?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Pranc?zijos-Pr?sijos karas
Data 1870 m. liepos 19 d. ? 1871 m. sausio 28 d. Vieta Pranc?zija ir Pr?sija Rezultatas Pr?s? pergal? Antrosios Pranc?zijos imperijos ?lugimas Tre?iosios Pranc?zijos respublikos ?k?rimas Vokietijos suvienijimas ir Vokietijos imperijos ?k?rimas Elzaso-Lotaringijos ?em? prijungta prie Vokietijos
Konflikto ?alys
?iaur?s Vokietijos s?junga Badeno did?ioji hercogyst? Bavarijos karalyst? Viurtembergo karalyst? Heseno did?ioji hercogyst?	Antroji Pranc?zijos imperija
Vadovai ir kariniai vadai
Vilhelmas I Otas fon Bismarkas Frydrichas III	Napoleonas III
Paj?gos
1,494,412	2,000,740
Nuostoliai
144,642 44,700 mir? 89,732 su?eisti 10,129 ding? arba paimti ? nelaisv?	1,005,427 138,871 mir? 143,000 su?eisti 723,556 paimti ? nelaisv?, kapituliav? arba internuoti

Pranc?zijos?Pr?sijos karas , arba Vokie?i??pranc?z? karas ( vok. Deutsch-Franzosischer Krieg , pranc. Guerre franco-allemande de 1870 ) buvo 1870 ? 1871  m. vyk?s karinis konfliktas tarp ?iaur?s Vokietijos s?jungos , kuriai vadovavo Pr?sijos karalyst? i? vienos pus?s bei Antrosios Pranc?zijos imperijos bei v?liau Tre?iosios Pranc?zijos Respublikos  ? i? kitos pus?s. Nuo 1870 m. liepos 19 d. iki 1871 m. sausio 28 d. vykus? kar? suk?l? Pr?sijos ambicijos t?sti Vokietijos vienijim? ir Pranc?zijos baim?, kad pasikeis Europos galios balansas, jei Pr?sijos siekiai i?sipildyt?. Kai kurie istorikai teigia, kad Pr?sijos kancleris Oto fon Bismarkas tikslingai i?provokavo pranc?zus paskelbti kar? Pr?sijai, kad gal?t? ? s?jung? su Pr?sijos dominuojama ?iaur?s Vokietijos Konfederacija ?traukti nepriklausomas piet? Vokietijos valstybes ? Baden? , Viurtemberg? , Bavarij? ir Hesen?-Darm?tat?. Kiti istorikai teigia, kad Bismarkas nieko neplanavo ir tik pasinaudojo susidariusiomis aplinkyb?mis. Niekas neneigia, kad Bismarkas suprato, kad susidariusi? situacij? galima i?naudoti naujos Vokietijos s?jungos sudarymui.

1870 m. liepos 16 d. Pranc?zijos parlamentas balsavo u? karo Pr?sijai paskelbim? ir po trij? dien? prasid?jo susid?rimai, kai pranc?z? paj?gos ?siver?? ? vokie?i? teritorij?. Vokie?i? valstybi? koalicija savo kariuomen? mobilizavo daug grei?iau nei pranc?zai ir greitai ?siver?? ? ?iaur?s ryt? Pranc?zij?. Vokie?i? paj?gos buvo gausesn?s, geriau apmokytos ir gerai vadovaujamos, efektyviau naudojosi naujomis technologijomis, ypa? gele?inkeliais ir artilerija.

Po keleto greit? Pr?sijos ir vokie?i? pergali? ryt? Pranc?zijoje, kuri? kulminacija buvo Meco apgultis ir Sedano m??is, ? nelaisv? pateko imperatorius Napoleonas III , o Antrosios Pranc?zijos imperijos kariuomen? fakti?kai kapituliavo.

