Puyi

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Puyi
kin 愛新覺羅
?ing dinastija
Gim? 1906 m. vasario 7 d.
Pekinas
Mir? 1967 m. spalio 17 d. (61 metai)
Pekinas
T?vas Princas ?unas
Motina Guwalgia
Kinijos imperatorius
Ankstesnis Zaitian
V?lesnis -
Vikiteka Puyi

Aisin Gioro Puyi ( 1906 m. vasario 7 d. ? 1967 m. spalio 17 d.) ? dvyliktasis ir paskutinis mand?i?r? ?ing? dinastijos Kinijos imperatorius.

Gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Puyi buvo i? Mad?i?r? Aisian Goro klano, paskutinis Kinijos imperatorius tarp 1908?1924 m. (valdantis imperatorius tarp 1908?1912 m., ir nevaldantis imperatorius nuo 1912?1924 m.), jis buvo 12 ?ing? dinastijos imperatorius, valdantis vis? Kinij?.

Puyi paveld?jo sost? po Guangxu imperatoriaus (1875?1908), kuris buvo 1 princo ?uno ir jo ?monos, kuri buvo jauniausia na?l?s imperatorien?s Cisi sesuo, s?nus.

Puyi buvo vyriausias 2 princo ?uno (1883?1951), pirmosios jo sugulov?s ledi Lingiya (1866?1925) s?nus bei imperatoriaus Guangsiu s?n?nas.

Kinijos imperatorius (1908?1924) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kai imperatorius Guangsiu 1908 m. mir?, kaip sp?jama jis buvo nunuodytas imperatorien?s ? na?l?s Cisi, ?i suman? ? drakono sost? pasodinti nepilnamet? Puj?. Vos sp?jus patvirtinti Puj? kaip imperatori?, Cisi (1835?1908) t? pa?i? dien? U?draustajame mieste mir?.

Po Cisi mirties, dvej? met? ir de?imties m?nesi? Puyi u??m? sost?, 1908 m. gruod?. Savo autobiografijoje jis ra??: mane pasodino ? sost? ir visa ceremonija truko labai ilgai, tod?l a? ?miau verkti, sakydamas, kad man ?ia nepatinka, a? noriu, namo, a? noriu namo. Visi susirinkusieji buvo ?okiruoti.

PuYi (stovi) su savo t?vu ir jaunesniuju broliu U?draustajame mieste 1909 m.

Jo t?vas princas ?unas vald? kaip regentas iki 1911 m. gruod?io 6 d., kai imperatorien? na?l? Longyu atsigr??? ? revoliucij?. Puyi prival?jo atsisakyti sosto, ta?iau buvo paliktas gyventi kaip ?kaitas U?draustajame mieste. Jam buvo skirtas plotas prilygstantis Niujorko centriniam parkui. Imperatoriui buvo u?drausta palaikyti bet kokius ry?ius su i?oriniu pasauliu. Jis tapo ?kaitu, savo paties namuose. Vienintelis dalykas, kuris jam leido plaikyti ry?ius su aplinka buvo telefonas, kur? leido ?sivesti vald?ia ir r?m? tarnai. Pagal taisykles, visiems imperatoriams buvo draud?iama naudotis bet kokiais naujovi?kais dalykais, neleista netgi d?v?ti akini?. Puyi buvo pirmasis, kuris liep? atve?ti jam dvirat? ir pirmasis, kuris prad?jo d?v?ti akinius, nes jo rega buvo labai silpna. Taip pat pirmasis nebene?iojo Mad?i?r? kasos ir prad?jo d?v?ti europieti?kus r?bus. Did?iausi? ?tak? imperatoriui padar? jo aukl?tojas angl? d?entelmenas Ar?ibaldas Flemingas D?onstonas, kuris buvo pakviestas ? imperatoriaus r?mus kaip Anglijos ambasados prota??. A. F. D?onstonas i?gyveno U?draustajame mieste iki 1924 m.

