|
?? straipsn? ar jo skyri? reik?t? per?i?r?ti.
B?tina i?taisyti gramatines klaidas, patikrinti ra?yb?, skyryb?, stili? ir pan.
I?tais? pasteb?tas klaidas, i?trinkite ?? prane?im?.
|
Rolanas Bartas (1969)
Rolanas ?eraras Bartas
(
pranc.
Roland Gerard Barthes
;
1915
m.
lapkri?io 12
d. ?
1980
m.
kovo 26
d.) ?
pranc?z?
literat?ros teoretikas,
filosofas
,
lingvistas
,
kritikas
ir
semiotikas
. Bartas i?tyr? daug ?vairiausi? sri?i? ir dar? ?tak? mokyklose pl?tojant strukt?ralizmo, semiotikos, socialines,
dizaino
teorijas,
antropologijos
ir postrukt?ralizmo pl?tr?.
R. Bartas gim? 1915 m. lapkri?io 15 d. ?erb?re
Normandijoje
. Jo t?vas, Lui Bartas, tarnavo kariniame j?r? laivyne, ta?iau ?uvo m??yje
?iaur?s j?roje
, tuo metu jo s?nui buvo ma?iau nei vieneri metai. Jo mama, Henrieta Bartas, kartu su teta ir mo?iute u?augino j? miestelyje
Bajonoje
. Kai Rolanui buvo vienuolika met?, jo ?eima persik?l? gyventi ?
Pary?i?
, ta?iau jo prisiri?imas prie provincijos liks stiprus vis? gyvenim?.
R. Bartas parod? didel? u?sispyrim? kaip studentas ir
Sorbonos universitete
buvo nuo 1935 m. iki 1939 m., kur jis gavo
Antikos moksl?
laipsn?. B?nant ten j? kamavo bloga sveikata, kent?jo nuo tuberkulioz?s, j? steng?si gydyti b?damas sanatorijoje. Besikartojan?ios ligos trukd? jo akademinei karjerai, pakenk? studijoms, egzaminams, negal?jo tarnauti kariuomen?je per antr? pasaulin? kar?, taip pat tai, kad nebuvo priimtas ? pagrindinius Pranc?z? universitetus rei?k?, kad tur?jo daug keliauti iki mokymo vietos. V?liau R. Bartas veng? pagrindinius laipsnius teikian?i? universitet? ir tai dar? vis? savo karjer?.
1939 m. - 1948 m. daugiausia laiko skyr?
gramatikos
ir
filologijos
diplomo gavimui, savo pirm?j? straipsni? publikavimui, sveikatos gerinimui. 1948 m. sugr??o grynai prie akademinio darbo, gavo daug trumpalaiki? pasi?lym? dirbti Pranc?zijoje,
Rumunijoje
ir
Egipte
. Per ?? laik? jis prisid?jo Pary?iaus kairi?j? organizacijos laikra?tis ?Combat”, i? to i?augo pirmasis jo pilnametra?is darbas ?Ra?ymo nulinis laipsnis“ (
pranc.
Le Degre zero de l'ecriture
; 1953 m.). 1952 m. R. Bartas apsigyveno nacionaliniame mokslini? tyrim? centre, kur mok?si
leksikologij?
ir
sociologij?
. B?damas ten jis prad?jo ra?yti populiarius straipsnius ?urnale ?Les Lettres Nouvelles“, kuriuose jis prie?taravo populiariems mitams (kurie buvo surinkti knygoje ?Mythologies“ i?leistoje 1957 m.). Nelabai gerai mok?jo angl? kalb?, ta?iau d?st?
Vermonto valstijos
Middlebury
koled?e
ir susidraugavo su angl? vert?ju Richard Howard, kuris i?vert? daug jo darb? 1957m.
Niujorke
.
1960 m. pabaigoje R. Bartas buvo ?inomas ir tur?jo reputacij?. Jis nukeliavo ?
Amerik?
ir
Japonij?
, rod? prezentacij? Johns Hopkins universitete. B?damas ten jis para?? garsiausi? savo k?rin? ? es? ?Autoriaus mirtis“ (
pranc.
La mort de l'auteur
), kuri atsi?velgiant ? did?jan?i?
