Portugal? kalba
?
roman? kalb?
grupei priklausanti kalba. Nors kilo i? nedidel?s ?alies
Portugalijos
, d?l jos intensyvios kolonistin?s politikos pla?iai paplito po pasaul?: dar vartojama
Brazilijoje
,
Angoloje
,
Mozambike
,
?aliajame Ky?ulyje
,
Bisau Gvin?joje
,
Ryt? Timore
,
Makao
,
Goa
ir kitur. ?alis, kuriose ?i kalba paplitusi, vienija
Portugal? kalbos ?ali? bendrija
. Portugal? kalba kaip gimt?ja kalba ~200 milijon? pasaulio gyventoj?, dar apie 90 milijon? yra i?mok? ?i? kalb?. Tai da?na
lingua franca
buvusiose
Portugalijos kolonijose
, pla?iai paplitusi ir kaip u?sienio kalba Piet? Amerikoje. D?l daugyb?s portugal? imigrant? ?i? kalb? taip pat galima i?girsti
Andoroje
,
?veicarijoje
,
Pranc?zijoje
,
JAV
. I? portugal? kalbos Afrikoje, Karibuose yra susidariusios
kreolin?s kalbos
? kabuverdianu (?aliojo Ky?ulio kreol? kalba),
papiamento
(
Aruboje
), saramakano (Suriname), ngola (
San Tom?je
) ir kt.
Portugal? kalbos reguliavimo ir populiarinimo veikla u?siima Tarptautinis portugal? kalbos institutas, Brazilijos literat?ros akademija, Lisabonos moksl? akademijos kalbos skyrius.
Portugal? kalba turi nema?ai
tarmi?
, kurios tarpusavyje skiriasi daugiausia tarimo niuansais. Du pagrindiniai portugal? kalbos variantai yra Europos portugal? kalba ir Brazilijos portugal? kalba, ta?iau jie dar yra skirstomi smulkiau.
- Portugalijoje i?skiriama 10 tarmi?:
Azor?
,
Alente?o
,
Algarv?s
,
Bragos
, Vidurio Portugalijos,
Beiros
, Estremeni?o,
Madeiros
, ?iaur?s ir Tarpukalni?. Kartais prie portugal? kalbos priskiriama
mirandie?i? kalba
ar netgi
galis? kalba
, ta?iau dabar jos paprastai laikomos savaranki?komis kalbomis.
- Brazilijoje i?skiriama 12 dialekt?:
kaipiros
(
San Paulo
ir gretim? valstij? u?mies?io gyventoj? tarm?),
Searos
,
Bajos
,
fluminense
(
Rio de ?aneiro
ir
Espiritu Santo
valstijose),
gau??
(
Piet? Rio Grand?je
), Mineiro (
Minas ?eraise
),
Nordestino
(?alies ?iaur?s rytuose),
Paulistano
(San Paule ir apylink?se), sertene?o (
Gojase
ir
Mato Grose
),
sulista
(pietuose),
karioka
(Rio de ?aneire,
Niterojuje
).
- Kit? kra?t? portugal? kalbos tarm?s (bet ne kreol? kalbos): Kabo Vard?s, Gvin?jos, Damiano, Goa, Makao, Mozambiko, San Tom?s, Urugvajaus.
Portugal? kalba prad?jo formuotis
III a. pr. m. e.
, kai d?l rom?n? ?takos Pir?n? pusiasalyje paplito
lotyn? kalbos
liaudi?kas variantas (
Latium vulgare
), kuris susimai?? su vietini? gen?i? ?
galis?
,
luzitan?
,
keltik?
ir
konij?
tarm?mis. V?liau ?takos tur?jo
vizigot?
,
sveb?
, arab? invazija.
Seniausi ra?ytiniai (senosios) portugal? kalbos ?altiniai yra i?
IX a.
, ta?iau juose vis dar gausu lotyni?k? posaki?. XII?XIV a. kalba imta vartoti vis pla?iau, ta?iau dar nebuvo tapati dabartinei kalbai ir vadinama portugal?-galis? kalba.