1922 m. budamas 16 met? Puji ved? Van Rong (1906?1946), kuri tapo jo imperatoriene bei ledi Puren, kuri tapo jaunesni?ja jo ?mona. Pirmiausia imperatorius nor?jo vesti trylikamet? Wen Xiu (1907?1950), ta?iau buvo nuo to atkalb?tas, nes ?ioji buvusi negra?i.

Puyi ?eima [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Puyi tur?jo kelet? broli?, du i? j? buvo svarb?s Kinijos istorijoje ir ?ing? dinastijai :

  • Pujie (1907?1994), jis tur?jo antraeiles pareigas Mand?iuko viriausyb?je.
  • Puren (kuris v?liau tapo Jin Youzhi ) (gim? 1918 m.), jaunesnis pusiau ? brolis, gim? po to, kai karali?koji ?eima jau buvo praradusi savo gali? valstyb?je.

Puyi ?monos

Trumpa restauracija (1917) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1917 m. nuo liepos 1 iki liepos 12 d. generolas Zhang Hun pasodino Puyi ? sost?. Tuo metu revoliucionieriai met? bombas ? U?draust?j? miest?, kurios sugriov? vienus i? r?m?. Imperatoriui v?l teko atsisakyti sosto ir ?? kart? jis buvo i?keldintas i? U?draustojo miesto su visa ?eima ir tarnais. Tai buvo pirmas kartas per keturius ?imtus met?, kai imperatorius i??jo ? miest?, nes iki tol, imperatoriai prival?jo gyventi tik r?muose ir nesirodyti ?mon?ms. Buvo draud?iama net pa?velgti ? imperatori?. 1924 m. Puyi paliko U?draust?j? miest?. Po keli? m?nesi? jis i?siskyr? su antr?j? savo ?mona.

Mand?iuko valdovas (1932?1945) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Puyi Man?uko imperatorius

1932 m. kovo 1 d. Puyi buvo Japonijos ?trauktas ir tapo Mand?uko valdovu (Mad?urijos). Tai buvo Japonijos valdoma marionetin? karalyst?. 1934  m. Puyi buvo oficialiai pripa?intas Mad?uko imperatoriumi, o jo ?mona Van Rong, Mad?uko imperatoriene, deja, bet ji mir? 1946 m. d?l nuolatinio opijaus vartojimo taip ir nesusilaukusi nuo Puyi nei vieno vaiko. Nors buvo manoma, kad ji gal?jo susilaukti vaiko, tik j? nu?ud? daktarai, kurie j? operavo. Japonijos imperatorius Hirohito i?tekino savo dukr? u? Puyi brolio Puje ir taip dvi dinastijos susijung?. 1945 m. Mad?uk? u?kariavo komunistin? Rusija. Puyi buvo su?iuptas ir u?darytas ? Sibiro konclager? penkeriems metams peraukl?jimui. Mad?iuko karalyst? subir?jo.

Paskutiniai metai (1945?1967) [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1950 m. reikalaujant Komunistinei Kinijai, Puyi buvo parduotas Mao Dzedungui ir jo valia u?darytas ? lager? , kuriame kal?jo daugelis dvaro pareig?n?. Po met? jis buvo atskirtas ? vienut?. Puyi prakal?jo iki 1960 m. Po to iki 1964 m. dirbo sodininku Pekino botanikos sode bei para?? atsiminim? knyg? ?Nuo imperatoriaus iki miestie?io“. Puyi ved? dar 5 kartus. Paskutin? jo ?mona Han? kilm?s sesel? Li Shuxian (1925?1997), kuri mir? nuo plau?i? v??io. Ji buvo pirmoji kin? tautyb?s moteris, i?tek?jusi u? imperatoriaus. 1967 m. pra?jus dienai po kult?rin?s Revoliucijos Puyi mir?. Jis palaidotas Pekino miesto kapin?se.

Filmas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Li Han Hsiang 1986 m. sukurtas filmas ?Degantis Drakonas“ ( Hou Long ) ir Bernardo Bertolu?io 1987 m. filmas ? Paskutinis imperatorius “ ( The Last Emperor ) yra apie Puyi gyvenim?.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]