Jacques Derridos
dekonstrukcij? ?rodyt?, kad tai yra tarpinis k?rinys tame tyrime d?l logini? strukt?ralistini? min?i?. R. Bartas su Philippe Sollers toliau prisid?jo prie avangardinio literat?rinio ?urnalo ?Tel Quel“, kuris pl?tojo pana?ius teorinius tyrimus, koki? siek? Barthes savo ra?tuose. 1970 m. R. Bartas para?? tai, kas daugelio nuomone yra stebuklingas darbas ?
Balzako
novel?s
?Sarrasine“ kritinis vertinimas ?S/Z“. Per 1970 m. Barthes toliau pl?tojo savo literat?ros kritik?: jis suk?r? naujus r?mus roman? tekstam ir j? neutralumui. 1971 m. jis dirbo kaip vizituojantis profesorius
?enevos universitete
.
1975 m. jis para?? autobiografij? pavadinimu ?Roland Barthes“ ir 1977 m. jis buvo atrinktas dirbti Literat?ros semiotikos kolegijoje
Pranc?zijoje
. Tais pa?iais metais, jo motina, Henrieta Bartas, kuri? jis labai myl?jo, mir? sulaukusi 85 m. Jie kartu gyvenu ?e?iasde?imt met?. Prarasti mam?, kuri u?augino ir r?pinosi buvo didelis sm?gis. Jo paskutinis svarbus darbas, ?Camera Lucida“, i? dalies yra apie
fotografijos
prigimt? ir i? dalies tai buvo meditacija ? mamos nuotraukos. Knygoje pateikiama daug nuotrauk? reprodukcij?, ta?iau nei vienoje i? j? n?ra Henrietos.
1980 m. vasario 25 d. R. Bart? nutrenk? skalbimo sunkve?imis Pary?iaus gatv?je. Po m?nesio jis nuo traumos numir?.
Ankstyvosios R. Barto id?jos siejosi su
egzistencialistin?s
filosofijos teiginiais, labiausiai su ?ios krypties tariamo pradininko
?ano Polio Sartro
teiginiais, kurie buvo populiar?s Pranc?zijoje 1940-aisiais metais. J. P. Satro ?
Kas yra literat?ra?
“ (1947 m.) i?rei?kia nusivylim? ir nusistov?jusiomis ir labiau eksperimentin?mis
avangardinio
ra?ymo formomis, kurios, jo nuomone, atstumia skaitytoj?. R. Barto atsakas ? ?? teigin? buvo pasi?lymas pam?ginti atrasti ka?k?, kas ra?yme gali b?ti laikoma unikalumu ir originalumu. Knygoje ?Ra?ymo nulinis laipsnis“ (1953 m.) R. Bartas ?rodin?ja, kad konvencijos paveikia ir kalb? ir stili?, n? vieno i? j? perteikimas n?ra visi?kai k?rybinis. Vietoje to, forma, ar kaip tai vadina R. Bartas ?ra?ymas“ (tam tikras konvencijos b?das, kur? individas pasirenka norimo efekto manipuliavimui) yra unikalus ir k?rybingas veiksmas. Kai ra?ytojo forma pasidaro prieinama publikai, ji tampa pa?eid?iama ir gali virsti konvencija. Tai rei?kia, kad k?rybingumas yra nenutr?kstantis visada besikei?iantis ir ? aplink? reaguojantis procesas.
Kritin?je Pranc?zijos istoriko
??las Mi?el?
analiz?je ?Michelet“, R. Bartas i?vyst? ?ias s?vokas, pritaikydamas jas platesn?se bei ?vairesn?se srityse. Jis ?rodin?ja, kada ?. Mi?el? po?i?ris ? istorij? ir visuomen? akivaizd?iai turi tr?kum?. Jis teigia, kad studijuodami jo ra?tus, ?mon?s netur?t? mokytis i? jo tvirtinim?: kadangi supratimas kaip ir kod?l jo m?stymas yra pa?eistas apie jo gyvavimo laikotarp? pasako daugiau nei jo paties pastabos, j? siekis tur?t? b?ti i?laikius kriti?k? po?i?r? mokytis i? ?. Mi?el? padaryt? klaid?. Pana?iai R. Bartas man?, kad avangardinis ra?ymas turi b?ti giriamas d?l to, kad sugeba i?laikyti tinkam? atstum? tarp skaitytojo ir ra?ytojo. Mieliau pristatydamas akivaizd? dirbtinum? nei darydamas parei?kimus apie did?ias subjektyvias tiesas, R. Bartas teig?, kad avangardo ra?ytojai ?tikina savo auditorij? i?laikyti objektyv? po?i?r?. ?ia prasme R. Bartas tiki, kad menas turi b?ti kriti?kas ir privalo kelti klausimus pasauliui nesistengdamas pats ? juos atsakyti, kaip dar? ?. Mi?el? k?ryba.