1290
m. Portugalijos karalius
Dini?as I
Lisabonoje ?steig? universitet?, kuriame buvo d?stoma portugal? kalba. XIV?XVI a. vykstant didiesiems geografiniams atradimams portugal? kalba pasipild? ?vairiais skoliniais i? naujai atrast? kra?t?, o pati kalba spar?iai plito po kolonijas, kur greitai kito, susidar? naujos tarm?s ir kreolin?s kalbos. Iki pat XIX a. ?vairiuose Azijos ir Afrikos regionuose portugal? kalba buvo pagrindin?
lingua franca
, ypa?, kur veik? portugal? krik??ioni?kos misijos.
Did?ioji portugal? kalbos
leksikos
dalis atkeliavo i? lotyn? kalbos. Ta?iau
maur?
, got? laikotarpiu kalboje u?siliko nema?ai t? kalb? ?od?i?, o v?lyvaisiais viduram?iais, kai Portugalija buvo viena svarbiausi? pasaulio j?rini? valstybi? ir kontaktavo su ?vairiausiomis pasaulio tautomis, ? kalb? pateko daug skolini?.
I? ikilotyni?k? kalb? i?liko tik keli ?od?iai, pavyzd?iui,
abobora
(moli?gas),
bezerro
(met? am?iaus jauniklis) ? i?
keltiber? kalbos
(turb?t per keltikus),
cerveja
(alus) ? i? kelt? kalbos,
cachorro
(?uo) ? i?
bask? kalbos
.
Vizigot? ir sveb? invazijos metu daugiausia papilto ?od?iai (i?
got? kalbos
), susij? su karu:
espora
(pentinas),
estaca
(mietas),
guerra
(karas).
IX?XIII a. i?
arab? kalbos
atkeliavo ~800 ?od?i?, daugel? j? galima atpa?inti pagal arabi?kus prie?d?lius al, ar, az:
aldeia
(kaimas),
alface
(salotos),
armazem
(sand?lis),
azeite
(alyv? aliejus),
oxala
(o, kad…, pagal arab? fraz? In ??? All?h).
Geografini? atradim? met? i? kin? kalbos at?jo
cha
(arbata),
catana
(trumpas kardas,
katana
), i?
tain?
kalbos ?
batata
(bulv?), i?
tupi?-gvarani? kalb?
?
ananas
ir
abacaxi
(ananasas),
tucano
(tukanas).
Paskutiniais am?iais ? portugal? kalb? at?jo daug svetim?od?i? i? kit? Europos kalb?, ypa? angl? ?
futebol
(futbolas),
estoque
(bendrov?),
folclore
(tautosaka),
bife
(jautiena) ir kt.
Buvusi? portugal? kolonij? ar teritorij?, kur da?nai prekiavo portugalai, kalbose taip pat atsirado daug skolini? i? portugal? kalbos. J? yra japon?, malaj?, indonezie?i?, tamil?, Brazilijos ind?n? kalbose.
Portugal? kalboje yra 9
balsiai
ir 19
priebalsi?
. I?skiriami 5
nosiniai
balsiai, 10 dvibalsi?.
Tarimas gerokai sud?tingesnis nei
ispan? kalbos
.
- a
? tariama ilgiau u? a
- a
? nosinis dvigarsis an, ta?iau po n ? kaip paprasta a, pvz.,
Maracana
[marakana]
- ae
? kaip ajn, pvz.,
Ruivaes
? [ruvajni?]
- ao
? nosinis dvigarsis an
- c
? kaip lietuvi?ka k, ta?iau prie? e, i ? kaip s, pvz.,
cidade
[sidade], o prie? b, d, p, t ? netariama, pvz.,
Octavio
[otaviju]
- c
? kaip s
- ch
? kaip ?, i?skyrus graiki?kos kilm?s ?od?ius, kuriuose tariama kaip k., pvz.,
Echo
[eku]
- d
? kaip ir lietuvi?ka d, ta?iau Brazilijoje prie? e ir i tariama kaip
afrikata
d?, pvz.,
cidade
[sidad?i]
- e
? kaip ir lietuvi?ka trumpa u?dara e, ta?iau Brazilijoje ?od?io gale esama e tariama kaip i (?r. pavyzd?
cidade
), Portugalijoje ? nekir?iuota e tariama kaip i, pvz.,
Fernando
(firnandu). Taip pat jungtukas
e
(ir) tariamas kaip i.
