R?zekn?

R?zekn? latv. R?zekne



R?zekn? 56°30′0″ ?. pl. 27°19′0″ r. ilg. / 56.50000°?. pl. 27.31667°r. ilg. / 56.50000; 27.31667 ( R?zekn? )

Laiko juosta : ( UTC+2 ) ------ vasaros : ( UTC+3 )

Valstyb?	Latvija
Istorinis regionas	Latgala
Savivaldyb?	R?zekn?s savivaldyb?

?k?rimo data	1773 (miesto teis?s)
Meras	Aleksandrs Barta?evi?s

Gyventoj? (2020)	27 613
Plotas	18 km²
Tankumas (2020)	1 534 ?m./km²
Altitud?	151 m

Pa?to kodas	4601; LV-4604; LV-4605
Tinklalapis	www.rezekne.lv
Vikiteka	R?zekn?

Kir?iavimas	R??zekn?

R?zekn? (seniau ? R?zyt? ; latv. R?zekne , latg. R?zne ) ? miestas Latvijos rytuose, Latgaloje . 35 782 gyventojai (2008 m.). Nutol?s 242 km nuo Rygos. Jame susikerta Ryga - Maskva ir Sankt Peterburgas?Var?uva gele?inkeli? linijos. Keliai ? Ryg?, Daugpil? , Pskov? .

R?zekn? ?kurta latgali? genties teritorijoje. V?liau priklaus? Livonijos ordinui , Lietuvos ir Lenkijos valstybei ? Abiej? Taut? Respublikai , Rusijos imperijai . 1918 metais, susik?rus Latvijos nepriklausomai respublikai , tapo jos dalimi. Ji pirm? kart? pamin?ta 1285 metais. Miesto teises gavo 1773 metais. R?zekn?s de?iniajame krante yra i?lik? vokie?i? riteri? XIII am?iaus pilies griuv?siai. Yra ba?ny?i? ir cerkvi?.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

R?zekn? yra ?iaurin?je Latgalos auk?tumos dalyje, Ryt? Latvijos centre, tod?l da?nai vadinama Latgalos ?irdimi .

Miesto reljefas yra kalvotas. ?emiausias ta?kas yra 130 m, o auk??iausias - 187 m vir? j?ros lygio. Sakoma, kad R?zekn? yra ant septyni? kalv? (kaip analogija ? Septynias Romos kalvas ), tarp kuri? teka to paties pavadinimo up? ? R?zekn? , kurios ilgis miesto ribose ? apie 10 km. Up? jungia du did?iausius e?erus Latvijoje ? Lubano ir Raznos . Mieste taip pat yra R?zekn?s e?eras.

Miesto plotas ? 1748 ha . I? j? 70% yra gyvenamieji rajonai, 13% - ?aliosios erdv?s, 15% - pramonin?s zonos.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?? straipsn? ar jo skyri? reik?t? per?i?r?ti.
B?tina i?taisyti gramatines klaidas, patikrinti ra?yb?, skyryb?, stili? ir pan.
I?tais? pasteb?tas klaidas, i?trinkite ?? prane?im?.

Iki XIII am?iaus Pilies kalno vietoje buvo latgali? gyvenviet?. Pirm? kart? pamin?ta 1285 metais kai Livonijos ordino magistras Vilhelmas fon ?auerburgas i? dideli? morenini? rieduli? ?ia pastat? gerai ?tvirtint? pil?, vadindamas j? Rositten .

Tvirtov? ne kart? puol? lietuviai. Iki XVII a. pilis buvo smarkiai apgriauta, tod?l v?liau nebeatstatyta. XX a. ?alia pilies griuv?si? buvo ?rengtas parkas, pastatytas vasaros teatras ir restoranas.

Pasibaigus Livonijos karui , sekuliarizavus Vokie?i? ordin? R?zekne 1558 m. kaip u?statas perleista Abiej? Taut? Respublikai (ATR), o nuo 1561 m. tapo tiesiogine ATR valda ^[1].

1577?79 (per Livonijos kar? ) u?imta Ivano IV R?s?iojo , 1654?56 (per 1654?67 ATR ir Maskvos kar? ) ? Aleksejaus Michailovi?iaus kariuomen?s. Po po Antrojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo 1772 m. atiteko Rusijai . 1773 m. gavo miesto teises. I? prad?i? miestas buvo priskirtas Pskovo gubernijos , 1777 m. - Polocko gubernijai , 1796 m. buvo Vitebsko gubernios provincijos miestu. Nuo 1802 m. miestas tapo vienu i? gubernijos centr?. XIX a. pabaigoje net prad?tas vartoti terminas Vitebsko latviai .

Pirm?j? miesto plan? 1778 m. patvirtino Rusijos imperatorien? Jekaterina II .

1802 m. tapo apskrities centru. Miestas prad?jo intensyviai vystytis tik nutiesus keli? Sankt Peterburgas - Var?uva ( 1836 m.), v?liau ? Sankt Peterburgo-Var?uvos ( 1860 m.) ir Vindavos- Rybinsko ( 1904 m.) gele?inkelio linijas.