Daug R. Barto m?nesini? straipsni?, surinkt? jo ?Mythologies“ (1957 m.) knygoje, k?l? klausimus konkretiems kult?riniams rei?kiniams tam, kad atskleist?, kaip
bur?uazin?
visuomen? j? pagalba ?tvirtino savo vertybes. Pavyzd?iui, vyno g?rimas Pranc?zijos visuomen?je vaizduojamas kaip svarbus ir sveikas ?protis, ta?iau, tai yra bur?uazinis idealas prie?taraujantis realybei (vynas gali b?ti nesveikas ir svaiginantis). Jis i?rado
semiotik?
,
?enkl?
tyrim?, kuris yra naudingas toki? klausim? k?limui. R. Bartas ai?kino, kad ?ie bur?uazin?s kult?ros mitai yra ?antriniai ?enklai“ arba ?
konotacijos
“. Pilno tamsaus butelio nuotrauka yra
signifikatas
, kuris turi tam tikr? reik?m?: fermentuotas alkoholinis g?rimas. Ta?iau, bur?uazija sieja tai su kitu, nauju signifikatu: sveika, tvirta atpalaiduojan?ia patirtimi. Toki? motyvacij? manipuliacijos kei?iasi nuo noro parduoti produktus iki papras?iausio noro i?saugoti savo
status?
. ?ios ??valgos sutapatino R. Bart? su
Marksist? teorija
.
Knygoje ?Mados sistema“ (
pranc.
Systeme de la mode
; 1967 m.) R. Bartas atskleid?ia kaip toks ?enkl? falsifikavimas lengvai gali b?ti i?verstas ? ?od?ius. ?iame darbe paai?kina, kaip mados pasaulyje bet koks ?odis gali b?ti pripildytas bur?uazinio d?mesio. Vadinasi, jei populiarioji mada sako, kad ?palaidin?“ idealiai tinka tam tikroje situacijoje ar ansamblyje, ?i id?ja yra i? karto nat?ralizuojama ir priimama kaip teisinga, netgi tada, kai faktiniai ?enklai sako, kad ji lengvai gali b?ti pakeista sijonu, liemene ar kitokiu r?b? ansambliu. Pabaigoje R. Barto ?Mythologies“ gilinasi ? bur?uazin? kult?r?, jis pasteb?jo, kad tre?iosios ?alys, besidomin?ios jo sugeb?jimu kontroliuoti savo skaitytojus, da?nai pra?o jo pakomentuoti tam tikrus kult?rinius fenomenus. ?itoks ?vyki? pos?kis privert? j? susim?styti, ar verta mas?ms ai?kinti kult?ros ?domybes. Nuosprendis, kad toks m?ginimas ai?kinti mas?ms savo id?jas gali b?ti bevaisis, dar labiau paskatino j? ie?koti individualistinio meno reik?m?s.
Kai R. Barto
strukt?ralistinis
darbas ?m? klest?ti, jo strukt?ros tyrimai susikoncentravo ? kalbos svarbos ra?yme atskleidim?, kuris jo nuomone senojoje kritikoje buvo pamir?tas. Jo ?Strukt?rin?s naratyv? analiz?s pristatymas“ nagrin?ja pana?umus tarp sakinio strukt?ros ir
naratyvo
, ? kur? ?velgiama i?