- g
? kaip ir lietuvi?ka g, ta?iau prie? e, i tariama kaip ?, pvz.,
Gilberto
[?ilbetu]
- gue
ir
gui
? kaip ge ir gi
- h
? netariama
- ia
? kaip lietuvi?ka gal?n? ija, ta?iau po kir?iuoto balsio tariama ja, pvz.,
Saboia
[saboja]
- io
? gal?n?je tariama kaip iu, iju, pvz.,
Antonio
[antoniju],
rio
[riju], ta?iau Rio de ?aneiras ? i?imtis [rio de ?aneiru]
- j
? kaip ?
- k
? tariama kaip ir lietuvi?ka k, ta?iau sutinkama tik svetim?od?iuose, tarptautiniuose ?od?iuose
- l
? tariama kietai, prie?ingai nei ispan? kalboje, pvz.,
Ola
[ola]. Senesn?je ra?yboje galima sutikti ir jungin? ll, ta?iau jis vis vien bus tariamas kaip kieta l
- lh
? kaip lj, mink?tumo ?enklas, pvz.,
melhor
[meljor],
Magalhaes
[magaljane?]
- m
? prie? balsius ir b, p ? kaip ir lietuvi?ka m, ta?iau prie? kitus priebalsius ir gal?n?se ? n, pvz.,
jardim
[?ardin]
- nh
? mink?tas nosinis n, pvz.,
minha
[minja]
- o
? ?prastai, ta?iau nekir?iuota o prie? a, e bei u? kir?io esan?iuose skiemenyse tariama kaip u, pvz.,
Joaquim
[?uakin],
Quadros
[kuadru?], be to, ?odeliuose
do, dos, o, os
taip pat tariama u
- oe
? kaip oin, pvz.,
Simoes
[simoini?]
- ou
? tariama kaip o, jei ant u n?ra diakritinio ?enklo u, pvz.,
Sousa
[soza]
- qu
? prie? a, o, u tariama kaip ku, pvz.,
cinquenta
[sinkuenta], prie? e, i ? kaip k, pvz.,
Que
[ke]
- r
? tariama gerkliniu b?du, pana?iau ? h
- s
? ?od?io prad?ioje, tarp balsio ir priebalsio, bei junginys ss tarp dviej? balsi? tariamas kaip s, pvz.,
Seu
[seu],
Monserrate
[monserati],
passo
[pasu]; ta?iau tarp dviej? balsi? tariama kaip z, pvz.,
casa
[kaza]; ?od?io gale ir prie? p, t, c, q ? tariama kaip ? (Brazilijoje i?lieka s), pvz., ?
Vasco
[va?ku],
minhas
[minja?],
tres
[tre?],
Espanha
[i?panja]
- t
? ?prastai, ta?iau Brazilijoje, junginiuose te, ti tariama kaip t?e, t?i, pvz.,
Norte
[nort?i]
- u
? junginiuose gue, gui, que, qui, ou ? netariama, i?imtys pa?ym?tos u, pvz.,
Agueiro
[agueiru]
- w
? tik u?sienieti?kuose ?od?iuose ir tariama pagal original?
- x
? kaip ?, ta?iau prie?d?lyje ex- einan?iame prie? bals?, tariama kaip z, pvz.,
Xingu
[?ingu],
exacto
[ezaktu]
- y
? analogi?kai raidei i
- z
? ?od?io prad?ioje ar tarp balsi? ? kaip z, ta?iau ?od?io gale arba ?od?io viduryje prie? priebals? ? kaip ?, pvz.,
Nazare
[nazare],
Luiz
[lui?], prie? skard?ius priebalsius ? ?, pvz.,
Luizburgo
[lui?burgu]
Portugal? kalboje paprastai kir?iuojamas prie?paskutinis skiemuo, o jei yra kitaip ? kir?iuojamas balsis pa?ymimas diakritiniu ?enklu, pavyzd?iui,
fot
o
grafo
.
