R?g?tis

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
    ?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

R?g?tis (bendra forma da?nai ?ymima HA ) ? bet koks cheminis junginys , kur? i?tirpinus vandenyje tirpalo pH tampa ma?esnis u? 7.

Pla?iai ?inomos r?g?tys: acto r?g?tis (maisto priedas), druskos r?g?tis , sieros r?g?tis , askorbo r?g?tis ( vitaminas C ).

R?g?ties s?vokos apibr??imas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyvasis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

R?g?ties s?vok? chemijoje pirmasis pavartojo Robertas Boilis dar prie? flogistono teoremos atsiradim?. R?g?tis tais laikais nustatin?jo pagal tiesioginius j? savybi? steb?jimus. R?g?timis vadino vandenilio turin?ius junginius, kurie reaguodami su metalais , i?skirdavo vandenil?, buvo r?g?t?s ir nuo kuri? paraudonuodavo lakmusas .

Pagal Arenij? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Atradus elektrolitin? disociacij? teko per?i?r?ti s?vokas. Nauj? r?g??i? apibr??im?, atsi?velgdamas ? jungini? elektrolitin? disociacij? tirpaluose, pateik? Svant? Arenijus . Pagal Arenij? r?g?tis  ? med?iaga sudaryta i? vandenilio jon? katijon? ir r?g?ties liekanos anijon?, kuri vandeniniame tirpale jonizuojasi, susidarant vandenilio jonui ir r?g?ties liekanos anijonui. O baz?s tai med?iagos kurios vandeniniame tirpale jonizuojasi ? OH - anijon? ir katijon?. Pagal ?? apibr??im? prie r?g??i? priskiriamos med?iagos: HCl, H 2 SO 4 , HNO 3 . O prie bazi? priskiriama NaOH, KOH. Da?nai tokie junginiai vadinami: ?klasikin?s r?g?tys“ ir ?klasikin?s baz?s“. Toks apibr??imas nepaai?kina netirpi? jungini? arba toki? jungini? kaip NH 3 r?g?tini? ar bazini? savybi?.

Pagal Brionsted? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal Lourio ir Brionstedo teorij?: r?g?tis  ? tai med?iaga, galinti atiduoti vien? ar kelis protonus (vandenilio katijonus), kitaip tariant r?g?tis  ? tai proton? donoras, baz?  ? tai proton? akceptorius.

Toks apibr??imas paai?kina ir klasikini? r?g??i? bei bazi? reakcijas, ir tokias reakcijas kaip:
NH 3 (d) + HCl(d) → NH 4 Cl(k)

Be to, Brionstedas atkreipia d?mes? ? tirpiklio  ? vandens  ? svarb? tokiose reakcijose ir pradeda naudoti oksonio jono ( H 3 O + ) s?vok?.

Brionstedo apibr??imas platesnis. Tai, kad reakcijoje nedalyvauja nei nei vanduo, nei OH - , netrukdo apibr??ti ?i? reakcij? kaip r?g?ties ? baz?s reakcij?.

Pagal Liuis? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal Liuis? r?g?tis ? elektron? poros aceptorius, o baz?  ? elektron? poros donoras. Junginiai, kurie atitinka tik tok? apibr??im?, bet ne ankstesnius, vadinami Liuiso r?g?timis ir Liuiso baz?mis . Atitinkamai tai elektrofilai ir nukleofilai organin?je chemijoje .

Esminis skirtumas, kad pagal Luis? r?g?ties ? baz?s reakcijomis gali b?ti pavadintos ir kai kurios reakcijos, kai n?ra perduodami protonai.

Pavyzd?iui: [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

H + + OH - → H 2 O

H + ?ia gauna elektron? por? , kuri? atiduoda OH - . Taigi H + yra r?g?tis, o OH - tai baz?.

F 3 B(r?g?tis) + NH 3 ( baz? ) → F 3 B:NH 3

CO 2 (d) + H 2 O → H 2 CO 3 (aq) ?itoje reakcijoje vanduo yra baz? .

Pagal Liuis? prie r?g??i? priskiriama: AlCl 3 , F 3 B, Al 3+ , CO 2 , Cu 2+ , prakti?kai bet kokie kiti teigiami jonai ir daug kit? jungini?.

R?g??i? savyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Reaguoja su metalais .
  2. Reaguoja su metal? oksidais .
  3. Reaguoja su baz?mis, hidroksidais .
  4. Reaguoja su silpn? r?g??i? druskomis kuri? junginyje susidaro kieta arba dujin? med?iaga.

R?g?tys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

acto , akrilo , aliuminio fluorovandenilio , amino , ω aminokaprono , anglies , askorbo , asparagino , Asparto r?g?tis , Aspirinas (Acetilsalicilo r?g?tis), azoto , benzoin? , cinamono chloracto , chromo , dezoksiribonukleino (DNR) , diamino , druskos , fosforo , fumaro , gele?ies , glioksilo , glutamo , hipofosfitin? , karbonin? , Niacinas ( nikotino r?g?tis ), nitritin? , oksalo , palmitino , perchloro , pieno , propiono , ribonukleino (RNR) , ribonukleino informacin? (iRNR) , ribonukleino ribosomin? (rRNR) , ribonukleino transportin? (tRNR) , sieros , skruzd?i? , stearino , sviesto , teraftalio , tiosieros , vandenilio cianido , vandenilio fluorido , vandenilio heksafluoro