lingvistin?s
pus?s. R. Bartas padalino savo darb? ? tris hierarchinius lygius: funkcijos, veiksmai ir naratyvai. Funkcijos yra elementarioji darbo dalis, pavyzd?iui, paprastas apra?omasis ?odis, naudojamas bruo?ui identifikuoti. ?is bruo?as yra ?veiksmas“ ? vienas i? element?, kurie sudaro naratyv?. R. Bartas sugeb?jo panaudoti ?iuos skirtumus tam, kad i?siai?kint?, kaip tam tikros ?funkcijos“ padeda formuoti bruo?us. Pavyzd?iui, rakta?od?iai, tokie kaip ?tamsus“, ?paslaptingas“ arba ?keistas“ naudojami kartu, suformuoja tam tikr? charakteristik? arba ?veiksm?“. Tai, kad R. Bartas suskaid? savo darb? ? tokias fundamentalias dalis, leido jam kiek realizmui yra suteikiama funkcij?, kurios formuoja veiksmus bei, kokiu autenti?kumu naratyvas gali b?ti i?tartas, kad atspind?t? realyb?. Vadinasi, jo strukt?ralistin?s teorijos tapo dar vienu pratimu, jo besit?siantiems m?ginimas smulkiai i?analizuoti ir atskleisti klaidinan?ius bur?uazin?s kult?ros mechanizmus.
Nors R. Bartas man?, kad strukt?ralizmas yra naudinga priemon? ir tik?jo, kad literat?ros diskursas gali b?ti ?formintas, jis nesitik?jo, kad tai taps rimtu moksliniu i???kiu. 1960-?j? met? pabaigoje, radikal?s jud?jimai per?m? literat?ros kritik?.
Postrukt?ralistiniai
jud?jimai ir
Jacques Derridos
dekonstrukcionalizmas
band? R. Barto i?ai?kintos teorijos ribas. Strukt?ralizmo tr?kumu J. Derrida laik? jo priklausomyb? nuo abstraktaus signifikanto; pastovumo, universalumo simbolio, kuris yra b?tinas orientacinis ta?kas tokioje u?daroje sistemoje. Galima teigti, kad be reguliari? matavimo standart?, kritikos sistema, kuri nurodo tik real? darb?, niekada nebus naudinga. Bet, kadangi n?ra pastovi? ir universali? ?ios reik?m?s simboli?, visa strukt?ralizmo, kaip evoliucionuojan?io ra?ymo (ar bet ko) prielaida yra bereik?m?.
Tokia mintis paskatino R. Bart? apsvarstyti ne tik ?enkl? ir simboli? apribojimus, bet ir vakar? kult?ros priklausomyb? nuo tik?jimu pastovumu ir standartais. 1966 m., jis lank?si
Japonijoje
, kur para?? knyg? ??enkl? imperija“ (
pranc.
L'Empire des signes
; 1970 m.), apm?stym? apie japon? kult?ros kov? su transcendentinio ?ymimojo nebuvimu. Jis pastebi, kad Japonijoje nei?ry?kinamas vienas fokusavimo ta?kas, pagal kur? b?t? vertami kiti standartai. Jis apib?dina
Tokijo
centr?, Imperatoriaus r?mus, ne kaip dominuojan?ios esyb?s organizm?, bet kaip tylius, nenusakomo b?vimo, vengtinus ir neapgalvotus. R. Bartas vaizduoja, kad Japonijoje ?enklai patys i? sav?s n?ra reik?mingi, jie ?gauna svarb? tik
signifikanto
vertinimu. Tokia visuomen? kontrastuoja tai, vaizduojamai ?Mythologies“ rinkinyje, kur rodoma didesn?, kompleksi?kesn? reik?m? vir? nat?raliosios.
1968
m. R. Bartas para?? savo bene geriausiai ?inom? darb? es? ?Autoriaus mirtis“. R. Bartas autoriaus s?vok? laik? primestine teksto projekcija. Bandant suprasti pirmin? k?rinio id?j?, skaitytojas taip gali priskirti jam savo reik?m?. R. Bartas atkreipia d?mes?, kad kalbos sureik?minimas ir neai?ki autoriaus min?i? b?kl?, ?it? realizacij? padaro ne?manom?. Pati s?voka ?i?samiojo“ teksto elgiasi kaip dar viena
bur?uazijos
deliuzija. Suteikus knygai ar poemai pabaig? padaro j? vartotina, ka?kuo, kas gali b?ti pakeista kapitalizmo id?j? rinkoje. ?Autoriaus mirtis“ kartais laikoma
postrukt?ralistiniu
darbu, kiti ?? darb? laiko jo pereinamojo laikotarpio k?riniu, jo nesibaigian?iomis pastangomis nepaklusti
bur?ua
normoms. B?tent autoriaus nureik?minimas yra vienas i? svarbiausi? strukt?ralizmo faktori?.