Portugal? kalbos gramatika pana?i ? kit? roman? kalb?.
daiktavard?iai
,
b?dvard?iai
ir
?vard?iai
turi 2 gimines (vyri?k?j? ir moteri?k?j?), 2 skai?ius (vienaskaita, daugiskaita),
ma?ybines
ir
didybines formas
,
linksni?
n?ra.
?prastin? sakinio strukt?ra ? veiksnys ? tarinys? papildinys. Sakinyje veiksnys gali b?ti praleistas.
Portugal? kalboje skiriami ?ymimasis ir ne?ymimasis artikeliai.
|
|
vienaskaita
|
daugiskaita
|
| vyri?koji g.
|
moteri?koji g.
|
vyri?koji g.
|
moteri?koji g.
|
| ?ymimasis
|
o
|
a
|
os
|
as
|
| ne?ymimasis
|
um
|
uma
|
uns
|
umas
|
Portugal? kalbos
artikelis
ypatingas tuo, kad gali b?ti vartojamas prie? asmenvard?ius, pavyzd?iui,
A Maria saiu
(Marija i?vyko). Taip pat kartais vartojamas ir prie? ?ali?, ?moni? pavadinimus, ta?iau prie? Portugalijos ir jos Afrikos kolonij? pavadinimus nevartojamas, pavyzd?iui,
Ele visitou o Brasil e a China
(jis aplank? Brazilij? ir Kinij?).
Veiksma?od?iai kaitomi 3
gramatiniais laikais
(b?tasis, esamasis, b?simasis), 3
nuosakomis
(tiesiogin?, liepiamoji, tariamoji), 3
veikslais
(?vykio, eigos ir t?stinis), 2 r??imis (veikiamoji, neveikiamoji).
Portugal? kalboje yra 3 veiksma?od?i? asmenuot?s, ta?iau yra dalis veiksma?od?i?, kurie nepakl?sta asmenuo?i? taisykl?ms.
?emiau pateiktas ?od?i? falar (kalb?ti), querer (nor?ti), admitir (sutikti) asmenavimas esamuoju laiku.
| Asmuo
|
falar
|
querer
|
admitir
|
| Eu
|
falo
|
quero
|
admito
|
| Tu
|
falas
|
queres
|
admites
|
| Ele/Ela/Voce
|
fala
|
quer
|
admite
|
| Nos
|
falamos
|
queremos
|
admitimos
|
| Vos
|
falais
|
quereis
|
admitis
|
| Eles, Elas, Voces
|
falam
|
querem
|
admitem
|
| Lietuvi?kai
|
Portugali?kai
|
| portugal? kalba
|
Lingua portuguesa
|
| lietuvi? kalba
|
Lingua lituana
|
| taip
|
sim
|
| ne
|
nao
|
| labas
|
ola
|
| Labas rytas!
|
bom dia!
|
| Laba diena! Labas vakaras!
|
boa tarde!
|
| Labanakt
|
boa noite
|
| Sveiki atvyk?!
|
bem-vindo!
|
| sudie!
|
adeus!
|
| iki pasimatymo
|
ate a vista!
|
| a?i?
|
obrigado/obrigada
|
| pra?au
|
por favor
|
| atsipra?au
|
perdao
|
| kod?l?
|
por que?
|
| kas? (apie ?mog?)
|
quem?
|
| kas? (apie daiktus)
|
que?
|
| kada?
|
quando?
|
| kur?
|
onde?
|
| kaip?
|
como?
|
| kiek?
|
quanto?
|
| nesuprantu
|
nao entendo
|
| kalb?ti
|
falar
|
| pad?ti
|
ajudar
|
| dievas
|
Deus
|
| vienas
|
um
|
| du
|
dois
|
| trys
|
tres
|
| keturi
|
quatro
|
| penki
|
cinco
|
| ?e?i
|
seis
|
| septyni
|
sete
|
| a?tuoni
|
oito
|
| devyni
|
nove
|
| de?imt
|
dez
|
| ?imtas
|
cem
|
| t?kstantis
|
mil
|
Wikipedia