Karo kontekstai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Krymo karo Pranc?zija steng?si dominuoti Europos tarptautiniuose santykiuose, prisiimdama moderatoriaus vaidmen?. Per dalyvavim? Sardinijos - Austrijos kare Pranc?z? imperatoriui Napoleonui III pavyko gauti Savoj? bei Nic? . Pana?i? kompensacij? jis tik?josi i? Otto von Bismarcko politikos Vokietijoje. Ta?iau Bismarckas, iki karo su Austrija i? esm?s pritar?s tokioms, iki galo neapibr??toms, pretenzijoms, po karo j? ?m? nepaisyti. 1866  m. teritorin?s Napoleono III pretenzijos paskatino piet? Vokietijos valstybes sudaryti su ?iaur?s Vokietijos s?junga karines gynybines sutartis. Apgautas Napoleonas III 1867  m. dar tik?josi nupirksi?s Liuksemburg? i? Nyderland? karaliaus Vilemo III, kuris vald? did?i?j? hercogyst? asmenin?s unijos pagrindu. Vilemas III prad?jo derybas, ta?iau Bismarckas, i? prad?i? neprie?tarav?s tokiems ketinimams, i? dalies pasidav? vokie?i? vie?ajai nuomonei ir 1867  m. atvirai i?stojo prie? Napoleono III planus, kartu su ?iaur?s Vokietijos s?junga pagrasin?s karu. Kadangi Liuksemburgo tvirtov?, pastatyta XVII a. mar?alo Vaubano, buvo laikoma ne?veikiamu ??iaur?s Gibraltaru “, nei viena did?iosios hercogyst?s kaimyn? negal?jo toleruoti, jei tvirtov? b?t? priklausiusi kokiai nors kitai valstybei. Britanijos iniciatyva 1867  m. ?iai problemai i?spr?sti buvo su?aukta Antroji Londono konferencija, kurioje did?iosios valstyb?s 1867  m. bir?elio 21 d. sutartimi garantavo did?iosios hercogyst?s suverenum? ir neutralum?. Pr?sijos armijos ?gula tur?jo pasitraukti, o pa?ios tvirtov?s ?rengimai tur?jo b?ti demontuoti, nors Liuksemburgas liko Vokietijos muit? s?jungoje.

Pr?sija ilgai reng?si karui su Pranc?zija, i?tyr? b?sim?j? m??i? vietoves, kelius, tiltus, pareng? planus. Vokie?i? artilerija buvo gausesn? ir geresn? u? pranc?z?. Tuo tarpu pranc?zai tik?jo legenda apie savo nenugalimum?. Kai Liuksemburgo kriz?s metu Pr?sijos generalinis ?tabas jau reng?si kariauti su Pranc?zija, Bismarckas pasisak? prie? tai. Ta?iau sekantis konfliktas, kur? i?provokavo pati Pranc?zija, buvo ?ansas, kurio Bismarckas negal?jo nei?naudoti. Konfliktas buvo susij?s su karalien?s Izabel?s nuvertimu nuo Ispanijos sosto 1868  m. rugs?j?. Ispanijos kariniai sluoksniai steng?si pasodinti ? atsilaisvinus? sost? Leopold? i? kataliki?kos Hohenzollern? ?akos Sigmaringen?. Bismarckas nuo pat prad?i? aktyviai par?m? ?i? id?j?, nes ?inojo, kad Pranc?zija vienaip ar kitaip bus priversta reaguoti ? tai, kad j? i? dviej? pusi? sups Hohenzollern? valdomos valstyb?s. Kai Leopoldo kandidat?ra buvo paskelbta vie?ai, Pranc?zijoje tai suk?l? Karolio V imperijos ?vaizd?io atgaivinim? ir mil?ini?k? protest? bang?. Tokioje situacijoje Emilio Olivier vyriausyb? pati pateik? reikalavimus, kurie ?gavo Pr?sijai nepriimtinas formas. I? prad?i? Pranc?zija pareikalavo, kad Vilhelmas I , kaip Hohenzollern? dinastijos galva, denonsuot? savo s?n?no pretenzijas ? Ispanijos sost?. Vilhelmas I, nenor?damas gilinti kriz?s, netik?tai pranc?zams sutiko. Ta?iau Napoleonas III paband? pasinaudoti tuo sustiprindamas Pranc?zijos presti??: Pranc?zijos ambasadorius Pr?sijoje Vincentas Benedetti 1870  m. liepos 13 d. Emso kurorte susirado Vilhelm? I ir pareikalavo, kad jis kart? ir visiems laikams deklaruot?, kad Hohenzollern? dinastija dabar ir ateityje netur?s joki? pretenzij? ? Ispanijos sost?. Vilhelmas I, i?klaus?s reikalavim?, i??jo nedav?s atsakymo, nusi?sdamas informacij? apie incident? Bismarckui vadinamojoje ?Emso depe?oje“. Bismarckas perdav? spaudai sutrumpint? depe?os versij?. Patekusi ? spaud?, tiek Vokietijoje, tiek Pranc?zijoje ?i informacija suk?l? nacionalinio susijaudinimo bangas. Napoleonas III 1870  m. liepos 19 d. paskelb? kar?. ?is karas tur?jo konsoliduoti pranc?zus, padidinti Napoleono III autoritet? respublikon? kritikos akivaizdoje, o Pranc?zija tur?jo atgauti tarptautin? presti??. Ta?iau Bismarckas ?iam konfliktui ruo??si ? jis pasiek? Britanijos , Rusijos , Austrijos (spaud?iant Rusijai ir Vengrijai ) bei Italijos (suinteresuotos d?l Romos klausimo) neutraliteto. Tuo tarpu Napoleonas III ie?kojo buvusi? Pr?sijos prie?ininki? paramos, ta?iau Danija ir Austrija atsisak?, o Bavarija , Badenas ir Viurtembergas stojo Pr?sijos pus?n.