R. Bartas teigia, kad negalime teikti reik?m? autoriaus ketinimams, jis svarsto kitus galimus ?altinius ir reik?mes, kurias galime aptikti literat?roje. Jis tvirtina, kad prasm? neateina i? autoriaus, ji turi b?ti sukurta paties skaitytojo, teksto analiz?s metu. R. Bartas ?i? id?j? ?prasmina k?rinyje ?S/Z“ (1970 m.), trumpos Onor? de Balzako novel?s ?Sarrasine“ analiz?je. Jis suk?r? penkis pagrindinius kodus, kurie gelbsti interpretuojant tekst?. Kodai suteikia pasakojimui daugiareik?mi?kumo, nuoseklumas riboja (tarkim nurodytas konkretus laikas riboj? skaitytoj? ir jo laisv? teksto analizei). R. Bartas teigia, kad idealus tekstas yra tas, kuris yra reversinis arba atviras ?vairiausioms interpretacijoms ir neturi apibr??tos reik?m?s. Tekstas tampa reversiniu kai vengiama konkre?i? priemoni?, pavyzd?iui kaip ?Sarrasine“ novel?s ai?kios apibr??tos laiko juostos konkretumo arba ?vyki? detalizacij?. Jis apib?dina skirtumus tarp ?ra?ytojo“ teksto, kur skaitytojas yra aktyvus k?rimo procese ir ?skaitytojo“ teksto, kur skaitytojas yra apribotas tik skaitymui. ?is projektas pad?jo R. Bartui identifikuoti kas svarbiausia literat?roje: atvirumas interpretacijai.
1970-?j? pabaigoje R. Bartas intensyviai domisi dviej? kalb? konfliktu: populiariosios kult?ros, kuri? jis laik? ribota ir supaprastinta savo pavadinim? ir apib?dinim? ir neutralios, kuri? jis laik? ne?pareigojan?ia. ?iuos du konfliktuojan?ius modelius jis pavadino ?Doxa“ ir ?Paradoxa“. R. Bartas, buv?s marksizmo id?j? ?alininkas, ai?kina, kad marksizmo teorija tiek pat kalta naudojant per grubi? kategori?k? kalb?, kaip ir visa
bur?uazin?
literat?ra. ?itokiu b?du ?ie rei?kiniai patampa Doxa ir yra kult?ri?kai asimiliuoti. ?kv?ptas ?ios id?jos, jis para?? knyg? ?Teksto malonumas“ (
pranc.
Le Plaisir du texte
; 1975 m.), kur d?mesys kreipiamas ? nepritapim? konservatyvioje visuomen?je ir kairi?j? m?styme:
hedonizmas
. Ra?ydamas apie subjekt?, kuris nesileid?ia ? socialinius kra?tutinumus, Bartas man?s i?vengsi?s pavoj? naudoti kalbos ribotum? Dox?. ?i teorija teigia, kad skaitymas savo malonumui yra socialinis aktas, per kur? skaitytojas leid?iasi paveikiamas ra?ytojo ideal?. ?io malonaus skaitymo finalinis
katarsis
?vyksta kai skaitytojas pasimeta tekste. Pasimetimas, pasin?rimas ? tekst? rodo svarb? i?silaisvinti i? socialini? r?m?, kult?ros asimiliacijos ?takos ir taip neutralizuotis, nepaisant socialini? proces?.