1897 m. mieste gyveno 10 795 gyventoj?, i? j? 6442 buvo ?ydai , 2444 ? rusai, 895 ? lenkai ir 828 ? latviai .

Pirmame R?zekn? prista?iusiame leidinyje, i?leistame 1911 m., ra?oma, kad mieste buvo daug sod?. Pagrindin?s miesto gatv?s buvo Bol?aja Lyutsinskaya , kurioje buvo sukoncentruota prekyba, ir Bol?aja Nikolajevskaja, kurioje buvo ?sik?rusios vyriausyb?s ?staigos. Bendra miesto ?em? buvo 438 de?imtini? .

Gyvenam?j? pastat? skai?ius buvo 2500, i? kuri? 180 ? akmeniniai, o mediniai ? 2320. 58-nias gatves ap?viet? 120 paprast? ir 16 ?ibalini? ?ibint?. Mieste buvo ligonin? ir priva?ios vaistin?s.

Tais laikais R?zekn? gars?jo H. M. Manteuffel alaus darykla, I. M. Levino od? fabriku, audimo dirbtuv?mis, muilo gamykla, rat? tepal? gamykla, G. A. Leshchinskio mal?nu. Buvo organizuota gazuoto vandens, plyt? ir plyteli? gamini? gamyba. Veik? dvi vie?osios pirtys , bankai, biurai, spaustuv?s .

R?zekn?je buvo vyr? gimnazija , miesto mokykla, moter? gimnazija, prekybos mokykla, trys parapin?s mokyklos, parapija, ?yd? vyr? ir moter? mokyklos bei Talmudo - Toros mokykla. Mieste praktikavosi 11 gydytoj?.

1911 m. i? 19 t?kst. 625 gyventoj? ? 8894 registruoti ?ydai, 6149 ? latviai katalikai ir lenkai, 4431 - rusai, 140 - vokie?iai ir latviai liuteronai.

Nuo XVIII a. pabaigos iki 1941 m. R?zekn?s ?yd? bendruomen?s gyventojai vaidino svarb? vaidmen? formuojant miest?, kuri ? Vitebsko gubernij? persik?l? Rusijos imperijos laikais. 1913 m. ?ydams priklaus? vaistin?, visi 6 farmacijos preki? sand?liai, visos 5 kepyklos, 4 vie?bu?iai, abi foto dirbtuv?s, visos 3 kirpyklos, vienintel? kavin?, visos 5 laikrod?i? dirbtuv?s, smukl?. 200 parduotuvi? ir parduotuvi? Rezekn?je (?skaitant 55 bakal?jos, visos 15 galanterijos, visos 12 tabako, visos 23 manufakt?ros). Visi 6 medienos pirkliai ir vienintelis prekiautojas galvijais R?zekn?je buvo ?ydai. 1920?1930 metais mieste veik? ?vairi? ?yd? partij? ir organizacij? skyriai. Buvo 11 sinagog?, ?skaitant hasidines.

1917 m. R?zekn?je vyko suva?iavimas, kuriame Latgalija nusprend? susijungti su Latvija. 1918 metais Latvija parei?k? nepriklausomyb? ir R?zekn? tapo Latgalijos kult?ros centru ^[2].

1920 m. po Rygos taikos sutarties Latgalos ?em?s kartu su miestu tapo Latvijos Respublikos dalimi.

Antrasis pasaulinis karas sunaikino beveik visus to meto Rezekn?s Bol?ajos Lutsinskajos gatv?s pastatus, taip pat daugum? ?ventykl? ir administracini? pastat?. Miestas buvo beveik visi?kai sunaikintas, sugriauta daugiau kaip 65 % miesto pastat?. Netoli miesto ribos - An?upan? mi?ke - buvo su?audyta daugiau nei 15 t?kstan?i? Latvijos ?yd? (?skaitant Rezekn?s gyventojus). 1944 m. liepos 27 d. R?zekn? u??m? 2-ojo Pabaltijo fronto 10-osios armijos 7-oji ir 8-oji ?auli? divizijos.

Pokario metais Rezekn? prad?jo spar?iai vystytis, nes buvo atidarytos kelios s?jungin?s reik?m?s pramon?s ?mon?s ir padid?jo tranzito eismas gele?inkelio linij? sankirtoje. 1991 m. mieste gyveno 43 032 ?mon?s.

R?zekn?je i?lik? kai kurie pastatai i? senojo ?yd? kvartalo, kurio pagrindinis pastatas buvo kukli sinagoga, pastatyta 1845 m.

2016 m. sausio m?n. remiant Norvegijos ambasadai Latvijoje, buvo visi?kai atkurta vienintel? Baltijos ?alyse medin? sinagoga, i?gyvenusi Antr?j? pasaulin? kar?, ?skaitant vidaus interjero rekonstrukcij? ^[3].