, ir kai broliai buvo pakankamai suaug?, ?ie susigr??ino Alba Longos karaliaus sost?. ^{[5] [6]}

Tada dvyniai ?k?r? savo miest?. Ta?iau susigin?ij? d?l to, kam atiteks Romos karaliaus sostas, arba, pasak keli? ?altini?, d?l to, kurio i? j? vardu pavadinti miest?, Romulas u?mu?? Rem?. ^[7] Taigi Romulo vardu ir buvo pavadintas Romos miestas. ^[8] Kadangi, pasak legendos, mieste nebuvo moter?, lotynai pakviet? Sabin? gent? ? festival? ir pagrob? netek?jusias mergeles, kas l?m? lotyn? ir sabin? susiliejim?. ^[9]

Laikotarpis truko 753?510/508 pr. m. e.

Romos miestas susiformavo pelk?toje lygumoje, ribojamoje Kapitolijaus , Palatino ir Kvirinalo kalvomis. Kult?ri?kai besiformuojanti civilizacija patyr? did?iul? etrusk? ir senov?s graik? ?tak?.

Etruskai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apie II t-met? pr. m. e. ?vairios tautos persik?l? per Alpes ? Italij?. I t-metyje pr. m. e. ?ia apsigyveno etruskai . Jie stat? namus i? akmen? ir plyt? . Kari? ir ?yni? diduomen? sudar? privilegijuot? gyventoj? dal?. Miestus vald? karaliai . VII a. pr. m. e. dvylika miest? sudar? laisv? Lotyn? miest? s?jung?. Jos nariai ?v?sdavo bendras religines ?ventes, spr?sdavo tarpusavio konfliktus. IV a. pr. m. e. rom?nai s?jung? likvidavo.

Gyventoj? verslai: ?emdirbyst?, amatai, prekyba. Etruskai prekiavo su Kartagina, Finikija, Graikija.

Respublika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Romos respublika .

Laikotarpis truko 510?27 pr. m. e.

Imperija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Romos imperija .

Laikotarpis truko 30/27 pr. m. e.? 476 m.

30 m. pr. m. e. vainikuotas pirmasis imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas .

Senov?s Roma pasi?ym?jo karingumu ir imperialistine politika. Valdant imperatoriui Trajanui ( 98  ? 117 ) valstyb?s plotas siek? nuo dabartin?s ?kotijos iki Artim?j? Ryt? .

Civilizacijos saul?lydis prasid?jo V a. Vakarin? imperijos dalis , ?skaitant Ispanij?, Galij? ir Italij? suskilo ? nepriklausomas karalystes. Ryt? Romos imperija, valdoma i? Konstantinopolio, po 476 m., kurie tradici?kai laikomi ?Romos ?lugimo“ metais, paprastai vadinama Bizantija.

Paskutinis imperatorius Romulas Augustulas .

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Romos imperija stipriai paveik? ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir aplinkines ?alis. ?ymiausiais rom?n? poetais ir ra?ytojais laikomi Ciceronas ir Vergilijus . Rom?nai pasiek? auk?t? pasiekim? architekt?roje, stat? didelius pastatus, akvedukus , akmeninius tiltus ir kelius. Dalis j? i?lik? iki ?i? dien?.

Svarbi populiariosios rom?n? kult?ros dalis buvo gladiatori? kautyn?s, kurios buvo pana?ios ? dabartin? sport?, ta?iau kautyni? metu da?nai buvo kaunamasi iki mirties. Tarp pramog? populiarios buvo ir ?irg? traukiam? ve?im? lenktyn?s.

Pagrindinis piniginis vienetas buvo denarai (monetos).

Rom?n? teis?s filosofija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Romoje didel? ?tak? politikai tur?jo ne filosofai , o juristai. Rom?n? civilizacijos simboliu gal?t? b?ti Antikos teis? . Rom?n? teis?s filosofija ne abstrak?iai svarst?, kas teisinga ir kas neteisinga, ?it? s?vok? prasm?, bet svarst? prakti?k? teisingumo ?sik?nijim?, to teisingumo, kur? suk?r? i? vis? to meto taut? ?statym? padar? vien? universali? valstyb?s teis?.

Rom?nams teis? ( ius ) ir ?statymas ( lex ) nesutampa, nors toki? klasikin? teis?s samprat? rom?nai tur?jo ne visada. ?statymus leido komicijos .

Lex data  ? teis? duota u?kariautiesiems, nelabai j? atsiklausiant. Tai potvarkiai, duodami prokonsul?, prokuratori? nukariautoms tautoms, provincijoms.

Rom?n? medicina [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Romos imperijoje medicina nesiskyr? nuo graik? , daugelis gydytoj? naudojo tokius pat ?olinius vaistus bei gydymo b?dus, ta?iau vis dar tik?jo diev? pagalba susirgus. Rom?nai tur?jo nema?ai ger? vaist?, gaminam? i? ?oli? ( pankoli? , ?alavij? , debesyl? , rozmarin? ) ir kit? augal? ( ?esnak? ), be to, ypa? r?pinosi higiena : nuolat prausdavosi ir maudydavosi vie?osiose pirtyse  ? termose, miestai da?niausiai b?davo ?var?s ir tvarkingi. Taip pat buvo i?rasta sud?tingos ?varaus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos bei i?viet?s.

Kanalizacijos sistema Romoje veik? jau VI a. pr. m. e. V?liau nutiesti akvedukai apr?pindavo miest? geriamuoju vandeniu , visoje imperijoje ?rengtos termos bei specialios gimnastikos sal?s stabd? lig? plitim?. Susirgus buvo teikiama gana auk?to lygio pagalba senov?s ligonin?se , ta?iau sunki? lig? rom?nai nemok?jo gydyti, tod?l tie, kuriuos reik?jo operuoti ar kurie sirgo infekcin?mis ligomis , paprastai mirdavo.

Rom?nai kremuodavo savo mirusiuosius. Pelenus supildavo ? marmurines ar stiklines urnas , kurias laikydavo ?eimos kapuose bei bendrose kapin?se .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Senov?s Roma ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Romos ?k?rimo legendos Archyvuota kopija 2014-02-22 i? Wayback Machine projekto.

?   ?   A   ?   R Senov?s Roma Istorija ?k?rimas Karalyst? Respublika Imperija Pax Romana Principatas Kriz? Dominatas Vakar? Romos imperija Bizantijos imperija Konstitucija Senatas Komicijos ( kurij? · centurij? · trib? ) Magistratas SPQR Teis? Dvylikos lenteli? ?statymai Pilietyb? Politika Forumas Imperatorius Legatas Duksas Vikaras Liktorius Imperator Pontifex maximus Augustas Cezaris Tetrarchija Optimatai ir populiarai Provincija Magistratai Paprastieji Konsulas Cenzorius Pretorius Trib?nas Liaudies trib?nas Karo trib?nas Kvestorius Edilas Promagistratas Gubernatorius Nepaprastieji Karalius Interreksas Diktatorius Raiteli? magistras Decemvirai Konsulo trib?nas Triumviras Kult?ra Literat?ra Architekt?ra Menas Muzika Teatras ?vietimas Religija Mitologija Kalendorius Romanizacija Rom?nai Visuomen? Patricijai Pleb?jai Secesija Raiteliai