Pagal naujausi? skaitymo teorij?, R. Bartui nerim? k?l? sunkumai, su kuriais buvo susiduriama siekiant para?yti itin neutral? tekst?, be i?ankstinio ?enkleli? klijavimo, bei nuorodos ? apra?om? objekt?. Jeigu ra?ant tekst? bus pavartotas ?odis, kuris visuomen?je turi ka?koki? ?enklel?, tai jau gali b?ti laikoma autoriaus nuomon?s i?rai?ka. R. Bartas su tuo susid?r? savo darbuose (pvz. ?Mythologies“). Tuomet jis prad?jo ie?koti geriausio metodo neutralaus teksto ra?ymui ir nusprend? pabandyti sukurti retorikos form?, kuri nebandyt? primesti autoriaus nuomon?s skaitytojui. Knyga ?Meil?s diskurso fragmentai“ (
pranc.
Fragments d'un discours amoreux
; 1977 m.) buvo ?i? pastang? vaisius, kuriame pateikiami ?simyl?j?lio apm?stymai, apie bandym? atpa?inti anonimin? meil?: kuomet esi ?simyl?j?s arba mylimas. ?simyl?jusio bandymai pastatyti save ? netikr?, ideali? realyb?, sudaro s?lygas, kurios atskleid?ia kontroversi?kus faktus b?dingus tokiai paie?kai. Romanistinis veik?jas yra simpati?kas, nes jis kritikuojamas, bet tuo pat metu sugeba sulaukti pritarimo i? skaitytojo. Galiausiai, nebandant ?teigti teorinio apibr??imo, skaitytojas vis tiek priver?iamas apm?styti savo po?i?r? ? meil?.
?i?rint toliau ? R. Barto karjer?, matome, jog jis buvo susidom?j?s fotografija ir jos panaudojimu ap?velgiant aktualiausius ?vykius. Daugyb? jo mitini? straipsni? penktajame de?imtmetyje, buvo bandymai parodyti, kaip fotografija gali perteikti perkeltin? reik?m?. Tokios fotografijos buvo naudojamos bur?uazijos sluoksnio ?mon?ms pad?ti suprasti ?nat?rali? ties?“. Nepaisant to, fotografij? jis laik? puikia priemone perduoti tikr? informacij? apie pasaul?. Kai 1977 m. mir? jo mama Henrieta Bartas, jis prad?jo ra?yti knyg? ??viesus kambarys“ (
pranc.
La Chambre claire
) apie svarb? vaikui gauti savo mamos vaikyst?s nuotrauk?. Taip pat R. Bartas rado plonyt? linij?, skirian?i? asmenin? prasm? motinos atvaizde. R. Bartas paai?kino, kad vaizdas sukuria klaiding? iliuzij? ?kas yra dabar“, tuo tarpu ?kas buvo“ b?t? ?ymiai tikslesnis apib?dinimas. ?i i?vada buvo padaryta po Henrietos Barto mirties, kai jos vaikyst?s nuotrauka tapo ?rodymu ?kas nustojo b?ti“. Vietoj solid?ios realyb?s, tai primena mums apie besikei?ian?i? pasaulio prigimt?. Tod?l tai yra ka?kas unikaliai asmeni?ko, perteikta R. Barto motinos atvaizde, ko neb?t? galima panaikinti d?l subjektyvios prie?asties: tai yra pasikartojantis praradimo jausmas kaskart ?velgiant ? fotografij?. Knygoje ??viesus kambarys“ galime rasti svarstymus apie sud?tingus santykius tarp subjektyvumo, prasm?s ir visuomen?s kult?ros, taip pat, jau?iam? gil? autoriaus sielvart? apra?ant atsidavim? mamai.
1987 metais
Francois Wahl
publikavo R. Barto es? kolekcij? ?Incidents“. Buvo paskelbti fragmentai i? autoriaus dienyn?: ?Soirees de Paris“ (i?traukos i? 1979 met? erotinio dienora??io apie gyvenim? Pary?iuje); ankstyvesnis jo dienora?tis (erotiniai potyriai su berniukais
Maroke
); ir ?Light of the Sud Ouest“ (jo vaikyst?s prisiminimai i? Pranc?zijos priemies?io gyvenimo). 2007 m. lapkrit?
Jeilio universiteto
leidykla publikavo ma?ai ?inomo R. Barto darbo vertim? ? angl? kalb? ?What Is Sport“. ?is darbas turi gana daug pana?um? ? ?Mythologies“, ir buvo prad?tas Kanados televizijos ir radijo korporacijos u?sakymu, kaip Huberto Aquino prodiusuoto dokumentinio filmo ?garsinimo tekstas.