Karo veiksmai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Napoleonas III pasiunt? kariuomen? ? Parein?; rugpj??io 2 d. ji okupavo Sarbriuken?. Ta?iau po keli? dien? Helmuthui von Moltkei v?l pademonstravus nepriekai?ting? taktik?, vokie?i? paj?gos trijuose m??iuose nugal?jo pranc?zus. ?siver?usi ? Pranc?zij?, vokie?i? kariuomen? apsupo pranc?z? paj?gas Sedane , viena j? dalis buvo sumu?ta 1870  m. rugs?jo 1 d., o kita u?blokuota tvirtov?je. Vokie?i? paj?gos pa?m? Napoleon? III ? nelaisv? ir 1870  m. rugs?jo 2 d. jis kartu su 80 t?kst. kareivi? kapituliavo.

Toks ?vyki? pos?kis l?m?, kad Pranc?zijos masi? akyse imperatorius ir monarchija galutinai prarado presti??, tod?l imperatoriaus pa?mimas ? nelaisv? paskatino pranc?z? nuosaikiuosius respublikonus rugs?jo 4 d. paskelbti respublik?. Politin?s kriz?s metu Pranc?zija, pra?jus dviem savait?ms po Sedano kapituliacijos, pasi?l? paliaubas be teritorini? poky?i?, bet pripa??stant viening? Vokietij?, ta?iau su tuo Bismarckas nesutiko, kadangi kare patirta konsolidacija Vokietijoje skatino ?vairias politines grupuotes, pirmiausia kari?kius, imti reikalauti Elzaso ir dalies Lotaringijos , kaip ?saugumo nuo am?ino prie?o garantijos“. Pranc?zijoje sudarius Nacionalin?s gynybos vyriausyb?, ji naujai suformavo didel? Nacionalin? gvardij?, tod?l karo veiksmai t?s?si. ?ygiuodama ? Pranc?zijos gilum?, rugs?jo 19 d. vokie?i? kariuomen? apgul? Pary?i? . Nepaisant Pranc?zijos pastang?, 1871  m. sausio 28 d. Pary?ius kapituliavo. Teigiama, jog u?imti Pranc?zijos sostin? Ot? fon Bismark? ?kalb?jo grafien? Virginia Oldoini di Castiglione .

Karo rezultatai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagal preliminari? Versalio taik?, sudaryt? 1871  m. vasario 26 d. ir patvirtint? 1871  m. gegu??s 10 d. Frankfurto taikos sutartimi, Pranc?zija tur?jo:

• pripa?inti Vokietijos suvienijimo fakt?;
• perleisti Vokietijai Elzas? ir 1/3 Lotaringijos ;
• sumok?ti Vokietijai 5 mln. aukso frank? reparacijas (kol nebuvo sumok?tos reparacijos, vokie?i? kariuomen? liko ?iaur?s Pranc?zijoje (iki 1873  m. rugs?jo)).