2009 met? vasario m?nes? ?urnale ?Journal de deuil“ buvo publikuota leidyklos ?Editions du Seuil“ paremta R. Barto rankra??iai surinktais nuo 1977 lapkri?io 26 dienos (tuojau pat po jo mamos mirties) iki 1979 met? rugs?jo 15 dienos. Labai intymios mintys susijusios su siaubingu jos praradimu:
Id?ja (nuostabi, ne skaudinanti), kad ji nebuvo man viskas. Kitu atveju a? niekada neb??iau para??s n? vieno darbo. Per t? ?e?i? m?nesi? laikotarp?, kai r?pinausi mama, ji tapo svarbiausiu objektu man ir a? u?simir?au, kad kada nors apskritai k? nors ra?iau. A? nebuvau niekas kitas, tik asmuo besir?pinantis ja. Prie? tai ji gyveno lyg nematoma, tod?l a? gal?jau ra?yti… Apsikeit?me rol?mis. M?nesius a? buvau jos motina. Jau?iausi, lyg prarad?s dukr?.
R.Bart? nuli?dino jo mamos mirtis visam likusiam jo gyvenimui: ?Nesakykite man u?uojautos. Tai per daug psichoanalisti?ka. A? neged?iu. A? ken?iu” ir ?Mano kambario kampe, kuriame a? miegu, mama buvo slaugoma, ten pat ji ir numir?. Ir visada pamerkiu g?li? vazoje ant stalo. A? nebenoriu keliauti, kad gal??iau likti ?ia ir apsaugoti g?les nuo nuvytimo“.
2012 metais buvo paskelbta knyga apie keliones po
Kinij?
(?Travels in China“). Ji sudaryta i? R. Barto u?ra??, kuriuos jis pild? trij? savai?i? kelion?s Kinijoje metu (vyko kartu su grupe ?moni? i? literat?ros ?urnalo ?Tel Quel“ 1974-aisiais). Kelion?s ?sp?d?iai buvo ne itin teigiami, Kinija jam pasirod? ?nelabai egzoti?ka, ne visi?kai be tikslo“.
R. Bartui a?tri kritika prisid?jo prie teorini? mokykl?, pavyzd?iui,
strukt?ralizmo
,
semiotikos
ir
postrukt?ralizmo
pl?tros. Nors jo ?taka da?niausiai randama ?iose teorin?se srityse, su kuriomis jo darbas atne?? j? ? s?lyt?, taip pat jau?iama visose srityse, susijusiuose su informacijos ir modeli? komunikacijos, ?skaitant kompiuterius, fotografijos, muzikos ir literat?ros atstovavimo. Viena pasekm? R. Barto platus d?mesys yra tai, kad jo palikimas m?stytoj? skirta modeliuoti save po jo toliau. Faktas, kad R. Barto darbas buvo kada pritaikomas ir paneigta s?voka stabilumo ir pastovumo rei?kia, kad n?ra min?i? kanono savo teorijoje, tam kad modeliuoti savo mintis. Tai neegzistuoja ?Bartasizmas“.
?Ra?ytojo teksto“ ir ?skaitytojo teksto“ terminus naudoja R. Bartas apbr??ti literat?ros r??is ir netiesiogiai apklausti skaitymo b?dus, kaip teigiamus ar neigiamus ?pro?ius modernus skaitytojas atne?a ? savo patirt? su tekstu. ?ie terminai labiausiai ai?kiai sukonkretinti knygoje ?S/Z“, o es? ?Nuo k?rinio iki teksto“ (
pranc.
De l'œuvre au texte
; 1977 m.) numato analogi?k? paralel?, pa?velgti ? aktyvi? ir pasyvi?, postmodernizmo ir moderni? b?d? s?veikauti su tekstu.
Tekstas, kuris nekelia joki? reikalavim? skaitytojui ?ra?yti“ ar ?gaminti“ savo nuomon? laikomas ?skaitytoju tekstu“. Skaitytojas gali pasyviai rasti ?gatav?“ prasm?. R. Bartas ra?o, kad ?i? tekst? r??ys yra ?kontroliuojami principo, kuris neprie?tarauja“, tai yra, jie neturi trukdyti ?sveikam protui“ arba ?Doxa“ supan?ia kult?r?. ?Skaitytojo tekstai“, be to, ?yra produktai, [kurie] sudaro mil?ini?k? mas? m?s? literat?rai“. ?ioje kategorijoje yra spektras ?pripilto literat?ros“, kuris apima ?visus klasikinius (skaitytojo) tekstus“, kurie veikia, ?kaip spintoje, kurioje reik?m?s yra sud?liotos, sukrautos, [ir] saugomos“.
Tekstas, kuris ?kvepia tinkamam tikslui apie literat?r? ir kritik?: ?... kad skaitytojas nebegal?t? vartoti, bet b?t? teksto sudarytojas“. Ra?ytojo tekstai ir b?dai skaitymui sudaro, trumpai tariant, aktyv?, o ne pasyv? b?d? bendrauti su kult?ra ir jos tekstu. Kult?ra ir jos tekstai, R. Bartas ra?o, niekada netur?t? b?ti priimami j? pateiktomis formomis ir tradicijomis. Skirtingai nuo ?skaitytojo tekst?“, kaip ?produkto“, ?ra?ytojo tekstams, para?ytas tekstas ra?omas m?s? pa?i?, prie? begalin? ?aidim? pasaulyje, kur jis yra vedamas, susikertantis, sustabdytas. Plasti?kumas kai kuri? vienaskaitos sistem? (ideologijos, genties, kritikos), kuri suma?ina dauguma ??jim?, tinkl? atidarym?, kalb? begalyb?“. Taigi skaitant tampa R. Barto ?ne parazitin? veikla, veikianti prie? papildomo ra?ymo“, bet grei?iau ?darbo forma“.
?Autorius“ ir ?skriptorius“ yra terminai, kuriuos R. Bartas naudoja apib?dinti ?vairius b?dus, galvodamas apie teksto k?r?jus. Autorius yra m?s? tradicin?s sampratos vieni?as genijus kuriantis literat?r? ar kit? gabal?l? ra?to darb? i? jo / jos originalios vaizduot?s gali?. R. Bartui tokia fig?ra neb?ra gyvybinga. ??valgas, kurias teikia ?iuolaikinei min?iai masyvumo, ?skaitant
siurrealizmo
??valgas, kurios teikiamos termino, jau paseno. Autoriaus vietoje, ?iuolaikinis pasaulis pristato mums paveiksl?, kuri? R. Bartas vadina ?Skriptoriumi“, kurio tikroji galia yra sujungti jau esamus tekstus naujais b?dais. R. Bartas mano, kad visi ra?to darbai remiasi ankstesniais tekstais, normomis ir konvencijomis, ir kad tai yra dalykai, ? kuriuos mes turime sugr??ti, kad suprastum?me tekst?. Kaip tvirtinus santykinai nereik?minga ra?ytojo biografija, palyginus su ?i? tekstin?s ir bendru konvencij? b?du, R. Bartas sako, kad Skriptorius neturi praeities, bet gimsta su tekstu. Jis taip pat teigia, kad, atsi?velgiant ? ?autoriaus-Dievo“ id?j? kontroliuoti k?rinio prasm? nesant interpretavimo horizontams yra atviri aktyviam skaitytojui. Kaip R. Bartas sako, ?autoriaus mirtis yra skaitytojo gimimas“.
1964 m., R. Bartas ra?? es? ?Paskutinis Laimingas Ra?ytojas“ (
pranc.
Le dernier des ecrivains heureux
). Es? pavadinimas skiriamas
Volterui
ir jame R. Bartas pakomentavo ?iuolaikinio m?stytojo problemas, po to kai atrado minties ir filosofijos reliatyvizm?, diskredituojant ankstesnius filosofus, kurie i?veng? ?ios problemos. Nesutinkant atvirai su Barto apra?ymu apie Volter?, Daniel Gordon, Bedfordo serijos romano ?Kandidas“ vert?jas ir redaktorius ra??, kad ?niekada toks puikus ra?ytojas taip gerai nesuprato kito“.